„BEA“ paaiškino, jog trečioji 2025 m. ketvirtojo ketvirčio ataskaita, kuri iš pradžių turėjo būti paskelbta 2026 m. kovo 27 d., buvo perkelta dėl 2025 m. spalį ir lapkritį įvykusio laikino federalinės valdžios darbo sustabdymo.

Pasak „BEA“, realusis BVP buvo patikslintas žemyn 0,2 procentinio punkto, palyginti su antruoju įverčiu (0,7 proc.). Šį koregavimą daugiausia lėmė sumažintas investicijų vertinimas.

Didžiausią indėlį į realiojo BVP augimą JAV, „BEA“ vertinimu, turėjo didmeninė prekyba, informacijos sektorius bei sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos veiklos.

„BEA“ taip pat nurodė, kad ketvirtąjį ketvirtį realųjį BVP augimą skatino didėjusios vartojimo išlaidos ir investicijos. Vis dėlto šiuos teigiamus pokyčius iš dalies nusvėrė mažėjusios valdžios sektoriaus išlaidos ir eksportas.

„Ketvirtąjį ketvirtį BVP augo lėčiau, nei buvo vertinta anksčiau, ir siekė vos 0,5 proc. metiniu tempu. Tuo pat metu namų ūkių išlaidos padidėjo tik 1,9 proc., o tai rodo, kad ekonomikos plėtros tempas akivaizdžiai sulėtėjo“, – komentare rašė „XTB“ analitikai.

The post JAV ekonomika netikėtai pristojo: patikslinti BVP duomenys nuvylė labiau nei tikėtasi appeared first on Ekonomika.lt.

„Derinome su kitomis ministerijomis ir parengėme savo siūlymų paketą. Esame perdavę tai Taivano pusei ragindami pasižiūrėti į tai kūrybiškai ir kviesdami išnaudoti visą šią situaciją didelei sėkmei sukurti. Aš tikiuosi, kad mums tai pavyks padaryti. (Planas – ELTA) yra šiuo metu derinamas“, – trečiadienį žurnalistams teigė ministras. 

„Tiek pramonės, tiek finansų sektoriuje – daug sričių, kur mes tikrai galėtume padaryti postūmį ir aš tikiu, kad čia gali būti, dar kartą pasikartosiu, sėkmės istorija“, – pabrėžė jis. 

Anot K. Budrio, Taivano pusei perduotas planas galėtų atnešti „daug daugiau naudos negu dabar sugebame turėti“. 

Patvirtino gavę URM parengtą veiksmų planą

Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atstovai praėjusią savaitę Eltai patvirtino gavę ministerijos paruoštą veiksmų planą, skirtą skatinti aktyvesnį atstovybės įsitraukimą į Lietuvos ekonomiką.

„Mūsų biuras gavo Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos parengtą siūlomą veiksmų planą. Jis buvo pristatytas susitikimo metu. Taip pat galime patvirtinti, kad susitikime vyko labai konstruktyvios diskusijos“, – atsakyme Eltai nurodė Taivaniečių atstovybė.

„Kadangi šis procesas vis dar tęsiasi ir reikalauja bendrų pastangų, šiuo metu mūsų biuras negali atskleisti daugiau informacijos“, – teigiama pateiktame atsakyme. 

Anot atstovybės, Taivanas siekia ir toliau stiprinti ryšius su Lietuva, o ateityje abiejų šalių esą laukia „daug sėkmės istorijų“. 

Prieš daugiau nei ketverius metus Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, skelbta apie planus vystyti bendradarbiavimą ir į mūsų šalį pritraukti dideles investicijas. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) duomenimis, nors per šį laikotarpį tiesioginių Taivano investicijų srautai šalyje ženkliai išaugo, bendra jų suma išlieka kukli. 

K. Budrys anksčiau teigė, kad Lietuva nuo deklaratyvių lūkesčių pereina prie konkretaus plano, kuriuo siekiama sustiprinti ekonominį bendradarbiavimą su Taivanu, apibrėžti konkrečius projektus, abipuses naudas. 

I. Ruginienė prabilo apie atstovybės pervadinimą

Kaip skelbė ELTA, 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. 

Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.

Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.

Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.

Tiesa, pastaruoju metu tarp politikų atsinaujino diskusijos apie Lietuvos užsienio politikos sprendimus Kinijos atžvilgiu – apie poreikį šiltinti santykius su šia šalimi kalba dalis socialdemokratų, o premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie galimybę keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą ir ją pavadinti Taipėjaus vardu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad mato galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas.

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo.

The post Po metų laukimo – naujas planas Taivanui: ar tai taps ilgai lauktu postūmiu investicijoms? appeared first on Ekonomika.lt.

Anot leidinio, bendrovės vis dar derasi dėl kelių sandorio sudėtingumų po ilgai trukusių pokalbių. Vienas iš galimų kliuvinių – 2024 m. „Apple“ įsigyta 20 proc. „Globalstar“ akcijų dalis. Šis žingsnis buvo dalis 1,5 mlrd. JAV dolerių investicijos, kuria siekta sustiprinti „Globalstar“ palydovų tinklą bei antžeminę infrastruktūrą.

„Amazon“ situacijos nekomentavo. „Globalstar“ atstovai į prašymą pateikti komentarą iš karto neatsakė.

Galimas sandoris su „Globalstar“ galėtų sustiprinti „Amazon“ vystomą interneto iš kosmoso paslaugą „Amazon Leo“. Nuo praėjusių metų balandžio „Amazon“ jau yra paleidusi apie 200 žemosios Žemės orbitos palydovų ir siekia komercinę paslaugą pradėti teikti dar šiemet.

Bendrovė planuoja sukurti maždaug 7 700 palydovų tinklą, tačiau iki šiol susidūrė su vėlavimais įgyvendinant numatytus paleidimų etapus. Sausį „Amazon“ kreipėsi į Federalinę ryšių komisiją, prašydama daugiau laiko įvykdyti reikalavimą iki 2026 m. liepos paleisti apie 1 600 palydovų.

„Amazon“ taip pat siekia konkuruoti su „SpaceX“ valdoma „Starlink“ paslauga, kuri turi reikšmingą pranašumą: orbitoje jau skraido daugiau nei 10 000 palydovų, o vartotojų skaičius viršija 9 mln.

Dar praėjusių metų spalį „Bloomberg“ skelbė, kad „Globalstar“ svarstė galimą pardavimą ir buvo surengusi ankstyvas diskusijas su E. Musko „SpaceX“.

The post Kosmoso interneto lenktynės įkaista, „Amazon“ taikosi į „Globalstar“ appeared first on Ekonomika.lt.

„Nuo pat pradžių projektui kėlėme itin aukštus kokybės standartus. Centras buvo kuriamas vadovaujantis BREEAM tvarumo sistemos reikalavimais, siekiant užtikrinti ne tik aukščiausius pastato kokybės ir tvarumo parametrus, bet ir didžiausią įmanomą darbuotojų komfortą. Todėl šiandieną galime pasidžiaugti išvystę vieną moderniausių tokio tipo projektų Baltijos šalyse“, – sako „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė.

Beveik 42 tūkst. kv. m. dydžio pastatas iškilo 13ha sklype adresu Migūčionių g. 1A, šalia magistralės A1 prie Elektrėnų. Logistikos centrą sudaro dvi pagrindinės zonos – sandėliavimo bei centrinės virtuvės, įrengta ir administracijos darbo zona. 

Ant „Rimi Lietuva“ logistikos centro pastato stogo įrengta 1000-1100 kW saulės elektrinė, o visa objekto inžinerinių tinklų priežiūra valdoma nuotoliniu būdu, pasitelkiant BMS (building management systems) sistemą. Pastate taip pat įdiegta šalčio gamybos sistema, kurios išskiriama šiluma naudojama pastato šildymui ir karšto vandens ruošimui.

Atvėręs duris naujasis logistikos centras kurs pridėtinę vertę visam regionui – iš viso „Rimi Lietuva“ logistikos centre galės būti sukurta apie 800 naujų darbo vietų. Jo darbuotojams specialiai įrengtos dvi poilsio zonos lauke – antrame pastato aukšte erdvi terasa bei šalia logistikos centro esantis parkelis.

Sprendimai žaliajai lyderystei

Dėl nuo pat statybos planavimo pradžios naudotų pažangiausių ir gamtai draugiškiausių technologinių sprendimų, „Darnu Group“ pastatytas „Rimi Lietuva“ logistinis sandėlis pretenduoja gauti „BREEAM Excellent“ tvarumo sertifikatą, kuris per metus suteikiamas vos keliems tokio tipo statybos projektams – šiuo metu atliekamos finalinės procedūros jam gauti.

Skaičiuojama, kad „Excellent“ lygio pastatai, palyginti su įprastais šiuolaikiniais statiniais, gali pasiekti anglies dvideginio emisijų sumažinimą daugiau nei 30 proc. Be to, palyginti su nesertifikuotais statiniais, šį sertifikavimo lygį pasiekę pastatai pasižymi mažesnėmis energijos sąnaudomis. Tai lemia mažesnes eksploatacines išlaidas bei greitesnį investicijų atsipirkimą.

Oficialus šio logistikos centro atidarymas planuojamas jau šią vasarą. Šiuo metu pradedama diegti pastato įranga viduje. 

Šis logistikos centras – ne pirmasis „Darnu Group“ įvykdytas užsakomasis projektas. Tarp anksčiau baigtų objektų – „Vilniaus duona“ ir Suomijos įmonės „Vaasan“ užsakymu statyta kepykla su logistikos centru, „Aprangos“ administracinis pastatas su logistikos centru, „Ąžuolyno klinika“ bei viešosios ir privačiosios partnerystės pagrindu pastatyti du Kariniai miesteliai Vilniaus ir Šilalės raj., Vilniaus miesto ir Panevėžio apskrities policijos komisariatai su areštinėmis.

The post Vienas didžiausių projektų regione: atidarymui ruošiamas modernus logistikos centras appeared first on Ekonomika.lt.

Susitikime dalyvavo ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas bei „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.  

„Aptarėme dvi priemones – subsidijas investuotojų pritraukimui ir infrastruktūros plėtrą. Lietuva greičiu, dinamiškumu ir administracinės naštos lygiu yra konkurencinga regione ir turi daug kitų stiprybių. Vis dėlto matome, kur galime dar sustiprėti, siekdami pritraukti didelės vertės projektus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. 

Planuojama, kad subsidijų schema būtų įgyvendinama etapais iki 2035 metų, siekiant užtikrinti tvarų valstybės finansų valdymą ir ilgalaikę ekonominę grąžą. 

Taip pat akcentuota būtinybė stiprinti infrastruktūrą regionuose, ypač energetikos srityje. Siekiama užtikrinti, kad investuotojams būtų sudarytos sąlygos greitai ir efektyviai įgyvendinti projektus pramonės parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose ir kituose regionuose. 

Tolimesniame etape ministerijų ekspertai detalizuos priemonių modelį, vertins finansinius aspektus ir derins sprendimus su Europos Komisija. Tikimasi, kad konkretūs sprendimai dėl investicijų skatinimo priemonių bus parengti artimiausiu metu. 

The post Lietuva stiprina konkurencingumą: svarstomos didelės subsidijos ir spartesni sprendimai investuotojams appeared first on Ekonomika.lt.

Visuomenės senėjimas ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas neišvengiamai lėtins ekonomikos plėtrą. 

Ministro Edvino Grikšo teigimu, tai nereiškia absoliutaus ekonomikos susitraukimo, kadangi technologinė pažanga ir našumas toliau skatins augimą, tačiau rodo reikšmingą demografijos veiksnio poveikį ekonomikai. 

„Jei visoje šalyje atsiranda daugiau gerai apmokamų darbo vietų, žmonės mažiau linkę išvykti, o patogi infrastruktūra ir investicijos regionuose skatina įsikurti ir mažesniuose miestuose. Todėl mūsų kertinis prioritetas – stiprinti regionus pritraukiant čia investuotojų, kurie kurtų aukštos pridėtinės vertės darbo vietas“, – teigia ministras. 

E. Grikšas pabrėžia, jog yra dedamos pastangos, kad Lietuvoje turėtume prognozuojamą ir investicijoms patrauklią aplinką: šiuo metu baigiami ruošti įstatymų pakeitimų paketai, kurie dar labiau gerins Lietuvos patrauklumą investuotojams.  

„Mažiname perteklinę biurokratiją, geriname mokestinę aplinką, rengiame investicijas skatinančias priemones. Tai leis sparčiau kurti naujas gerai apmokamas darbo vietas ir sudaryti geresnes sąlygas žmonėms visoje šalyje gyventi, dirbti ir kurti šeimas“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras E. Grikšas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija pabrėžia, kad demografiniai iššūkiai yra tiesiogiai susiję su šalies ekonominiu potencialu, todėl sprendimai turi būti orientuoti į produktyvumo augimą, investicijų skatinimą ir darbo jėgos pasiūlos stiprinimą.  

Kaip rodo praktika, ten, kur veikia stiprus verslas, pritraukiamos investicijos ir vystoma inovatyvi ekonomika, matyti ir teigiami demografiniai pokyčiai – didesnis užimtumas, aukštesnė gyvenimo kokybė bei augantis regionų patrauklumas. 

Lietuvos darbo rinkos iššūkiai šiandien yra struktūriniai ir ilgalaikiai – mažėjanti darbo jėgos pasiūla, įgūdžių neatitikimas ir augantis aukštos pridėtinės vertės sektorių poreikis. Atsakydama į šiuos iššūkius, Ekonomikos ir inovacijų ministerija įgyvendina kompleksines priemones, orientuotas į investicijų skatinimą, inovacijų plėtrą ir talentų ugdymą. 

Didelis dėmesys skiriamas investicijų pritraukimui ir regionų stiprinimui. 2025 metais pasirašytos keturios stambių investicijų sutartys, o iš viso jų jau sudarytos 22. Tarp reikšmingų projektų – „Pentasweet“ investicija Vilniuje, „Allive Europe“ projektas Kauno rajone, modernios pakuočių gamyklos vystymas Jonavoje bei karinės technikos gamyklos kūrimas Kauno LEZ. 

Siekiant gerinti investicinę aplinką, supaprastintos reguliacinės procedūros, – Lietuva tampa viena greičiausių šalių regione įgyvendinant investicinius projektus. Taip pat toliau mažėja administracinė našta verslui – 2025 m. ji sumažinta daugiau nei 21 mln. eurų. 

Papildomai stiprinamas talentų pritraukimas ir ugdymas,remiamos aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo iniciatyvos, STEM stipendijos aukštųjų mokyklų studentams regionuose, finansinės paskatos į Lietuvą atvykstantiems aukštos pridėtinės vertės specialistams ir juos pritraukusioms įmonėms, diasporos jaunimo stažuotės Lietuvos įmonėse ir valstybės institucijose bei kitos priemonės, didinančios kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą. 

Ministerija taip pat aktyviai stiprina inovacijų ekosistemą. Steigiamas 130 mln. eurų vertės dirbtinio intelekto centras „LitAI“, įgyvendinama DI reguliacinė „smėliadėžė“, o lietuvių kalbos skaitmeninių išteklių kūrimui skirta 25,6 mln. eurų. 

Svarbus dėmesys skiriamas gynybos inovacijoms – vystomas Gynybos investicijų fondas bei nauja rizikos kapitalo priemonė „MILInvest2“, taip pat kuriama bendradarbiavimo platforma „Miltech Sandbox“. 

Skatinamas ir aukštos pridėtinės vertės sektorių augimas – paskelbtas 46,6 mln. eurų kvietimas STEP technologijoms kurti ir gaminti. 

The post Mažėjanti darbo jėga stabdys augimą: Lietuvai prognozuojamas reikšmingas ekonomikos sulėtėjimas appeared first on Ekonomika.lt.

Portugalijos vyriausybė planuoja parduoti iki 49,9 proc. „TAP“ akcijų, iš kurių 5 proc. numatoma skirti darbuotojams. Pagrindinis šio žingsnio tikslas – sustiprinti „TAP“ pozicijas Amerikos ir Afrikos rinkose. Bendrovės atstovė patvirtino, kad „Lufthansa“ oficialiai pateikė savo pasiūlymą po to, kai tą pačią dieną tai padarė „Air France-KLM“.

„Air France-KLM“ generalinis direktorius Benjaminas Smithas laiške pabrėžė, kad „TAP“ natūraliai papildo grupės kelių centrų (multi-hub) strategiją.

„TAP yra natūralus „Air France-KLM“ multi-hub strategijos papildymas, o mūsų tikslas – sustiprinti veiklą Lisabonoje ir plėtoti susisiekimą kituose Portugalijos miestuose, įskaitant Portą“, – teigiama B. Smitho pranešime.

Apie susidomėjimą perėmimu anksčiau yra pranešę ir kiti dideli konsorciumai, tarp jų – „IAG SA“, valdanti britų oro linijas „British Airways“ ir ispanų „Iberia“. Vis dėlto, šaltinių teigimu, „IAG SA“ gali nuspręsti nebetęsti dalyvavimo procese ir atsisakyti siekti „TAP“ akcijų.

Portugalija dabar ketina peržiūrėti gautus pasiūlymus. Po pirminės atrankos pasirinktos įmonės turės 90 dienų pateikti įpareigojančius, galutinius pasiūlymus. Tolimesnės derybos gali vykti su vienu ar keliais potencialiais pirkėjais, kol vyriausybė priims galutinį sprendimą. Šiuo procesu siekiama užtikrinti ilgalaikį „TAP“ stabilumą integruojant ją į didesnę aviacijos grupę.

Šiuo metu „TAP“ turi 102 orlaivių parką, iš kurių 92 yra aktyviai eksploatuojami – daugiausia „Airbus“ lėktuvai.

The post Ar keisis skrydžių žemėlapis: „TAP“ pardavimas traukia didžiausius Europos žaidėjus appeared first on Ekonomika.lt.

Trečiadienį „Franklin Templeton“ pranešė planuojanti įsigyti „250 Digital“ – „CoinFund“ išskirtą bendrovę, kuri valdo likvidžias kriptoturto investavimo strategijas. Šis sandoris turėtų sustiprinti „Franklin Templeton“ skaitmeninio turto verslą, o jam užbaigus veiklą, jis taps naujo padalinio „Franklin Crypto“ dalimi.

Šis žingsnis seka po „CoinFund“ sprendimo anksčiau šiais metais atskirti likvidžių strategijų verslą į „250 Digital“, tuo pat metu labiau koncentruojantis į rizikos kapitalo (venture) investicijas.

Naujajam „Franklin Crypto“ padaliniui vadovaus Christopheris Perkinsas. Investicijų vadovo (CIO) pareigas eis Sethas Ginnsas, dirbdamas kartu su „Franklin Templeton“ skaitmeninio turto srities veteranu Tony Pecore. Bendrovė taip siekia išplėsti kripto investicijų platformą instituciniams klientams.

Sandoris taip pat apims BENJI žetonus, kurie atspindi nuosavybės dalis reguliuojamame pinigų rinkos fonde „Franklin OnChain US Government Money Fund (FOBXX)“. „Franklin Templeton“ šį fondą tokenizavo dar 2021 metais.

Į sandorį įtraukiamos visos anksčiau „CoinFund“ valdytos likvidžios strategijos

„Franklin Templeton“ nurodė, kad neatskleidžiamos vertės sandoris apima „250 Digital“ investicijų komandą ir visas likvidžias kriptovaliutų strategijas, kurias anksčiau valdė „CoinFund“. Bendrovė taip pat planuoja investuoti į šias strategijas kaip susitarimo dalį.

Numatoma, kad sandoris bus užbaigtas 2026 metų antrąjį ketvirtį. Jo įgyvendinimas priklausys nuo galutinių sandorio dokumentų pasirašymo, klientų sutikimų ir kitų įprastų užbaigimo sąlygų.

„Franklin Templeton“ skaitmeninio turto padalinys šiuo metu valdo apie 1,8 mlrd. JAV dolerių vertės turtą ir yra vienas ryškesnių institucinių žaidėjų kriptovaliutų industrijoje. Bendrovė šioje srityje aktyviau veikia nuo 2018 metų.

„Franklin Templeton“ taip pat minima tarp pirmųjų bendrovių, kurios 2024 metais kartu su kitais didžiaisiais turto valdytojais, tokiais kaip „BlackRock“, pristatė JAV biržoje listinguojamą momentinį (spot) bitkoino ETF.

Įsigijimas vyksta tuo metu, kai kriptovaliutų rinkoje tęsiasi ilgesnis nuosmukis: bitkoino kaina yra kritusi maždaug 45 proc. nuo piko, kai 2025 metų spalį ji buvo pakilusi virš 126 tūkst. JAV dolerių.

Vis dėlto „Franklin Templeton“ teigia, kad tokia aplinka pritraukia talentus ir atveria galimybes kurti ilgalaikę infrastruktūrą. Bendrovės inovacijų vadovė Sandy Kaul „The Wall Street Journal“ sakė, jog pastarasis rinkos išpardavimas sudarė palankias sąlygas plėtrai:

„Šis didelis išpardavimas kripto rinkose sukūrė labai išskirtinę galimybę, kuri iš esmės ir paskatino mus visus nuspręsti, kad dabar yra tinkamas metas imtis veiksmų“, – teigė S. Kaul.

The post Įspėjantis signalas ar pasitikėjimo ženklas: „Franklin Templeton“ plečiasi kripto rinkoje appeared first on Ekonomika.lt.

Pasak N. Puckrino, skaitmeninių aktyvų atsargų rinkoje „jau matyti pirmieji įtrūkimai“, o įtampą dar labiau didinti gali karas Artimuosiuose Rytuose, galintis daryti papildomą spaudimą bitkoino kainai ir atsargas kaupiančioms įmonėms.

„Kaina, tikėtina, kurį laiką išliks mažiau nei 70 000 JAV dolerių ir artimiausiomis savaitėmis gali kristi iki maždaug 55 700–58 200 JAV dolerių intervalo. Šis užsitęsęs silpnumas darytų dar didesnį spaudimą DAT bendrovėms, o tai savo ruožtu galėtų dar labiau sustiprinti išpardavimą“, – teigė N. Puckrinas.

Skelbiama, kad kovą „Nakamoto“ pardavė 284 BTC už 20 mln. JAV dolerių, t. y. apytikriai po 70 000 JAV dolerių už vieną monetą. Taip pat įmonė sumažino savo dalį viešai prekiaujamoje bitkoino atsargų bendrovėje „Metaplanet“ – akcijos esą taip pat parduotos su nuostoliu.

Teigiama, kad 2025 m. pabaigoje „Nakamoto“ 5 342 BTC vertino 467,5 mln. JAV dolerių, o ketvirtąjį 2025 m. ketvirtį fiksavo 166,1 mln. JAV dolerių nuostolį dėl savo skaitmeninių aktyvų vertės pokyčių.

Kriptovaliutų atsargų sektoriuje 2025 m. trečiąjį ketvirtį buvo fiksuotas grynosios turto vertės premijų smukimas, o akcijų kainos ėmė kristi dar iki 2025 m. spalio kriptovaliutų rinkos griūties, po kurios prasidėjo užsitęsusi meškų rinka ir skaitmeninių aktyvų kainų kritimas.

„MARA“ taip pat pardavė BTC, tęsiantis rinkos nuosmukiui

Bitkoinų kasybos bendrovė „MARA“ kovą taip pat pardavė 15 133 bitkoinus, kurių vertė viršijo 1 mlrd. JAV dolerių. Nurodoma, kad tai padaryta siekiant atpirkti ir panaikinti maždaug 1 mlrd. JAV dolerių vertės konvertuojamą skolą.

„MARA“ investuotojų ryšių viceprezidentas Robertas Samuelsas pabrėžė, kad šis pardavimas nereiškia esminio posūkio bendrovės BTC atsargų strategijoje – tai esą trumpalaikis taktinis sprendimas.

„Kartais galime pirkti arba parduoti, atsižvelgdami į rinkos sąlygas ir kapitalo paskirstymo prioritetus. Tai nereiškia, kad ketiname likviduoti didžiąją dalį savo rezervų“, – teigė R. Samuelsas.

The post Spaudimas didėja: „Nakamoto“ fiksuoja nuostolius, ar tai paskatins masinį išpardavimą? appeared first on Ekonomika.lt.

Sandorį planuojama užbaigti 2026 metų III ketvirtį, tačiau iki tol turi būti įvykdytos kelios sąlygos. Tarp jų – teismo pritarimas susitarimui su kreditoriais, susitarimai su finansų institucijomis ir būtini administraciniai sprendimai.

Kartu su perėmimu „Orlen“ įsipareigojo finansiškai paremti projektą. Įmonė restruktūrizacijos užbaigimui numato skirti iš viso apie 314 mln. eurų.

Svarbi susitarimo dalis – ginčo dėl projekto „Polimery Police“ užbaigimas. Bendrovė sudarė taikos sutartį su „Hyundai Engineering“, o investicijos įgyvendinimo sutartis formaliai bus nutraukta nuo 2025 metų rugsėjo 1 dienos, jei pavyks galutinai uždaryti visą sandorį.

Kaip garantas „Orlen“ turės užtikrinti lėšas atsiskaityti už įsipareigojimus rangovui, įskaitant apie 27,5 mln. eurų, kurie būtų sumokėti iš karto po galutinio sutarties patvirtinimo. Taip pat šalys atsisakys tolimesnių pretenzijų, įskaitant ir tas, kurios buvo nagrinėjamos arbitraže.

Numatoma, kad visa operacija stabilizuos projekto finansinę padėtį. Pagal planą turėtų būti padengtos visos kreditorių reikalaujamos sumos, o „Grupa Azoty“ įmonės atgaus apie 12,5 mln. eurų skolų.

„Grupa Azoty“ šį sprendimą vertina kaip reikšmingą lūžį: vadovybė pabrėžia, kad problemų dėl „Polimery Police“ išsprendimas leistų mažinti skolų naštą ir koncentruotis į pagrindinę veiklą – trąšų gamybą.

„Orlen“ tai būtų dar vienas žingsnis plečiant petrochemijos segmentą. Projekto perėmimas reikštų didesnę investicijos kontrolę ir daugiau galimybių ją panaudoti tolesnei koncerno plėtrai.

Akcentuojamas ir platesnis ekonominis aspektas: projektas svarbus regiono darbo rinkai ir ekonominiam saugumui, o jo užbaigimas padėtų išvengti bankroto scenarijaus.

The post „Orlen“ stiprina pozicijas: siekia perimti projektą ir užkirsti kelią finansinei krizei appeared first on Ekonomika.lt.