Gautas lėšas įmonė investuos į veiklos plėtrą.

„Concretus group“ yra viena didžiausių betono produktų gamintojų Baltijos šalyse, grupė nuosekliai investuoja į plėtrą, taip stiprindama konkurencinį pranašumą ir sudarydama prielaidas ilgalaikiam augimui“, – pranešime cituojamas „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo verslo klientų vadovas Giedrius Dzenkauskas.

Tai pirmasis banko suteiktas finansavimas įmonei „Betono mozaika“, kuri gamina kraštovaizdžio kūrimui ir aplinkotvarkai skirtus betono produktus, trinkeles ir kitus mažosios architektūros gaminius. 

Įmonė šiuo metu valdo šešias gamyklas Baltijos šalyse, vykdo didmeninę ir mažmeninę prekybą.    

The post „OP Corporate Bank“ suteikė milijoninę paskolą „Concretus group“ plėtrai Baltijos šalyse appeared first on Ekonomika.lt.

Praėjusią vasarą „Siena“ ir „Laisvės TV“ atskleidė, kad tuomečio premjero G. Palucko ir jo verslo partnerio Mindaugo Milašausko valdoma įmonė „Garnis“ maksimalią 200 tūkst. eurų paskolą iš ILTE užsitikrino G. Paluckui jau einant premjero pareigas. 

Paskola 2024 m. įkurtai įmonei skirta iš jauniems verslams skatinti skirtos programos „Startuok“ lėšų.

Kaip skelbia „Siena“, „Garniui“ suteikta paskola nebuvo išmokėta vienu ypu – pagal ILTE procedūras, bankas G. Palucko įmonei apmokėdavo konkrečias su paskola susijusias išlaidas pagal „Garnio“ pateikiamus prašymus. 

Anot tyrimo, ekspremjero įmonė negavo visos sumos vienu mokėjimu, o didžioji dalis paskolos įšaldyta praėjus maždaug savaitei po „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo.

„Neigiamas atsakymas buvo pateiktas 2025-06-06 „Garnis“ pateiktam mokėjimo prašymui“, – raštu pateiktame komentare „Sienai“ nurodė ILTE atstovė žiniasklaidai Viktorija Voroncova.

ILTE pateiktais duomenimis, iki sprendimo stabdyti mokėjimus „Garnį“ spėjo pasiekti beveik 35 tūkst. eurų iš bendros 200 tūkst. paskolos sumos – taigi ekspremjero įmonė negavo apie 165 tūkst. eurų.

„Sienos“ teigimu, sprendimą stabdyti mokėjimus G. Palucko verslui ILTE nutylėjo – trims dienoms po jo plėtros bankas išplatino pranešimą, kuriame informavo apie vidinio tyrimo dėl „Garniui“ suteiktos paskolos išvadas, kai nustatyta, kad procedūros pažeistos nebuvo.

ILTE atstovė paaiškino, kad apie mokėjimų stabdymą tuomet nebuvo skelbiama, nes tai buvo traktuojama kaip atskiras procesas, nesusijęs su vidiniu tyrimu.

„Tyrimo metu buvo nustatyta, kad ILTE paskolos bendrovei „Garnis“ suteikimo procedūros buvo atliktos tinkamai, vadovaujantis tuo metu galiojusia priemonės aprašymo redakcija. Tyrimo metu buvo vertinamos vidinės ILTE procedūros ir finansavimo sprendimų priėmimo kelias, jų atitikimas finansinės priemonės aprašymui ir įmonės procedūroms, apibrėžiančioms finansavimo procesų terminus, etapus ir reikiamus pateikti dokumentus“, – teigė V. Voroncova.

„Tuo tarpu sprendimas sustabdyti paskolos „Garnis“ išmokėjimą yra anksčiau išduotos paskolos administravimo sprendimas, t. y. nėra susijęs su sprendimu suteikti paskolą, ir buvo priimtas įvertinus galimas rizikas ir atsižvelgiant į skirtingų teisėsaugos ir priežiūros institucijų veiksmus“, – „Sienai“ nurodė ji.

Tuščias biuras ir augančios skolos

Anot „Sienos“, vieši Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir „Sodros“ duomenys taip pat rodo, „Garnio“ situacija prastėja – įmonė nebeturi darbuotojų, o „Sodrai“ ir VMI iš viso yra skolinga apie 20 tūkst. eurų, mokesčių nemoka nuo pernai lapkričio.

Tyrimo duomenimis, VMI kol kas nesvarsto galimybės inicijuoti „Garniui“ bankroto bylą, tačiau tokia prievolė gali būti taikoma įmonės vadovybei. 

Tyrimą atlikę žurnalistai nuvyko į sostinės Žirmūnų verslo centrą, kuriame anksčiau veikė „Garnis“, tačiau verslo centro administracija juos informavo, kad įmonė išsikraustė pernai rudenį.

„Siena“ mėgino susisiekti su „Garnio“ direktoriumi Artūru Lapinsku, tačiau jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas, „Garnio“ interneto svetainė taip pat neveikia, į klausimus neatsakė ir G. Paluckas bei kitas įmonės akcininkas M. Milašauskas.

Paskola rūpinasi kitas ekspremjero verslas

Kaip „Sienai“ nurodė ILTE, jau išmokėtą beveik 35 tūkst. eurų paskolos dalį grąžins kita ekspremjero iš dalies valdoma įmonė „Emus“, perėmusi „Garnio“ prievoles

„Šiuo metu finansiniai įsipareigojimai yra vykdomi laiku. Juos pagal laidavimo sutartį vykdo laiduotojas „Emus“, – tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė ILTE atstovė V. Voroncova.

Pasak jos, tolesniems banko veiksmams įtakos pirmiausia turės teisėsaugos sprendimai. 

„ILTE toliau glaudžiai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir teikia prašomą informaciją. Sulaukę oficialių tyrimo išvadų, nedelsiant priimsime tolesnius sprendimus“, – teigė V. Voroncova.

Kaip skelbta pernai vasaros tyrime, G. Palucko su M. Milašausku taip pat kontroliuojama bendrovė „Emus“, kaip ir „Garnis“, veikia baterijų gamybos sektoriuje, tačiau „Emus“ sėkmingai veikė keliolika metų ir į lengvatinę paskolą startuoliams, kurią gavo „Garnis“, pretenduoti negalėjo.

G. Paluckas aiškino, kad „Emus“ ir „Garnis“ panašia veikla užsiima tik iš pirmo žvilgsnio, o įmonės „juridine prasme nėra susijusios“.

ELTA primena, kad praėjusią vasarą politines audras koalicijoje ir G. Palucko vadovaujamoje Vyriausybėje kėlė keli žurnalistiniai tyrimai apie premjero ir jo šeimos verslo ryšius, vėliau lėmę šio socialdemokratų premjero pasitraukimą iš pareigų, rugpjūčio mėnesį – ir 19-ojo Ministrų kabineto atsistatydinimą.

The post Po sustabdytos ILTE paskolos Gintauto Palucko iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ atleido visus darbuotojus appeared first on Ekonomika.lt.

Pasak „Maximos“ generalinio direktoriaus Kristupo Buzio, šiemet bendrovė į parduotuvių plėtrą, rekonstrukciją bei veiklos procesų optimizavimą planuoja investuoti maždaug 65 mln. eurų – beveik 63 proc. daugiau nei pernai.

„Šiemet baigsime vieną didžiausių pastarųjų metų projektų – ilgiau veikiančių „Maximos“ parduotuvių atnaujinimą ir standartizavimą. Taip pat planuojame atidaryti naujų parduotuvių, plėsti ir modernizuoti kulinarijos bei konditerijos gamybos cechus, optimizuoti tiekimo procesus“, – pranešime sakė K. Buzys. 

Šiuo metu „Maxima LT“ valdo 240 parduotuvių. 

The post „Maxima LT“ planuose – didelė plėtra: „Swedbank“ suteikė milijoninę paskolą appeared first on Ekonomika.lt.

Carbon Border Adjustment Mechanism, CBAM) mokestis, kurį netrukus turėtų pradėti mokėti ir Lietuvos ūkininkai. Tiesa, po pokalbio su ūkininkais I. Ruginienė teigia mananti, jog šio mokesčio įsigaliojimą reikėtų atidėti.

„Manau, kad šiuo metu Lietuva turi siekti, kad šis mokestis būtų atidėtas, nes tai būtų per skaudi našta mūsų ūkininkams. Tai jau aptariau su atsakingais ministrais“, – pranešime cituojama premjerė.

Skelbiama, jog ji su ūkininkų atstovais taip pat kalbėjo apie vis žemėjančias pieno kainas. LŪS atstovai šią problemą spręsti siūlė Europos Komisijai teikiant prašymą dėl tikslinės paramos iš krizių rezervo ir mažinant administracinę naštą.

„Sprendžiant šią problemą lyderystės turi imtis Žemės ūkio ministerija. Artimiausiu metu problemą ir Jūsų pasiūlytus sprendimo būdus aptarsime Vyriausybėje“, – teigė I. Ruginienė.

Susitikime paliesta ir Nacionalinio plėtros banko (ILTE) lengvatinių paskolų tema. Pranešama, jog ūkininkai išreiškė nuogąstavimus dėl šių paskolų suteikimo tvarkos, o premjerė teigė, kad šį klausimą aptars su finansų ministru. 

The post Premjerė su Lietuvos ūkininkų sąjunga aptarė naują mokestį, pieno kainas ir ILTE paskolas appeared first on Ekonomika.lt.

Ar toks sprendimas finansiškai logiškas, pasakoja „Luminor“ banko Vartojimo paskolų verslo plėtros vadovė Rūta Mylė.

Vestuvės ar kelionės, nors yra emocinę vertę kuriantys pirkiniai, paprastai yra suplanuoti ir ne impulsyvūs. Dėl šios priežasties ir sprendimas skolintis turėtų būti toks pat. Anot ekspertės, finansinis komfortas po šventės ar kelionės yra ne mažiau svarbus nei pati patirtis.

„Atsakykite sau į klausimą – ar paskola padeda pasiekti tikslą anksčiau, ar ji tėra bandymas gyventi virš savo galimybių. Jei jau turite grąžinimo planą, stabilias pajamas ir numatėte, kaip mėnesinė įmoka įsilies į dabartinį biudžetą, vartojimo paskola sunkumų neturėtų sukelti. Tačiau jei sprendimą priimate spontaniškai, rizika susikurti finansinę naštą tik didėja“, – sako R. Mylė.

Dažniausiai verčiau susitaupyti patiems

Prieš priimant sprendimą skolintis svarbu įvertinti tai, kad vestuvės ar kelionės nesukuria finansinės grąžos. Tai patirtys, kurios baigiasi, o finansinis įsipareigojimas gali likti dar keleriems metams. Pasak R. Mylės, vartojimo paskolos palūkanos paprastai yra didesnės nei būsto ar verslo kreditų.

„Kitaip tariant, už emociją šiandien sumokama gerokai brangiau rytoj, todėl sprendimą skolintis reikėtų vertinti kitų gyvenimo planų fone. Pavyzdžiui, jei artimiausiu metu siekiate įsigyti būstą, susilaukti  vaikų ar keisti darbą, karjerą – papildoma vartojimo paskola gali sumažinti finansinį lankstumą ir tapti kliūtimi siekti vertingų ilgalaikių tikslų“, – pastebi „Luminor“ banko ekspertė.

Ji taip pat pabrėžia, kad skolintis kelionėms dažniausiai nėra atsakingiausias sprendimas – joms verčiau tiesiog susitaupyti, o dalį pinigų pasilikti ir atsargai, ypač šiuo metu.

„Šiandien kelionių planus gali pakoreguoti įvairūs veiksniai – atšaukti skrydžiai, geopolitinės įtampos, netikėtai išaugusios kelionės išlaidos ar dar kitokie force majeure atvejai. Tokiomis situacijomis labiau pravers turėti finansinę pagalvę, o ne papildomą skolą ant pečių“, – pažymi R. Mylė.

Galiausiai, jei esate vedami tik socialinio spaudimo, sprendimą skolintis apsvarstykite itin rimtai, sako ekspertė.

„Dalis žmonių yra linkę skolintis didesnėms, pompastiškoms patirtims dėl aplinkinių lūkesčių ir noro atitikti tam tikrą standartą. Vis dėlto, dideli finansiniai sprendimai turėtų būti priimami remiantis ne emocijomis ar išoriniu spaudimu, o racionaliais argumentais“, – teigia ji.

Pataria įsivertinti galimybes

Anot ekspertės, vartojimo paskola savaime nėra nei gera, nei bloga – viską lemia kontekstas ir finansinis pasirengimas išpildyti jos sąlygas.

„Prieš priimant sprendimą skolintis, rekomenduočiau sudaryti vestuvių ar svajonių kelionės biudžetą, įsivertinti visas papildomas bei nenumatytas išlaidas ir apsibrėžti saugų mėnesio įmokos dydį. Finansavimo sprendimas turi padėti įgyvendinti planus, o ne tapti ilgalaike finansine našta. Geriausias kelias bus tas, kuris leis mėgautis svarbia gyvenimo akimirka, o po jos išlaikyti finansinį stabilumą“, – apibendrina ji.

Kartais paskola gali padėti

Ekspertės teigimu, paskolą imti protinga tuomet, kai jos dydis saikingas ir aiškiai proporcingas dabartinėms pajamoms.

„Pavyzdžiui, paskola pravers, jei skolinatės sumą, prilygstančią keliems mėnesiniams atlyginimams, o mėnesio įmoka sudaro gerokai mažiau nei 20–25 proc. šeimos pajamų „į rankas“. Svarbu, kad paskola netaptų pagrindiniu finansiniu įsipareigojimu šeimos biudžete. Jei įmokas gali suvaldyti, o bendra skolos našta nedidelė, sprendimas neatneš nepakeliamo finansinio krūvio“, – teigia R. Mylė.

Taip pat būtina įvertinti ir savo finansinį stabilumą – ar turite pastovias pajamas, stabilų darbą, sukauptą bent 3–6 mėnesių išlaidų dydžio finansinę pagalvę bei neturite kitų reikšmingų skolų.

„Paskola imti logiška, kai ji tik padeda užpildyti nedidelį biudžeto trūkumą – pavyzdžiui, trūksta 1–2 tūkst. Eur iki jau suplanuotos vestuvių ar kelionės sumos. Tačiau jei finansuojama visa šventė ar kelionė nuo pradžios iki pabaigos, vertėtų dar kartą įsivertinti, ar sprendimas tikrai atneš ilgalaikės naudos“, – pažymi ji.

O jei vis dėlto svarstote skolintis didelei kelionei, verčiau rinktis kuo trumpesnį paskolos laikotarpį, kurį galėtumėte grąžinti iki kitos kelionės – dažnu atveju ne ilgesnį nei vieneri metai, priduria ji. Priešingu atveju, praėjusios kelionės išlaidos vis dar seks iš paskos, nors jau planuosite kitas.

The post Ekspertė atsako: ar imti vartojimo paskolą vestuvėms ir kelionėms? appeared first on Ekonomika.lt.

SEB banko atlikta Baltijos šalių vartojimo kreditų analizė leidžia aiškiau suprasti, kam šiandien 18–25 metų amžiaus jaunuoliai ryžtasi skolintis ir kokius tikslus laiko svarbiausiais pirmaisiais savarankiško gyvenimo metais.

Studijos, pirmasis darbas, išsikraustymas iš tėvų namų ar persikėlimas į kitą miestą – tai laikotarpis, kai finansiniai sprendimai tampa itin reikšmingi. Nors jaunimo paskolų sumos dažniausiai nėra didelės, jų paskirtis aiškiai parodo svarbiausius prioritetus: mobilumą, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę. Įdomu ir tai, kad Lietuvoje jauni žmonės kiek dažniau nei kaimyninėse šalyse skolinasi kelionėms.

Automobilis – svarbiausias pirkinys

Analizuojant 2025 metų SEB banko duomenis, akivaizdu, kad dominuojanti paskolų paskirtis Baltijos šalyse – automobilio įsigijimas. Jaunimas dažniausiai renkasi vartojimo paskolą būtent šiam tikslui.

Lietuvoje paskolos automobiliui sudarė beveik 44 proc. visų 18–25 metų amžiaus klientams išduotų vartojimo kreditų. Latvijoje ši dalis dar didesnė – apie 50 proc., Estijoje – kiek daugiau nei 46 procentai.

Nors automobilį galima įsigyti ir lizingu, dalis jaunimo renkasi vartojimo paskolą. Tai gali lemti kelios priežastys: lizingui dažniausiai reikia pradinio įnašo, be to, finansuojami brangesni automobiliai. Tuo tarpu vartojimo paskolos vidurkis Lietuvoje ir Latvijoje siekė apie 5 000 eurų, Estijoje – beveik 6 300 eurų. Skolinimosi laikotarpis paprastai trunka 4–5 metus.

Pasak SEB banko asmeninių finansų ekspertės Sigitos Strockytės-Varnės, šie skaičiai rodo aiškią tendenciją: jaunam žmogui itin svarbus mobilumas.

„Automobilis suteikia galimybę lengviau derinti darbą ir studijas, gyventi užmiestyje ar kitame mieste. Neatsitiktinai automobilis patenka ir tarp trijų pagrindinių jaunimo taupymo tikslų“, – sako ekspertė.

Antroje vietoje – įvairios asmeninės reikmės

Antroje vietoje pagal populiarumą – paskolos įvairioms reikmėms. Lietuvoje jos sudarė beveik 28 proc. jaunimui išduotų vartojimo kreditų, Latvijoje – apie 24 proc., Estijoje – beveik 20 procentų.

Vidutinė tokių paskolų suma siekia iki 3 500 eurų, o grąžinimo laikotarpis dažniausiai trumpesnis nei automobilio paskolų – apie 3–4 metus.

Nors konkreti paskirtis dažnai nenurodoma, tikėtina, kad lėšos skiriamos studijoms, kvalifikacijos kėlimui, kompiuterinei įrangai ar kitoms investicijoms į gyvenimo kokybę.

„Pirmieji savarankiško gyvenimo metai reikalauja papildomų investicijų – tiek mokslui, tiek profesinei pradžiai ar būtiniausioms gyvenimo sąlygoms susikurti“, – teigia S. Strockytė-Varnė.

Jos teigimu, apie šias išlaidas verta pradėti galvoti dar mokykloje ir kartu su tėvais ieškoti būdų, kaip sukaupti finansinį pagrindą startui.

Trečioje vietoje – būsto gerinimas ir baldai

Trečia pagal populiarumą paskirties kategorija visose Baltijos šalyse – namų gerinimas ir baldų įsigijimas. Pradėjus savarankišką gyvenimą, natūraliai atsiranda poreikis įsirengti būstą pagal savo poreikius.

Šiai paskirčiai 2025 metais Baltijos šalyse jaunimas skolinosi vidutiniškai 5 000–6 000 eurų. Tai rodo, kad jaunimas investuoja ne tik į mobilumą, bet ir į gyvenamosios aplinkos kokybę.

Kelionėms – dažniau Lietuvoje

Įdomi detalė – kelionėms skirtos paskolos. Lietuvoje jos sudarė apie 4 proc. visų jaunimui suteiktų paskolų ir užėmė ketvirtą vietą. Latvijoje – beveik 2 proc. (šešta vieta), Estijoje – apie 3 proc. (septinta vieta).

Kelionėms skirtų paskolų sumos paprastai svyruoja nuo 1 200 iki 2 000 eurų, o grąžinimo terminas – iki 3 metų. Tai gali būti tiek poilsinės, tiek su mokymusi ar profesiniu tobulėjimu susijusios kelionės.

Jeigu kelionė padeda įgyti naujų kompetencijų ar išplėsti profesinius horizontus, ji gali tapti investicija į ateitį. Tačiau prieš skolinantis svarbu objektyviai įvertinti, ar tokia paskola tikrai būtina.

Finansinio raštingumo svarba

Bendras 18–25 metų jaunimo vartojimo paskolos vidurkis SEB banke 2025 metais Baltijos šalyse svyravo nuo 4 200 iki 5 800 eurų. Nors šis segmentas sudaro nedidelę viso vartojimo kreditų portfelio dalį, finansiniai įsipareigojimai dažnai prisiimami dar tik pradėjus savarankišką gyvenimą.

Ekspertė primena, kad atsakingas skolinimasis gali būti racionalus sprendimas, jei jis kuria ilgalaikę vertę. Tačiau neatsakingi sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių, ypač planuojant ateityje imti būsto paskolą.

Prieš skolinantis rekomenduojama atsakyti į kelis esminius klausimus: ar paskola kuria ilgalaikę vertę, ar turima finansinė pagalvė bent 3–6 mėnesiams, kiek realiai kainuos paskola su visomis palūkanomis ir papildomomis išlaidomis, ar įsipareigojimas netrukdys ateities planams.

Jauname amžiuje formuojami finansiniai įpročiai dažnai lemia viso gyvenimo pasirinkimus. Todėl kiekvienas sprendimas skolintis turėtų būti pagrįstas aiškiu tikslu, realiu grąžinimo planu ir sąmoningu rizikų įvertinimu.

The post Paskolos atskleidė jaunimo prioritetus, kam skolinasi gyventojai iki 25 metų? appeared first on Ekonomika.lt.

Skelbiama, kad gautos lėšos bus skiriamos gamyklos statyboms bei įrangai toje pačioje gamykloje, esančioje grupei priklausančios įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje Bauskėje. 

Prieš dvejus metus „Citadele“ šiam projektui jau skyrė 26,6 mln. eurų.

Kaip skelbta, gamykla Latvijoje yra didžiausias investicinis projektas „Vilvi Group“ istorijoje. Bendra projekto vertė siekia daugiau nei 60 mln. eurų, o dalį investicijų finansavo Latvijos vyriausybė.

Komercinė sūrio gamyba jau pradėta, o įsibėgėjus veiklai planuojama sukurti daugiau nei 100 darbo vietų.

Planuojamos sūrių gamybos apimtys sieks 18 tūkst. tonų per metus. Ši produkcija bus eksportuojama į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Pirmoji gamykloje pagaminto sūrio partija sausio antroje pusėje buvo išgabenta užsakovams į Italiją.  

„Vilvi Group“ sudaro bendrovės „Vilkyškių pieninė“, „Modest“, „Kelmės pieninė“, „Kelmės pienas“, „Pieno logistika“, Latvijos įmonė „Baltic Dairy Board“ bei šiais metais įsigyta „Marijampolės pieno konservų“ bendrovė.

The post „Citadele“ bankas skolina papildomus 17 mln. eurų „Vilvi Group“ sūrių gamyklai Latvijoje appeared first on Ekonomika.lt.

Vien per 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį įmonės pelnas siekė 0,14 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais buvo fiksuotas 0,76 mln. eurų nuostolis. 

Naujų sandorių apimtys Lietuvoje augo 7,9 proc. ir siekė 165,8 mln. eurų. Sparčiausiai augo įrenginių nuomos paslauga – jos apimtis padidėjo 237,2 proc. iki 1,73 mln. eurų. Tiesioginio skolinimo apimtys padidėjo 18,9 proc. iki 37,8 mln. eurų, o automobilių prekyviečių ir pardavėjų finansavimas augo 18,3 proc. iki 42,2 mln. eurų.

Paskolų ir nuomos portfelis Lietuvoje didėjo 10,4 proc. ir metų pabaigoje siekė 231,4 mln. eurų. Šalies dalis bendrame grupės portfelyje liko nepakitusi – 18,1 proc. Tuo metu indėliai Lietuvoje sumažėjo 17,1 proc. iki 7,1 mln. eurų.

„Inbank“ yra finansinių technologijų įmonė, turinti Europos Sąjungos banko licenciją, jungianti prekybininkus, vartotojus ir finansines institucijas skaitmeninėje finansų platformoje.

The post Finansinių technologijų bendrovė Lietuvoje dirbo gerokai pelningiau nei prieš metus appeared first on Ekonomika.lt.

Kaip trečiadienį pranešė „Luminor“, gautas lėšas „Agrokoncernas“ panaudos ankstesnių finansinių įsipareigojimų refinansavimui bei investicijoms į verslo plėtrą. 

„Šalia įprastos veiklos plėtros, grupė numačiusi pastatyti penkis masyvius pienininkystės kompleksus, iš kurių vienas jau veikia, taip pat pradeda įgyvendinti daugiau nei 300 milijonų eurų vertės giluminio grūdų perdirbimo gamyklos projektą“, – pranešime teigia „Luminor“  Verslo bankininkystės Lietuvoje vadovas Vytis Žegužauskas.

„Agrokoncerno grupės“ generalinio direktoriaus Donato Maciunsko teigimu, gauta paskola sustiprins ilgalaikę grupės finansinę struktūrą ir sudarys palankesnes sąlygas bendradarbiauti su finansiniais partneriais.

„Bus užtikrinamas stabilus vystymas ir augimas tradicinėse veiklose, didinama mokslu grįsta lyderystė pieno gamyboje, plečiamos naujos gamybinės veiklos, tokios kaip giluminis grūdų perdirbimas, parašų gamyba bei plėtojami atsinaujinančios energetikos projektai“, – nurodo D. Maciunskas.

Skelbiama, kad finansavimą bankai suteikė lygiomis dalimis, paskolos terminas – 5 metai.

„Tokio masto investicijos turi reikšmę ne tik verslui, bet ir visos šalies konkurencingumui – jos stiprina sektoriaus atsparumą ir didina kuriamą vertę Lietuvoje“, – pranešime cituojamas „Swedbank“ Lietuvoje Verslo bankininkystės vadovas Ignas Mačeika.

Praėjusių metų vasarą „Luminor“ ir „Swedbank“ suteikė 36,25 mln. eurų paskolą „Agrokoncerno grupės“ plėtojamam pienininkystės kompleksui Radviliškio rajone.

Kaip skelbta, pernai vasarą ilgalaikę 20 mln. eurų paskolą žemės ūkio bendrovei „Agrokoncernas“ suteikė ir SEB bankas.

The post „Luminor“ ir „Swedbank“ suteikė 45 mln. eurų paskolą „Agrokoncernui“ appeared first on Ekonomika.lt.