<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><rss version="2.0"
	xmlns:content="http://purl.org/rss/1.0/modules/content/"
	xmlns:wfw="http://wellformedweb.org/CommentAPI/"
	xmlns:dc="http://purl.org/dc/elements/1.1/"
	xmlns:atom="http://www.w3.org/2005/Atom"
	xmlns:sy="http://purl.org/rss/1.0/modules/syndication/"
	xmlns:slash="http://purl.org/rss/1.0/modules/slash/"
	xmlns:media="http://search.yahoo.com/mrss/"
>

<channel>
	<title>Propaganda - Ekonomika.lt</title>
	<atom:link href="https://ekonomika.lt/temos/propaganda/feed/" rel="self" type="application/rss+xml" />
	<link>https://ekonomika.lt/temos/propaganda/</link>
	<description></description>
	<lastBuildDate>Fri, 03 Apr 2026 10:23:27 +0000</lastBuildDate>
	<language>lt-LT</language>
	<sy:updatePeriod>
	hourly	</sy:updatePeriod>
	<sy:updateFrequency>
	1	</sy:updateFrequency>
	<generator>https://wordpress.org/?v=6.9.4</generator>

<image>
	<url>https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/01/favicon-150x150.png</url>
	<title>Propaganda - Ekonomika.lt</title>
	<link>https://ekonomika.lt/temos/propaganda/</link>
	<width>32</width>
	<height>32</height>
</image> 
	<item>
		<title>Baltarusijoje įvesti nauji ribojimai: taikinys &#8211; LGBTQ+, lytieskeitimas, bevaikė gyvensena</title>
		<link>https://ekonomika.lt/baltarusijoje-ivesti-nauji-ribojimai-taikinys-lgbtq-lytieskeitimas-bevaike-gyvensena-50806/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/baltarusijoje-ivesti-nauji-ribojimai-taikinys-lgbtq-lytieskeitimas-bevaike-gyvensena-50806/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Aistė Žemaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 06 Apr 2026 11:15:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Politika]]></category>
		<category><![CDATA[Baltarusija]]></category>
		<category><![CDATA[Bevaikė gyvensena]]></category>
		<category><![CDATA[LGBTQ+]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=50806</guid>

					<description><![CDATA[<p>Baltarusijos parlamentas priėmė įstatymą dėl administracinės atsakomybės „už homoseksualių santykių, lyties keitimo, bevaikės gyvensenos ir pedofilijos propagavimą“, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“ ir naujienų portalas „Meduza“. Tokie pakeitimai buvo įtraukti į įstatymą „Dėl administracinės atsakomybės kodeksų pakeitimų“. Transliuotojas „Belsat“ patikslino, kad įstatyme tai apibrėžiama kaip „bet kokios formos informacijos skleidimas siekiant suformuoti piliečių nuomonę, [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/baltarusijoje-ivesti-nauji-ribojimai-taikinys-lgbtq-lytieskeitimas-bevaike-gyvensena-50806/">Baltarusijoje įvesti nauji ribojimai: taikinys &#8211; LGBTQ+, lytieskeitimas, bevaikė gyvensena</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Baltarusijos parlamentas priėmė įstatymą dėl administracinės atsakomybės „už homoseksualių santykių, lyties keitimo, bevaikės gyvensenos ir pedofilijos propagavimą“, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“ ir naujienų portalas „Meduza“.</p>



<p>Tokie pakeitimai buvo įtraukti į įstatymą „Dėl administracinės atsakomybės kodeksų pakeitimų“.</p>



<p>Transliuotojas „Belsat“ patikslino, kad įstatyme tai apibrėžiama kaip „bet kokios formos informacijos skleidimas siekiant suformuoti piliečių nuomonę, kad homoseksualūs santykiai, lyties keitimas, bevaikė gyvensena yra patrauklu arba pedofilija turėtų būti pripažįstama priimtinu reiškiniu“.</p>



<p>Už šio įstatymo pažeidimus numatytos administracinės baudos: fiziniams asmenims – iki 20 bazinių vienetų (900 baltarusių rublių (apie 260 eurų)), privatiems verslininkams – iki 100 vienetų (4,5 tūkst. baltarusių rublių (apie 1,3 tūkst. eurų)), juridiniams asmenims – iki 150 bazinių vienetų (6 750 baltarusių rublių (beveik 2 tūkst. eurų)).</p>



<p>Įstatyme numatyta, kad jei tokia informacija taps prieinama nepilnamečiams, už tai gali būti skirta bausmė – viešieji darbai arba administracinis areštas.</p>



<p>Rusijoje taip pat draudžiama propaguoti LGBTQ+, bevaikę gyvenseną judėjimą ir lyties keitimą. Už tai numatytos administracinės baudos, o kai kuriais atvejais – administracinis areštas.</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/baltarusijoje-ivesti-nauji-ribojimai-taikinys-lgbtq-lytieskeitimas-bevaike-gyvensena-50806/">Baltarusijoje įvesti nauji ribojimai: taikinys &#8211; LGBTQ+, lytieskeitimas, bevaikė gyvensena</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/baltarusijoje-ivesti-nauji-ribojimai-taikinys-lgbtq-lytieskeitimas-bevaike-gyvensena-50806/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/01/pexels-8266384.jpeg" />	</item>
		<item>
		<title>Įmanoma tik Rusijoje: tarptautinis pripažinimas čia greitai virsta valdžios bausme</title>
		<link>https://ekonomika.lt/imanoma-tik-rusijoje-tarptautinis-pripazinimas-cia-greitai-virsta-valdzios-bausme-46634/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/imanoma-tik-rusijoje-tarptautinis-pripazinimas-cia-greitai-virsta-valdzios-bausme-46634/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Aistė Žemaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 30 Mar 2026 19:15:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Politika]]></category>
		<category><![CDATA[Dokumentinis filmas]]></category>
		<category><![CDATA[Oskaras]]></category>
		<category><![CDATA[Pavelas Talankinas]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<category><![CDATA[Rusija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=46634</guid>

					<description><![CDATA[<p>Penktadienį Rusija paskelbė „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ pagrindinį veikėją ir mokytoją užsienio agentu, pranešė Rusijos teisingumo ministerijos svetainė.  Pavelas Talankinas, anksčiau šį mėnesį laimėjęs „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą, slapta filmavo karo propagandos pamokas vienoje Rusijos Čeliabinsko srities mokykloje. Prieš tai Rusijos teismas uždraudė rodyti filmą keliose transliacijų platformose, teigdamas, kad [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/imanoma-tik-rusijoje-tarptautinis-pripazinimas-cia-greitai-virsta-valdzios-bausme-46634/">Įmanoma tik Rusijoje: tarptautinis pripažinimas čia greitai virsta valdžios bausme</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Penktadienį Rusija paskelbė „Oskarą“ pelniusio dokumentinio filmo „Ponas Niekas prieš Putiną“ pagrindinį veikėją ir mokytoją užsienio agentu, pranešė Rusijos teisingumo ministerijos svetainė. </p>



<p>Pavelas Talankinas, anksčiau šį mėnesį laimėjęs „Oskarą“ už geriausią dokumentinį filmą, slapta filmavo karo propagandos pamokas vienoje Rusijos Čeliabinsko srities mokykloje.</p>



<p>Prieš tai Rusijos teismas uždraudė rodyti filmą keliose transliacijų platformose, teigdamas, kad jis skatina „neigiamą požiūrį“ į Rusijos vyriausybę ir karą Ukrainoje.</p>



<p>Filmo pagrindinis veikėjas P. Talankinas 2024 m. pabėgo iš Rusijos.</p>



<p></p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/imanoma-tik-rusijoje-tarptautinis-pripazinimas-cia-greitai-virsta-valdzios-bausme-46634/">Įmanoma tik Rusijoje: tarptautinis pripažinimas čia greitai virsta valdžios bausme</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/imanoma-tik-rusijoje-tarptautinis-pripazinimas-cia-greitai-virsta-valdzios-bausme-46634/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/01/unsplash-S_oSMDZ5Kbg.jpg" />	</item>
		<item>
		<title>Spaudimas Lietuvai stiprėja: kariuomenė skelbia nerimą keliančią tendenciją</title>
		<link>https://ekonomika.lt/spaudimas-lietuvai-stipreja-kariuomene-skelbia-nerima-keliancia-tendencija-28691/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/spaudimas-lietuvai-stipreja-kariuomene-skelbia-nerima-keliancia-tendencija-28691/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Aistė Žemaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Thu, 12 Mar 2026 09:45:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Politika]]></category>
		<category><![CDATA[Baltarusija]]></category>
		<category><![CDATA[Dezinformacija]]></category>
		<category><![CDATA[Lietuva]]></category>
		<category><![CDATA[NATO]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=28691</guid>

					<description><![CDATA[<p>Praėjusiais metais Baltarusijos informacinėje erdvėje išaugo spaudimas, kuriuo siekta parodyti, jog Vilniaus ir Minsko santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai, sako kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadas pulkininkas Liutauras Bagočiūnas. „Tikslas – skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir demonstruoti, kad NATO nėra vieninga ir nesugeba apginti NATO valstybių ir sąjungininkų“, – antradienį spaudos konferencijoje [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/spaudimas-lietuvai-stipreja-kariuomene-skelbia-nerima-keliancia-tendencija-28691/">Spaudimas Lietuvai stiprėja: kariuomenė skelbia nerimą keliančią tendenciją</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Praėjusiais metais Baltarusijos informacinėje erdvėje išaugo spaudimas, kuriuo siekta parodyti, jog Vilniaus ir Minsko santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai, sako kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vadas pulkininkas Liutauras Bagočiūnas.</p>



<p>„Tikslas – skatinti nepasitikėjimą Lietuvos valstybe ir demonstruoti, kad NATO nėra vieninga ir nesugeba apginti NATO valstybių ir sąjungininkų“, – antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams teigė L. Bagočiūnas.</p>



<p>„2025 m. stebėjome tęstinę Rusijos, Baltarusijos informacinio spaudimo veiklą. Tikslas, kaip ir ankstesniais metais, buvo daryti įtaką tiek Lietuvos auditorijai, tiek Vakarų, tiek Rusijos ir Baltarusijos vidinėms auditorijoms. Taip pat stebėjome išaugusį Baltarusijos informacinį spaudimą, kurio tikslas parodyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs ir kenkėjiški pačiai Lietuvai“, – akcentavo pulkininkas.&nbsp;</p>



<p>Anot jo, praėjusiais metais stipriai išaugo hibridinių incidentų Lietuvoje ir Europoje skaičius, fiksuoti oro erdvės pažeidimai, grėsmės kritinei infrastruktūrai. L. Bagočiūno teigimu, tai buvo išnaudota informacinės propagandos skleidėjų.</p>



<p>„Pagrindinis propagandos, visų melagienų tikslas yra palaužti visuomenės atsparumą ir valią priešintis. Tai yra kiekvieno priešo tikslas (…), nes demoralizuotas ir sulaužytas priešininkas yra labai lengvas grobis mūsų oponentui“, – kalbėjo pulkininkas.</p>



<p>Jis taip pat akcentavo, jog Lietuvai priešiškos valstybės praėjusiais metais aktyviai išnaudojo <i>deepfake</i> ir dirbtinio intelekto (DI) technologijas.</p>



<p>„Negalime atsipalaiduoti, matome, kad labai daugėja įvairių informacijos sklaidos kanalų, dirbtinis intelektas, <i>deepfake</i> technologijos puikiai išnaudojamos priešo, tačiau turime nepamiršti, kad turime išlikti budrūs, turime matyti melagienas, dekonstruoti ir savo laiku informuoti visuomenę ir sprendimų priėmėjus. Tik taip mes užtikrinsime, kad mūsų valstybė ir toliau bus atspari ir gebanti tinkamai identifikuoti, kas yra tiesa, o kas – melas“, – apibendrino L. Bagočiūnas.</p>



<p>Kaip skelbta, antradienį Lietuvos kariuomenės (LK) Strateginės komunikacijos departamentas pristatė 2025 m. priešiškos informacinės aplinkos apžvalgą.</p>



<p>Tokia pat apžvalga organizuota ir pernai. Tuomet LK Strateginės komunikacijos departamento atstovai teigė, jog 2024 m. Lietuvoje suaktyvėjo Maskvos bei Minsko skleidžiamos propagandinės žinutės, piliečius&nbsp;bauginančios&nbsp;branduoliniu karu.&nbsp;</p>



<p>Lietuva informacinėje erdvėje taip pat buvo pateikiama kaip nereikšminga, žlugusi valstybė, tačiau kartu vadinta ir potencialia agresore.&nbsp;</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/spaudimas-lietuvai-stipreja-kariuomene-skelbia-nerima-keliancia-tendencija-28691/">Spaudimas Lietuvai stiprėja: kariuomenė skelbia nerimą keliančią tendenciją</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/spaudimas-lietuvai-stipreja-kariuomene-skelbia-nerima-keliancia-tendencija-28691/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/01/unsplash-4ApmfdVo32Q.jpg" />	</item>
		<item>
		<title>Socialiniai tinklai Lietuvoje atsidūrė po didinamuoju stiklu: tyrimas parodė nerimą keliančius skaičius</title>
		<link>https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-lietuvoje-atsidure-po-didinamuoju-stiklu-tyrimas-parode-nerima-keliancius-skaicius-26638/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-lietuvoje-atsidure-po-didinamuoju-stiklu-tyrimas-parode-nerima-keliancius-skaicius-26638/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Aistė Žemaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 10 Mar 2026 20:15:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Politika]]></category>
		<category><![CDATA[Dezinformacija]]></category>
		<category><![CDATA[Kibernetinis saugumas]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<category><![CDATA[Telegram]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=26638</guid>

					<description><![CDATA[<p>Beveik pusė šalies gyventojų (49 proc.) dažnai susiduria su dezinformacija, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) užsakymu atliktas jungtinis tyrimas apie dezinformaciją Lietuvoje. Pasak tyrėjų, socialinių tinklų platformos dažnai veikia kaip dezinformacijos sistema, skatinanti poliarizaciją, neapykantą bei institucinį nepasitikėjimą, o pagrindiniu Kremliaus naratyvų platinimo kanalu laikomas socialinis tinklas „Telegram“. Nurodoma, jog iš daugiau nei [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-lietuvoje-atsidure-po-didinamuoju-stiklu-tyrimas-parode-nerima-keliancius-skaicius-26638/">Socialiniai tinklai Lietuvoje atsidūrė po didinamuoju stiklu: tyrimas parodė nerimą keliančius skaičius</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Beveik pusė šalies gyventojų (49 proc.) dažnai susiduria su dezinformacija, rodo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) užsakymu atliktas jungtinis tyrimas apie dezinformaciją Lietuvoje. </p>



<p>Pasak tyrėjų, socialinių tinklų platformos dažnai veikia kaip dezinformacijos sistema, skatinanti poliarizaciją, neapykantą bei institucinį nepasitikėjimą, o pagrindiniu Kremliaus naratyvų platinimo kanalu laikomas socialinis tinklas „Telegram“.</p>



<p>Nurodoma, jog iš daugiau nei 19 tūkst. šiame tinkle analizuotų įrašų 54,6 proc. buvo prorusiški, o 43,6 proc. – antiukrainietiški.&nbsp;</p>



<p>Tuo metu dažniausiai kaip naujienų šaltinis naudojamas socialinis tinklas „Facebook“, kaip rodo tyrimo rezultatai, tampa emocinės poliarizacijos varikliu, kurstančiu tapatybinius konfliktus bei grupinę priešpriešą.&nbsp;</p>



<p><strong>Akcentuoja jaunosios kartos pažeidžiamumą</strong></p>



<p>Kaip rodo tyrimo rezultatai, su dezinformacija dažnai susiduria beveik pusė šalies gyventojų, tačiau, kaip pažymi LRTK pirmininkas Mantas Martišius, viena pažeidžiamiausių grupių tampa jaunuoliai, dažniausiai besinaudojantys socialiniais tinklais kaip naujienų šaltiniais.&nbsp;</p>



<p>„Jeigu mes tradicinėje medijoje nematome rusiškos dezinformacijos, tai matome kitą dalyką, kuris yra labai svarbus – kad jaunesnioji karta vis labiau ieško informacijos socialiniuose tinkluose“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo M. Martišius.&nbsp;</p>



<p>„Vis didesnė dalis pažeidžiamų žmonių yra jaunimas, nes jis tradicines medija naudoja tik pramogai, o naujienas apie tai, kas vyksta pasaulyje, kaip jas vertinti, gauna iš socialinių tinklų. Tai kelia didžiulius iššūkius“, – akcentavo jis.&nbsp;</p>



<p>Kaip skelbta, pirmadienį surengta spaudos konferencija „Tikrasis dezinformacijos Lietuvoje veidas: ką rodo „Spinter“ ir „Repsense“ tyrimai?“. Joje pristatyta beprecedentė „Repsense“ socialinių tinklų analizė ir reprezentatyvi apklausa, kurią atliko „Spinter tyrimai“.&nbsp;</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-lietuvoje-atsidure-po-didinamuoju-stiklu-tyrimas-parode-nerima-keliancius-skaicius-26638/">Socialiniai tinklai Lietuvoje atsidūrė po didinamuoju stiklu: tyrimas parodė nerimą keliančius skaičius</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-lietuvoje-atsidure-po-didinamuoju-stiklu-tyrimas-parode-nerima-keliancius-skaicius-26638/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/02/skandalas-seule-rusijos-ambasados-milziniskas-karo-propagandos-baneris-sokiruoja-miesta-valdzia-trypcioja_699d79af19bb1.webp" />	</item>
		<item>
		<title>Socialiniai tinklai tampa nauju kovos lauku: žvalgyba įspėja apie pavojingą veiklą</title>
		<link>https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-tampa-nauju-kovos-lauku-zvalgyba-ispeja-apie-pavojinga-veikla-26398/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-tampa-nauju-kovos-lauku-zvalgyba-ispeja-apie-pavojinga-veikla-26398/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Aistė Žemaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Tue, 10 Mar 2026 15:45:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Aplinka]]></category>
		<category><![CDATA[Kibernetinis saugumas]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<category><![CDATA[Saugumas]]></category>
		<category><![CDATA[Telegram]]></category>
		<category><![CDATA[VSD]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=26398</guid>

					<description><![CDATA[<p>Lietuvai nedraugiškoms šalims vykdant priešišką veiklą, itin svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis. Jo teigimu, per šias platformas yra pateikiami užsienio valstybių žvalgybos užsakymai, verbuojami gyventojai.  „Socialiniai tinklai (…) šiai akimirkai, vykdant priešišką veiklą, turbūt yra absoliučiai viskas. Ten vyksta verbavimai, ten vyksta užsakymai vykdyti nusikalstamą veiką, ten [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-tampa-nauju-kovos-lauku-zvalgyba-ispeja-apie-pavojinga-veikla-26398/">Socialiniai tinklai tampa nauju kovos lauku: žvalgyba įspėja apie pavojingą veiklą</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Lietuvai nedraugiškoms šalims vykdant priešišką veiklą, itin svarbų vaidmenį atlieka socialiniai tinklai, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Remigijus Bridikis. Jo teigimu, per šias platformas yra pateikiami užsienio valstybių žvalgybos užsakymai, verbuojami gyventojai. </p>



<p>„Socialiniai tinklai (…) šiai akimirkai, vykdant priešišką veiklą, turbūt yra absoliučiai viskas. Ten vyksta verbavimai, ten vyksta užsakymai vykdyti nusikalstamą veiką, ten formuojamos nuomonės“, – LRT radijui pirmadienį sakė VSD vadovas.&nbsp;</p>



<p>„Turbūt akivaizdžiausiai tai matoma per „Telegram“ kanalus – vykę ir vykstantys užsakymai nuo mūsų valstybės infrastruktūros, strateginio sektoriaus, karinių žvalgymo. Tai yra užsakymas tikrąja to žodžio prasme ir jis yra viešai pateikiamas. Nėra stebuklų rasti tokią neigiamą veiką“, – akcentavo jis.&nbsp;</p>



<p>VSD vadovo teigimu, per socialinius tinklus gyventojai palaipsniui yra įtraukiami ir į vis sudėtingesnių nusikaltimų darymą.&nbsp;</p>



<p>„Toliau yra sudominama vienu ar kitu klausimu, yra kaskada įvairiausių filtrų, kur žmogus tikrinamas, autentifikuojamas ir po truputį įtraukiamas į vis sudėtingesnį veikimą. Viskas prasideda nuo labai paprastų dalykų, kaip ir natūraliai kriminaliniame pasaulyje ar specialiųjų tarnybų veikloje – tu turi pripratinti žmogų prie rizikos, galbūt prie pinigų (…). Ir po truputį sudėtinginant užduotis, prieinama prie labai destruktyvių nusikaltimų – strateginių sektorių pažeidimų arba nužudymų. Tai sakau paprastai – tai vyksta“, – sakė R. Bridikis.</p>



<p>„Kadangi priešininkas negali prieiti prie konkrečiai žmonių ir rizikos prasme, ir judėjimo laisvės apribojimo prasme, o visi mes viena ar kita forma esame tuose socialiniuose tinkluose, tai jiems iš tos masės reikia išskirti tuos, kuriuos tai domina“, – aiškino jis.&nbsp;</p>



<p>Pasak R. Bridikio, priešiškoms valstybėms verbuojant asmenis atlikti nusikaltimus, tautybė – nesvarbi.&nbsp;</p>



<p>„Tie, kurie pastaruoju metu dalyvavo Lietuvoje, regione ar net Europoje, kas žinoma, vykusių sabotažo ar kitų kenkėjiškų veiklų epizoduose, neturėjo vertybinio pagrindo. Jų atveju net tautybė nebuvo svarbi – nuo Lotynų Amerikos iki Pietų Europos, Ukrainos“, – kalbėjo departamento vadovas.&nbsp;</p>



<p>Kaip skelbta, praėjusią savaitę Lietuvos žvalgybos institucijos pristatė Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą. Pristatant parengtą dokumentą, R. Bridikis teigė, jog nepilnamečius šiuo metu verbuoja tiek vietiniai neonacizmą išpažįstantys asmenys, tiek Rusijos tarnybos.</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-tampa-nauju-kovos-lauku-zvalgyba-ispeja-apie-pavojinga-veikla-26398/">Socialiniai tinklai tampa nauju kovos lauku: žvalgyba įspėja apie pavojingą veiklą</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/socialiniai-tinklai-tampa-nauju-kovos-lauku-zvalgyba-ispeja-apie-pavojinga-veikla-26398/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/02/Remigijus-Bridikis.-ELTA-Dainius-Labutis-scaled.jpg" />	</item>
		<item>
		<title>Kova su propaganda: už Kremliaus naratyvo skleidimą JK pritaikė sankcijas Gruzijos televizijai</title>
		<link>https://ekonomika.lt/kova-su-propaganda-uz-kremliaus-naratyvo-skleidima-jk-pritaike-sankcijas-gruzijos-televizijai-16655/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/kova-su-propaganda-uz-kremliaus-naratyvo-skleidima-jk-pritaike-sankcijas-gruzijos-televizijai-16655/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Karolina Žukaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 02 Mar 2026 08:05:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Politika]]></category>
		<category><![CDATA[Didžioji Britanija]]></category>
		<category><![CDATA[Gruzija]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<category><![CDATA[Rusija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=16655</guid>

					<description><![CDATA[<p>Jungtinė Karalystė stiprina kovą su Rusijos dezinformacija ir pirmą kartą nukreipia sankcijas prieš užsienio žiniasklaidos kanalus, kaltinamus Kremliaus propagandos sklaida apie karą Ukrainoje. Šios sankcijos palietė du įtakingus, valdžią remiančius Gruzijos televizijos kanalus. Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas dviem provyriausybiniams Gruzijos televizijos kanalams – „Imedi TV“ ir „POSTV“ – dėl dezinformacijos apie Rusijos karą prieš Ukrainą [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/kova-su-propaganda-uz-kremliaus-naratyvo-skleidima-jk-pritaike-sankcijas-gruzijos-televizijai-16655/">Kova su propaganda: už Kremliaus naratyvo skleidimą JK pritaikė sankcijas Gruzijos televizijai</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Jungtinė Karalystė stiprina kovą su Rusijos dezinformacija ir pirmą kartą nukreipia sankcijas prieš užsienio žiniasklaidos kanalus, kaltinamus Kremliaus propagandos sklaida apie karą Ukrainoje. Šios sankcijos palietė du įtakingus, valdžią remiančius Gruzijos televizijos kanalus.</p>



<p>Jungtinė Karalystė paskelbė sankcijas dviem provyriausybiniams Gruzijos televizijos kanalams – „Imedi TV“ ir „POSTV“ – dėl dezinformacijos apie Rusijos karą prieš Ukrainą skleidimo.</p>



<p>Šios priemonės yra naujo britų sankcijų paketo, skirto paminėti ketvirtąsias plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą metines, dalis. Iš viso šiuo paketu apribojimai pritaikyti 297 organizacijoms.</p>



<p>Sankcijos numato šių transliuotojų turto ir lėšų įšaldymą Jungtinėje Karalystėje, taip pat draudimą jų savininkams eiti vadovaujamas pareigas Didžiosios Britanijos įmonėse.</p>



<p>Londonas pareiškė, kad minėti kanalai skleidė melagingus naratyvus apie karą Ukrainoje, kurie silpnina tarptautinę paramą Kyjivui ir kvestionuoja Ukrainos teritorinį vientisumą.</p>



<p>Ypač atkreiptas dėmesys į „Imedi TV“ transliuojamas žinutes, kuriose esą pabrėžiama tariama „neteisėta“ Ukrainos valdžia ir šalis vaizduojama kaip „Vakarų marionetė“. Tai atitinka klasikinius Kremliaus propagandos teiginius.</p>



<p>Iki visai neseniai pagrindinis „Imedi TV“ savininkas buvo Iraklijus Ruchadzė – JAV pilietis, kilęs iš Gruzijos ir gyvenantis Jungtinėje Karalystėje. Šį mėnesį jis pardavė savo akcijas bendrovei „Prime Media Global“, o dalį – dabartinei televizijos vadovybei. Apie tai skelbta privačios investicinės bendrovės „Hunnewell Partners“, kurios vienas iš steigėjų yra Ruchadzė, tinklalapyje.</p>



<p>„POSTV“ įkūrėjas Šalva Ramišvilis pasmerkė Jungtinės Karalystės sprendimą savo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ ir pareiškė manantis, kad Londonas taip pasielgė todėl, kad kanalas „neskelbia, jog Ukraina laimi prieš Rusiją“.</p>



<p>Dar visai neseniai Gruzija buvo laikoma viena demokratiškiausių ir labiausiai į Vakarus orientuotų buvusių Sovietų Sąjungos respublikų. Tačiau nuo karo Ukrainoje pradžios šalis, analitikų vertinimu, tampa vis autoritariškesnė ir gilina ekonominius ryšius su Rusija.</p>



<p>Neseniai Gruzijos parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis pareiškė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis esą „nerodo dėkingumo“ Gruzijai. Jis priminė, kad panašiai apie Zelenskį savo metu kalbėjo ir buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.</p>



<p>Į šiuos pareiškimus griežtai sureagavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas. Jis pabrėžė, kad Ukraina šiuo metu pirmiausia laukia realios, praktinės pagalbos, o ne pamokymų ar retorinių pareiškimų apie dėkingumą.</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/kova-su-propaganda-uz-kremliaus-naratyvo-skleidima-jk-pritaike-sankcijas-gruzijos-televizijai-16655/">Kova su propaganda: už Kremliaus naratyvo skleidimą JK pritaikė sankcijas Gruzijos televizijai</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/kova-su-propaganda-uz-kremliaus-naratyvo-skleidima-jk-pritaike-sankcijas-gruzijos-televizijai-16655/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/02/photo_5893172-1-scaled-e1770938949384.jpg" />	</item>
		<item>
		<title>JK ir Švedijos finansų ministrės ragina netikėti Rusijos propaganda, kad šalies ekonomika yra stipri</title>
		<link>https://ekonomika.lt/jk-ir-svedijos-finansu-ministres-ragina-netiketi-rusijos-propaganda-kad-salies-ekonomika-yra-stipri-16788/</link>
					<comments>https://ekonomika.lt/jk-ir-svedijos-finansu-ministres-ragina-netiketi-rusijos-propaganda-kad-salies-ekonomika-yra-stipri-16788/#respond</comments>
		
		<dc:creator><![CDATA[Aistė Žemaitė]]></dc:creator>
		<pubDate>Mon, 02 Mar 2026 06:00:00 +0000</pubDate>
				<category><![CDATA[Ekonomika]]></category>
		<category><![CDATA[Jugtinė Karalystė]]></category>
		<category><![CDATA[Propaganda]]></category>
		<category><![CDATA[Rusija]]></category>
		<category><![CDATA[Švedija]]></category>
		<guid isPermaLink="false">https://ekonomika.lt/?p=16788</guid>

					<description><![CDATA[<p>Bendrame nuomonės straipsnyje, kurį penktadienį publikavo žinių portalas „Politico“, Jungtinės Karalystės (JK) iždo sekretorė Rachel Reeves ir Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson akcentuoja, kad Rusijos ekonomika nėra tokia stipri, kaip bando įteigti Maskvos propaganda. Ministrės sako, kad spaudimas Ukrainą užpuolusiai Rusijai veikia ir turėtų būti stiprinamas. Pasak R. Reeves ir E. Svantesson, Rusijos prezidento Vladimiro [&#8230;]</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/jk-ir-svedijos-finansu-ministres-ragina-netiketi-rusijos-propaganda-kad-salies-ekonomika-yra-stipri-16788/">JK ir Švedijos finansų ministrės ragina netikėti Rusijos propaganda, kad šalies ekonomika yra stipri</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></description>
										<content:encoded><![CDATA[
<p>Bendrame nuomonės straipsnyje, kurį penktadienį publikavo žinių portalas „Politico“, Jungtinės Karalystės (JK) iždo sekretorė Rachel Reeves ir Švedijos finansų ministrė Elisabeth Svantesson akcentuoja, kad Rusijos ekonomika nėra tokia stipri, kaip bando įteigti Maskvos propaganda. Ministrės sako, kad spaudimas Ukrainą užpuolusiai Rusijai veikia ir turėtų būti stiprinamas.</p>



<p>Pasak R. Reeves ir E. Svantesson, Rusijos prezidento Vladimiro Putino propagandos mašina skleidžia klaidingą naratyvą apie stiprią šalies ekonomiką, tačiau dabar jau aišku, kad jos rezultatai nėra tokie geri, kaip rodo oficiali statistika.</p>



<p>„Rusijos ekonomika yra silpniausia nuo karo pradžios, ir tikėtina, kad padėtis per ateinančius metus dar labiau pablogės“, – straipsnyje pažymi ministrės.</p>



<p>Jos nurodo, kad Kremliaus šeimininkas „nori pakenkti tarptautinei paramai sankcijoms ir vaizduoti Rusiją kaip stiprią“.</p>



<p>„Svaidydamasis išpūstais grasinimais ir badydamas pirštu į problemas kitose ekonomikose, jis bando nukreipti dėmesį nuo sunkumų, su kuriais dėl jo neteisėto karo susiduria jo paties žmonės. Dėl infliacijos, kurią pakurstė Kremliaus išlaidos karui Ukrainoje, Rusijos namų ūkiai dabar riboja maistą, slegiami kylančių kainų naštos“, – teigia R. Reeves ir E. Svantesson.</p>



<p>Anot jų, dabar „svarbu toliau didinti spaudimą Rusijos naftos eksportui“.</p>



<p>„Todėl turėtume siekti visapusiško jūrų transporto paslaugų draudimo, apimančio visą Rusijos žalios naftos ir perdirbtų produktų eksportą“, – sako politikės.</p>



<p>JK iždo sekretorė ir Švedijos finansų ministrė pažymi, kad, remiantis skaičiavimais, Rusija dėl tarptautinių sankcijų neteko daugiau kaip 450 mlrd. JAV dolerių (apie 380 mlrd. eurų).</p>



<p>„Tai nereiškia, kad Rusijos ekonomika tuoj žlugs ar kad galime leisti sau nusiraminti. Tai reiškia, kad duomenys įrodo, jog spaudimas Rusijai veikia ir turėtų būti sustiprintas“, – akcentuoja ministrės.</p>



<p>„Neturime leisti Putino kalboms mus įbauginti ir negalime leisti Rusijai diktuoti mūsų veiksmų“, – tęsia jos.</p>



<p>R. Reeves ir E. Svantesson tikina, kad „turėtume imtis visų įmanomų veiksmų, jog padidintume spaudimą Rusijos ekonomikai ir sustiprintume Ukrainos poziciją“.</p>



<p>„Tik tokiu būdu Rusija nutrauks savo neteisėtą karą ir prasmingai sieks teisingos ir ilgalaikės taikos“, – apibendrina JK iždo sekretorė ir Švedijos finansų ministrė.</p>
<p>The post <a href="https://ekonomika.lt/jk-ir-svedijos-finansu-ministres-ragina-netiketi-rusijos-propaganda-kad-salies-ekonomika-yra-stipri-16788/">JK ir Švedijos finansų ministrės ragina netikėti Rusijos propaganda, kad šalies ekonomika yra stipri</a> appeared first on <a href="https://ekonomika.lt">Ekonomika.lt</a>.</p>
]]></content:encoded>
					
					<wfw:commentRss>https://ekonomika.lt/jk-ir-svedijos-finansu-ministres-ragina-netiketi-rusijos-propaganda-kad-salies-ekonomika-yra-stipri-16788/feed/</wfw:commentRss>
			<slash:comments>0</slash:comments>
		
		
		<media:thumbnail url="https://ekonomika.lt/wp-content/uploads/2026/01/pixabay-2696219.jpg" />	</item>
	</channel>
</rss>

<!--
Performance optimized by W3 Total Cache. Learn more: https://www.boldgrid.com/w3-total-cache/?utm_source=w3tc&utm_medium=footer_comment&utm_campaign=free_plugin

Page Caching using Disk: Enhanced 

Served from: ekonomika.lt @ 2026-04-17 01:30:49 by W3 Total Cache
-->