Naujasis įsipareigojimas priimtas reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos spaudimą Kanberai didinti gynybos biudžeto dalį bendroje šalies ekonomikoje.

„Tarptautinės normos, kadaise ribojusios jėgos ir karinio spaudimo naudojimą, toliau ardomos, – sakė gynybos ministras Richardas Marlesas parengtoje kalboje, su kuria susipažino agentūra AFP. – Šiandien į karus įsitraukia daugiau šalių nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, ir tai vyksta visuose pasaulio regionuose.“

Anksčiau prognozuota, kad Australijos išlaidos gynybai iki 2033 m. augs iki 2,3 proc. BVP.

Naujasis tikslas reiškia, kad Australija per ateinantį dešimtmetį papildomai išleis 53 mlrd. Australijos dolerių (38 mlrd. JAV dolerių), palyginti su 2024 m. gynybos strategija, teigė Gynybos departamento pareigūnai.

Trumpesniu laikotarpiu išlaidos per ketverius metus papildomai padidės 14 mlrd. Australijos dolerių (apie 10 mlrd. JAV dolerių).

Siekdama 3 proc. tikslo, Australija pakeitė gynybos biudžeto apskaičiavimo būdą, kad jis atitiktų NATO apibrėžtį, į kurią įtraukti tokie veiksniai kaip kariškių pensijos.

Kinijos stiprėjimas

Tačiau naujosios išlaidos vis dar nesiekia 3,5 proc. BVP, kurių JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas praėjusiais metais pareikalavo iš Australijos.

Nerimaudama dėl Kinijos karinio jūrų laivyno stiprėjimo, JAV sąjungininkė Australija pastaraisiais metais pertvarkė savo gynybos pajėgas taip, kad būtų sutelktas dėmesys į raketų smūgių pajėgumus ir priešininko atgrasymą nuo savo šiaurinių prieigų.

Tarp naujausių karinių projektų – stambios laivų statyklos Vakarų Australijoje statybos spartinimas. Ten bus aptarnaujami branduoliniai povandeniniai laivai pagal AUKUS gynybos susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis ir Jungtine Karalyste.

Pagal šį susitarimą JAV ir JK turi perduoti Australijos kariniam jūrų laivynui branduolinių povandeninių laivų pajėgumus per 15 metų.

Kritikai teigia, kad susitarimas negarantuoja, jog Australija kada nors gaus tuos povandeninius laivus ir dėl to per ateinantį dešimtmetį šalies gynyboje gali likti didelė spraga.

Didžiulė Australijos pakrantė ir mažas gyventojų skaičius taip pat paskatino sutelkti dėmesį į didelių autonominių povandeninių laivų ir naikintuvų, pavadintų „Ghost Shark“ ir „Ghost Bat“, kūrimą.

Šią savaitę Kanbera pranešė, kad, reaguodama į besikeičiančią karybos taktiką Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje, išlaidas bepiločiams orlaiviams padidins iki 5 mlrd. Australijos dolerių (3,59 mlrd. JAV dolerių).

The post Augančios grėsmės verčia veikti: Australija keičia gynybos strategiją iš esmės appeared first on Ekonomika.lt.