Verslas

Izraelis veda derybas su savo pagrindinėmis sąjungininkėmis Jungtinėmis Valstijomis dėl galimybės sumažinti muitus, kuriuos kaip pasaulinės salvės dalį įvedė prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė žydų valstybės finansų ministras Bezalelis Smotrichas. D. Trumpas šią savaitę tiek draugams, tiek priešams pritaikė didžiulius „Išlaisvinimo dienos“ muitus ir apie juos paskelbė praėjus vos dienai po to, kai Izraelis panaikino visus likusius muitus JAV importui.

Prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį užsipuolė Kiniją, pareiškęs, kad ši JAV varžovė, kuri, atsakydama į jo pasaulinį prekybos karą, paskelbė atsakomuosius muitus, „supanikavo“. „Kinija sužaidė neteisingai, ji supanikavo – vienintelis dalykas, kurio ji negali sau leisti!“ – parašė D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“.  Visą žinutę jis parašė didžiosiomis raidėmis.

Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“, pernai uždirbusi 24,4 mln. eurų grynojo pelno, dividendų šiemet siūlo nemokėti. Dėl to akcininkai spręs balandžio 29 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą penktadienį pranešė „Žemaitijos pienas“. Iš viso akcininkai spręs dėl 121,4 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 111,2 mln. eurų siūloma perkelti į kitus metus, 200 tūkst. eurų – darbuotojų premijoms, o 10 mln. eurų – perkelti į rezervą savoms akcijoms įsigyti.

Paskutinę kovo savaitę aplinkos tvarkymo įmonė „VSA Vilnius“ pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą. Apie tai įspėti 24 iš 63 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Institucijos žiniomis, darbuotojai atleidžiami, nes įmonė nebevykdys savo pagrindinės veiklos. Daugiausiai darbo neteks teritorijų tvarkytojai – 10, traktoriaus vairuotojai – 6, ir autošaltkalviai – 5. Eltai susisiekus su bendrove, ši atsisakė plačiau komentuoti situaciją.

Naujiems JAV muitams sukėlus smarkius nuosmukius pasaulio akcijų rinkose, prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pažadėjo toliau vykdyti savo politiką ir kartu nurodė, kad šalies investuotojai gaus naudos. „Daugybei investuotojų, ateinančių į Jungtines Valstijas ir investuojančių didžiules pinigų sumas, – mano politika niekada nesikeis“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ teigė D. Trumpas. „Tai puikus metas praturtėti labiau nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.

Jau trečius metus iš eilės prekybos tinklas „Lidl“ jungiasi prie Nacionalinio miškasodžio iniciatyvos – balandžio 4 d. apie 100 „Lidl Lietuva“ darbuotojų pasodino 15 tūkst. medelių. Šia akcija siekiama stiprinti šalies žaliąjį kraštovaizdį ir prisidėti prie Lietuvos miškų plėtros. „Miškai ir medžiai atlieka itin svarbų vaidmenį – jie ne tik suteikia prieglobstį biologinei įvairovei, bet ir prisideda prie švaresnio oro bei geresnės gyvenamosios aplinkos.

Verslo atstovai nepritaria valdžios planams didinti mokesčius. Tuo metu ekonomistas užsiminė apie kitą paprastą sprendimą, kaip būtų galima papildyti valstybės biudžetą, smarkiai nenuskriaudžiant gyventojų. „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ Vilniaus universiteto docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad mokesčių sistema turi būti paprasta.

Nors daugelis žmonių dažniausiai renkasi atsiskaitymą kortelėmis, tačiau grynieji pinigai vis dar išlieka aktualūs, kadangi yra daug vietų, kur kortelėmis atsiskaityti neįmanoma. Šiais metais vykstantiems į Ispaniją ir planuojantiems išsigryninti pinigų apsipirkimams, maistui ar suvenyrams, svarbu žinoti, kad ne visais banknotais bus galima atsiskaityti. Ispanijos centrinis bankas nuo 2025 m. liepos iš apyvartos pradės išiminėti senus bei sugadintus 50 eurų banknotus.

Sėdint už automobilio vairo visas dėmesys turėtų būti sutelktas į kelią, tačiau vairuotojai neretai užsiima ir pašalinėmis veiklomis: valgo, geria, rūko, kalba telefonu ir pan. Už tai vairuotojas gali būti nubaustas, tad svarbu žinoti, kaip tą daryti, norint išvengti baudų ar teisių netekimo. Vilnietis Gintaras (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) pasiskundė, kad neseniai jį kelyje sustabdė policijos pareigūnai ir išrašė 60 eurų baudą, nes jis atsiliepė ir kalbėjo telefonu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo trečiadienį paskelbti naujausi pasauliniai muitai sulaukė pašaipų, nes tarifų kliuvo ir vienai atokiai, tik pingvinų gyvenamai salai.

Naftos kainų kritimas tarptautinėje rinkoje penktadienį sustiprėjo, o Europos etaloninės „Brent“ naftos rūšies barelio kaina pirmąkart nuo 2021-ųjų rugpjūčio nusileido žemiau 65 JAV dolerių žymos. „Brent“ nafta ateities sandoriuose Londono „ICE Futures“ biržoje, ketvirtadienį patyrusi kritimą daugiau nei 6 proc., per nepilną penktadienio prekyba smuko dar kiek stipriau – apytikriai 7 proc., rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Dėl JAV paskelbtų muitų Europos Sąjungai (ES) poveikio nuogąstaujančiam Lietuvos verslui raginant valdžią nedidinti mokesčių, premjeras Gintautas Paluckas ragina diskutuoti, o ne „mėginti pasinaudojus aplinkybėmis stabdyti procesą“.  „Svarstymas gali vykti ir aš tikrai nematau problemos, tuo labiau, kad siūlomi tam tikri mokestiniai pataisymai yra vadinami kaip nestabdantys ekonomikos.

Šiuo metu yra planuojama keisti II pensijų pakopą, t. y. automatiškai neįtraukinėti žmonių į kaupimą, 1,5 metų leisti iš kaupimo apskritai pasitraukti, atsiimti sukauptus pinigus ar bent jų dalį. Vis tik pensininkai naujais siūlymais nėra patenkinti, kadangi pateiktos sąlygos kelia daug klausimų. II pensijų pakopos reformos ėmėsi ir įstatymo pakeitimus registravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Vėliau jie bus pateikti svarstyti Seimui.

Dėl JAV paskelbtų muitų Europos Sąjungai (ES) poveikio nuogąstaujančiam Lietuvos verslui raginant valdžią nedidinti mokesčių, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad yra svarstomos visos galimybės, tačiau siūlo sulaukti daugiau aiškumo dėl Bendrijai planuojamų didinti tarifų.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad, reaguodama į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) planuojamus įvesti muitus, Europos Sąjunga (ES) turėtų eiti derybų keliu. Šalies vadovas pabrėžia, kad muitų karai turi smarkių neigiamų pasekmių, o padidintų tarifų poveikis jau matomas rinkoje.  „Muitų karai nepalieka laimėtojų. Dažniausiai pralaimi visos pusės. Taip, iš tikrųjų, jei tos priemonės būtų vienašališkos ir nebūtų atsako, tai dar galima būtų svarstyti.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje kovą išliko ankstesnio mėnesio lygyje – 2,7 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Anot pranešimo, paslaugų brangimo per metus sulėtėjimą iki 4,5 proc. ir energijos išteklių kainų kritimo pagilėjimą iki 4,9 proc. atsvėrė iki 5,9 proc. spartėjęs maisto, alkoholio ir tabako brangimas, taip pat ne maisto prekių – iki 1,6 procento. Kovą užfiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija – perpus mažesnė nei vasarį.

Dėl JAV paskelbtų muitų Europos Sąjungai (ES) poveikio nuogąstaujančiam Lietuvos verslui raginant valdžią nedidinti mokesčių, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad yra svarstomos visos galimybės, tačiau siūlo sulaukti daugiau aiškumo dėl Bendrijai planuojamų didinti tarifų.

Po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo prasidėjusi kainų griūtis pasaulio akcijų rinkose penktadienį tęsėsi. Tokijo akcijų biržos indeksas per penktadienio prekybą prarado beveik 6 proc. savo vertės. Frankfurto akcijų indeksas per daugiau nei pusę penktadienio biržinės prekybos sesijos nukrito 4,5 proc., Paryžiaus – 4 proc., Londono – 3,5 proc., rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Iš Klimato kaitos programos Aplinkos ministerija (AM) skiria daugiau nei 4,6 mln. eurų saulės elektrinėms su energijos kaupikliais Ukrainos gydymo įstaigose įrengti, penktadienį pranešė ministerija. Taip siekiama prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, skatinti inovatyvių atsinaujinančių technologijų plėtrą ir didinti Ukrainos energetinį saugumą.

Nuo gegužės bendrovei „Elektrum Lietuva“ vadovaus Neringa Petrauskienė, šiuo metu einanti valdybos narės ir komercijos vadovės pareigas.  Kaip pranešė bendrovė, ilgametis vadovas ir valdybos pirmininkas Martynas Giga nusprendė palikti įmonę ir tęsti profesinę karjerą kitame sektoriuje. „Didžiuojuosi komanda, mūsų nueitu keliu ir pasiektais rezultatais.

Gargžduose oficialiai atidaryta nauja „Weber“ sausųjų mišinių gamykla, rašoma pranešime žiniasklaidai. Gamyklos atidarymo renginyje dalyvavo garbūs svečiai, tarp jų – „Saint-Gobain“ Šiaurės ir Baltijos šalių CEO Peter Moller, generalinis direktorius Baltijos šalims Mart Arro, „Saint-Gobain“ veiklos direktorius Lietuvoje Simonas Masalskas bei Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) nuo kovo 10 d. iki gegužės 12 d. kviečia teikti projektų įgyvendinimo planus pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos pirmojo prioriteto „Tausios žvejybos skatinimas ir vandens biologinių išteklių atkūrimas ir išsaugojimas“ priemonę „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“. Priemonės tikslas – stiprinti ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą.

Teritorijų tvarkymo ir atliekų surinkimo bendrovė „VSA Vilnius“, nutraukianti pagrindinę veiklą, atleidžia 24 darbuotojus, apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. „Atleidimo priežastys – įmonė nevykdys pagrindinės veiklos pagal Darbo kodekso 54 ir 57 straipsnius (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – BNS)“, – BNS informavo tarnyba.

Prekybos tinklo „Norfa“ savininko Dainiaus Dundulio įkurtą ir kol kas neveikiantį „Sostinės medicinos centro“ valdymą perims „Kardiolitos klinikos“, penktadienį pranešė D. Dundulis.  Anot jo, naujas klinikos operatorius pasirinktas atsižvelgiant į plataus spektro paslaugų asortimentą, apimantį tiek chirurgines, tiek ambulatorines paslaugas. Centro įkūrėjo teigimu, vykdyti veiklą jo įkurtoje klinikoje išreiškė ne tik privataus kapitalo bendrovės, bet ir viešojo sektoriaus įstaigos.

Gyventojams Lietuvoje deklaruoti pajamas ir sumokėti susidariusias nepriemokas liko mažiau kaip mėnuo. Tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcija (VMI) įspėja, kad jei laiku nesumokėsite pinigų, jų savo banko sąskaitoje išvysite mažiau. Iki gegužės 2 d. gyventojai turi pateikti metines deklaracijas VMI. Jei per praėjusius metus sumokėjote daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nei priklausė, galėsite susigrąžinti ir permoką.

Valdantiesiems rengiant mokesčių pertvarką, finansų ekspertė Rūta Bilkštytė pastebi, kad tikslingai parinktos priemonės ir didžiausias pajamas gaunančių gyventojų simbolinis apmokestinimas gali suteikti daugiau vertės nei radikalūs sprendimai. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad nuo nepriklausomybės pradžios Lietuva norėjo užsiauginti savo kapitalistų kartą ir taikė daug mokestinių lengvatų. Kapitalistai, pasak jos, praaugo visus, tačiau mokestinė sistema liko ne ką pakitusi.

Vos 71 proc. lietuvių, 82 proc. estų ir 86 proc. latvių teigia, kad turi santaupų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tiesa, net ir tarp lietuvių, turinčių santaupų, 11 proc. turi mažiau nei 1000 eurų, o 21 proc. turi tarp 1000 ir 5000 eurų, rodo naujausia banko „Bigbank“ užsakymu atlikta „Kantar EMOR“ apklausa. Tyrimas taip pat parodė, kad daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų santaupas vis dar laiko įprastoje banko sąskaitoje.

Investuotojai į Jungtinių Valstijų planuojamus muitus kol kas reaguoja ramiai, tačiau kelia lūkestį Lietuvos muitinei ruoštis galimiems nesklandumams, kad į šalį atvykusios prekės neužstrigtų pasienyje, sako asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Vytautas Šilinskas.

Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį įregistruota 29,3 tūkst. nekilnojamo turto (NT) sandorių – 31,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.  Tuo metu vien per kovą jų buvo 10,3 tūkst. – 17,7 proc. daugiau nei pernai kovą ir 7,4 proc. daugiau nei vasarį, skelbia Registrų centras. Jo teigimu, NT rinka šiemet išlieka aktyvi, registruota daug sandorių, o pirkėjų lūkesčiai išlieka aukšti.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ sumažino Kinijos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingą nuo A+ iki A, atkreipdama dėmenį į besitęsiantį Kinijos viešųjų finansų blogėjimą ir spartų valstybės skolos augimą. Naujajam reitingui suteikta stabili perspektyva. „Manome, kad valdžios institucijos ir toliau naudos fiskalines paskatas ekonomikos plėtrai skatinti esant silpnai vidaus paklausai, didėjant užsienio prekybos muitams ir išliekant defliaciniam spaudimui.

Į Lietuvos teisę neperkėlus europinės minimaliojo pelno mokesčio direktyvos, 250 stambių Lietuvos bendrovių už praėjusius metus į valstybės biudžetą nesumokės beveik 40 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“. Pagal „Pillar Two“ europinę direktyvą, stambios įmonių grupės yra įpareigotos sumokėti efektyvųjį minimalų 15 proc. pelno mokestį, tačiau, jeigu šis siekia 10 proc., bendrovė turėtų „primokėti“ papildinio mokestį, kad būtų pasiektas minimalus tarifas.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo operatorės „Amber Grid“ valdyba antrajai penkerių metų kadencijai bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė Nemuną Biknių, per „Nasdaq“ penktadienį pranešė bendrovė. Kaip pranešama, N. Biknius buvo atrinktas iš 6 stipriausių kandidatų. Jis „Amber Grid“ vadovauja nuo 2020 m. balandžio, iki tol beveik pusmetį bendrovei vadovavo laikinai. Anksčiau N. Biknius dirbo „Amber Grid“ valdančios valstybės energetikos grupės „EPSO-G“ strategijos ir plėtros vadovu.

Kauno oro uosto terminalo prieigose modernizuojama automobilių parkavimo aikštelė. Planuojama, kad atnaujintos aikštelės plotas padidės iki beveik 10 tūkst. kv. metrų, bus įrengta vietų elektromobiliams. Lietuvos oro uostų (LTOU) duomenimis, atnaujintoje aikštelėje numatyta daugiau negu 370 automobilių stovėjimo vietų. Suprojektuota, kad aikštelėje vienu metu galės būti įkraunama 14 elektromobilių – bus įrengtos septynios dviejų jungčių įkrovimo stotelės.

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbti nauji muitai kone visoms pasaulio valstybėms sukėlė šoką tiek investuotojams, tiek įvairių šalių vadovams. Lietuvai, kaip ir visai ES, bus taikomi 20 proc. dydžio muitai į JAV eksportuojamoms prekėms. Toks jų pabrangimas, tikėtina, sumažins paklausą ir lems mažesnius pardavimus.

Į kovą dėl antrosios pensijų pakopos likimo stoja didieji šalies komerciniai bankai. Jie ragina valdančiuosius užtikrinti, kad joje liktų kuo daugiau dalyvių ir pinigų. Tačiau į tai ministrė Inga Ruginienė atšauna, kad patys fondų valdytojai turi stengtis ir įtikinėti lietuvius likti antroje pakopoje.  Kova vyksta ir dėl 300 milijonų eurų skatinamųjų įmokų iš valstybės biudžeto.

Valdžios sektoriaus biudžeto deficitas praėjusiais metais siekė 1,6 mlrd. eurų – 1,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Valdžios sektoriaus pajamos siekė 29,984 mlrd. eurų arba 38,2 proc. BVP, išlaidos – 30,99 mlrd. eurų – 39,5 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 10,7 procento. Pajamos iš mokesčių siekė 17,496 mlrd. eurų, arba 58,4 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų.

„MG grupės“ kontroliuojama didžiausia Baltijos šalių mažmeninės drabužių prekybos grupė „Apranga“, pernai uždirbusi 15,9 mln. eurų grynojo pelno, dividendams siūlo išmokėti 13,27 mln. eurų, arba 24 centus akcijai.  Dėl to akcininkai spręs balandžio 30 dieną, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Apranga“. Iš viso akcininkai spręs dėl 34,3 mln. eurų paskirstytino pelno, iš kurio 21,07 mln. eurų siūloma perkelti į kitus metus. „Apranga“ pernai išmokėjo 13,27 mln.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) inicijuoja Turizmo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama aktyvinti konferencinį turizmą Lietuvoje. „Konferencinis turizmas – mūsų šalyje dar neišnaudotas potencialas, o jo skatinimas leistų pritraukti keliautojų, kurie atvyktų ne tik turistiniais pagrindais. Konferencinio turizmo plėtojimas kurtų papildomas darbo vietas, skatintų viešbučių ir maisto įstaigų, gidų užimtumą“, – sako EIM viceministrė Agila Barzdienė.

OPEC+ aljanso pagrindinėms narėms ketvirtadienio pavakarę pranešus apie rekordinį per pastaruosius penkerius metus gavybos didinimą, „juodasis auksas“ nuvertėjo daugiau nei 6 proc., o vien tik Europos etaloninės „Brent“ naftos kaina krito žemiau 70 JAV dolerių už barelį ribos, skelbia „Deutsche Welle“. Šis sprendimas paspartino naftos vertės nuosmukį, prasidėjusį po JAV prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimo, kurie kelia pasaulinės recesijos grėsmę.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigia, kad su Jungtinėmis Valstijomis dėl įvestų muitų turi derėtis Europos Sąjunga (ES), o ne atskiros valstybės. „(...) labai svarbu išlaikyti solidarumą tarp skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių, derėtis kaip vienam reikšmingam, tikrai ekonomiškai galingam ekonominiam blokui. Tai iš esmės ir daroma“, – LRT radijui penktadienį sakė jis.

JAV akcijų biržų indeksai ketvirtadienį, reaguodami į prezidento Donaldo Trumpo „išsivadavimo dienos“ muitų paskelbimą, patyrė stipriausią per apytikriai pastaruosius penkerius metus nuosmukį per vieną dieną. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nukrito 4 proc., technologijų turtingas „Nasdaq Composite“ – 6 proc., o plačios apimties „S&P 500“ – 4,8 proc., nubraukdamas maždaug 2 trln. dolerių rinkos vertės.

JAV paskelbus milžiniškus muitus įvairioms pasaulio šalims, tarp jų – 20 proc. importo tarifus griežtą atsaką žadančiai Europos Sąjungai (ES), tiesiogiai ir netiesiogiai su Jungtinėmis Valstijomis prekiaujančios įmonės potencialaus prekybos karo nekomentuoja bei pabrėžia stebinčios situaciją, kokioms prekėms bus pritaikytos išimtys. Dalis jų pabrėžia, kad kai kurių Lietuvos gaminių atitikmenų JAV vietinėje rinkoje nėra, todėl tokia produkcija už Atlanto neišvengiamai brangtų.

Seimui pradėjus svarstyti galimybę dvejiems metams – iki 2027 metų gegužės – atidėti įpareigojimą smulkiems verslininkams turėti išmaniuosius kasos aparatus, Finansų ministerija Vyriausybei siūlo nepritarti tokiam siūlymui.  Jeigu Vyriausybė paliks galioti reikalavimą turėti išmaniuosius kasos aparatus nuo šios gegužės, tai palies 22 tūkst. verslininkų.

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva ketvirtadienį pasakė, kad naujieji JAV muitai „akivaizdai kelia rimtą riziką pasaulinėms prognozėms“ ir paragino Vašingtoną dirbti su savo prekybos partneriais. Tai buvo pirmas TVF vadovės pareiškimas po to, kai naujausia prezidento Donaldo Trumpo muitų salvė dar labiau užaštrino prekybinį karą, daugelio nuomone galintį paskatinti pasaulinę recesiją bei infliacijos augimą.

Ekonomikos ir inovacijų (EIM) ministras Lukas Savickas penktadienį verslo asociacijų atstovams pristatys ministerijos parengtą veiksmų planą, padėsiantį sušvelninti JAV paskelbtų naujų muitų įtaką Lietuvos ekonomikai ir verslui. „Muitų paskelbimo buvo tikėtasi, per tą laiką ekonomikos ir inovacijų ministerija atliko galimo poveikio analizę, parengė veiksmų planą.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ ketvirtadienį valdybos pirmininku perrinko Petrą Viršilą.  P. Viršilai tai jau antroji kadencija. Visuotinio narių susirinkimo metu taip pat buvo išrinkti ir patvirtinti septyni valdybos bei kooperatyvo nariai. Valdybos nariais buvo perrinkti Vytautas Mišeikis, Erlenda Turskienė, Vilma Rumšienė, Vytautas Stunžėnas. Tuo metu naujais nariais tapo Marius Horbačauskas ir Tomas Skierus.

 Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad siūloma mokesčių reforma turės būti derinama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) paskelbtais naujais muitais Europos Sąjungai (ES). Taip pat, anot ministro, Lietuva yra pasirengusi kalbėtis su Azijoje esančiomis rinkomis, kad šalies verslas išlaikytų savo pozicijas.

Gyvenant daugiabučiame name tenka taikstytis su įvairiu kaimynų elgesiu. Kol vieni triukšmauja ar filmuoja aplinkinius, kiti ne tik teršia aplinką, bet ir šiukšlina kitiems gyventojams pro langus. Tuo skundėsi vilnietė Evelina. Esą jos kaimynė jau daug metų pro savo buto langus purto kilimus, patalus, visokius maišelius, viską pilsto.  „Viskas skrenda tiesiai į vaiko kambarį per langą, nespėju palangės viduje valyti. Neatidaryti langų – ne išeitis. Visi langai – murzini, dulkėti.