Jokių tokio sprendimo priežasčių kol kas nebuvo nurodyta.

JAV ir D. Rodríguez vadovaujama laikinoji vyriausybė susitarė atnaujinti diplomatinius santykius po to, kai metų pradžioje JAV nušalino autoritarinį lyderį Nicolą Maduro.

D. Rodríguez, buvusi N. Maduro viceprezidentė, yra viena iš keleto asmenų, priklausiusių buvusio prezidento vadinamajam „vidiniam ratui“, kuriems 2018 m., per pirmąją JAV prezidento Donaldo Trumpo kadenciją, Iždo departamentas įvedė sankcijas.

„Prezidento Trumpo sprendimas yra reikšmingas žingsnis teisinga kryptimi siekiant normalizuoti ir stiprinti mūsų šalių santykius“, – teigė D. Rodríguez platformoje „X“ paskelbtame įraše.

„Tikime, kad ši pažanga ir ryžtas galiausiai padės panaikinti papildomas mūsų šaliai taikomas aktyvias sankcijas. Tai sudarys sąlygas sparčiai ekonominei plėtrai, investicijoms ir efektyviam dvišaliam bendradarbiavimui mūsų žmonių naudai.“

Nuo N. Maduro nušalinimo Pietų Amerikos šalis išgyvena politinį pereinamąjį laikotarpį. D. Trumpo administracija siekia glaudesnio bendradarbiavimo plečiant naftos ir žaliavų gavybą.

Venesuela turi ne tik aukso, bet ir didžiausias pasaulyje išžvalgytas naftos atsargas.

The post JAV panaikino sankcijas Venesuelos lyderei: kodėl tai padaryta tik dabar? appeared first on Ekonomika.lt.

„Mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini (ES Tarybos – ELTA) Reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu. Mokėjimas sankcionuotam subjektui per trečiuosius asmenis gali būti vertinamas kaip pažeidimas draudimo dalyvauti veikloje, dėl kurios nesilaikoma lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo ir draudimo leisti naudotis lėšomis ir ekonominiais ištekliais“, – komentare Eltai nurodė FNTT.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos „Beltamozhservice“ pritaikytos nuo 2022-ųjų birželio.

Institucijos teigimu, europinės sankcijos numato visų bendrovei priklausančių, jos nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių Bendrijoje įšaldymą, taip pat draudžiama įmonei leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis šiomis lėšomis arba kitais ištekliais.

Verslui taip pat draudžiama sąmoningai dalyvauti veikloje, dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma sankcijomis numatytų ribojimų „Beltamozhservice“.

„Minėtos (…) nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad mokėjimai sankcionuotai „Beltamozhservice“ laikytini Reglamentu draudžiamu lėšų sankcionuotam asmeniui suteikimu“, – teigė FNTT atstovai.

Europinės sankcijos taip pat draudžia „Beltamozhservice“ mokėti euro zonos valiuta grynaisiais pinigais.

„Draudžiama perduoti bet kurios valstybės narės oficialios valiutos banknotus į Baltarusiją arba bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje, įskaitant Baltarusijos vyriausybę ir centrinį banką, arba naudojimui Baltarusijoje“, – tikino institucija.

Apie kylančius sunkumus teisėtai atsiskaityti už sulaikytus vilkikus Eltai kalbėjo dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Jo teigimu, apie šią problemą informuotos ir Lietuvos institucijos, tačiau jos Eltai nurodė, kad bet koks nuostolių vežėjams atlyginimas yra Minsko režimo atsakomybės klausimas.

FNTT teigimu, individualias ir sektorines ES sankcijas Baltarusijai nustato 2006 m. ES Tarybos reglamentas, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse ir visiems čia registruotiems juridiniams asmenims.

Lietuvoje ES nustatytų tarptautinių sankcijų įgyvendinimą reglamentuoja įstatymas, pagal jį tarptautinių sankcijų privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai bei juridiniai asmenys, draudžiama sudaryti sandorius ir prisiimti prievoles, kurių vykdymas prieštarauja įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.

Kaip skelbė ELTA, nors Minsko režimas nuo praėjusios savaitės leido iš Baltarusijos išvykti čia keletą mėnesių laikomiems vilkikams, dalis jų toliau laikomi bendrovės „Beltamozhservice“ teritorijoje – ši įmonė yra muitinės atstovė Baltarusijoje ir viena didžiausių logistikos bendrovių šalyje

Užsienio reikalų ministerijos (URM) teigimu, sankcijos „Beltamozhservice“ reiškia, kad ES valstybėse esantis įmonės turtas yra įšaldytas, o bendrovei ar jos naudai Bendrijoje draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo praėjusio antradienio iki šio trečiadienio į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso grįžo 451 ten kelis mėnesius sulaikytas lietuviškas vilkikas. 

Praėjusių metų spalį prasidėjus intensyvioms kontrabandinių balionų atakoms prieš Lietuvą, dėl kurių ištisus mėnesius buvo uždaromas Vilniaus oro uostas (VNO), Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Reaguodamas į šį Lietuvos sprendimą, Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje, transporto priemones jie buvo įpareigoti laikyti specialiose aikštelėse, už tai iš įmonių dabar reikalaujama susimokėti.

The post Vežėjams – sudėtinga situacija: bandymai atsiskaityti už vilkikus gali pažeisti ES sankcijas appeared first on Ekonomika.lt.

Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“, su Rusijos vėliava plaukiojantis laivas „Anatolij Kolodkin“ pristatė maždaug 700 tūkst. barelių naftos ir antradienį prisišvartavo didžiausiame šalies degalų terminale.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad leido pristatyti naftą dėl humanitarinių priežasčių, nes Kuba išgyvena didelę energetikos krizę, kurią lydi užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai ir transporto bei sveikatos priežiūros sistemos problemos.

Kubos prezidentas Miguelis Díazas-Canelis nurodė, kad šalis tris mėnesius nesulaukė naftos tanklaivių.

Kremlius sakė, kad Maskva ir toliau stengsis paremti Kubą, o D. Trumpo administracija pažymėjo, kad bet kokios kitos naftos siuntos bus svarstomos kiekvienu atskiru atveju.

Kaip jau skelbė „Ukrinform“, D. Trumpas anksčiau buvo užsiminęs, kad neprieštarauja, jog kitos šalys, įskaitant Rusiją, tiektų naftą Kubai.

The post „Reuters“: Rusija pradėjo naftos tiekimą Kubai, JAV sprendimus vertins atskirai appeared first on Ekonomika.lt.

Portalo žiniomis, A. Jokūbaitis Krasnojarske vykusio prisistatymo metu į sceną žengė nešinas Lietuvos trispalve.

Tuo metu V. Jokužys pristatymo metu pasirodė su Islandijos vėliava. A. Jokūbaitis galutinėje rikiuotėje užėmė šeštą vietą, o V. Jokužys liko paskutinis.

Lietuvos galiūnų federacija nekvies Jokūbaičio ir Jokužio į varžybas

Viešojoje erdvėje pasirodžius žiniai apie šalies galiūnų dalyvavimą Rusijoje vykusiame turnyre, sureagavo Lietuvos galiūnų federacija.

Pasak jos, su V. Jokužiu federacija neturi nieko bendro, o A. Jokūbaitis apie savo planus dalyvauti varžybose Rusijoje nebuvo informavęs.

„Lietuvos galiūnų federacija neturi nieko bendro su asmeniniu A. Jokūbaičio sprendimu dalyvauti varžybose Rusijoje. Sportininkas neinformavo federacijos apie planus dalyvauti varžybose Rusijoje. Islandiją tose pačiose varžybose atstovavęs V. Jokužys niekada nėra dalyvavęs Lietuvos galiūnų federacijos varžybose ir su federacija nieko bendro neturi, nes gyvena ir atstovauja Islandiją“, – socialiniame tinkle rašė Lietuvos galiūnų federacija.

Be to, organizacija taip pat pabrėžė, kad šie sportininkai ateityje nebus kviečiami į federacijos rengiamas varžybas.

The post Dalyvavimas Rusijoje kainavo brangiai: galiūnai nebekviečiami į varžybas Lietuvoje appeared first on Ekonomika.lt.

„Manau, visada gali kilti pagundų grįžti prie business as usual (liet. verslas kaip įprastai) prekybos su (Aliaksandru – ELTA) Lukašenka, (…) bet turime mąstyti strategiškai – Lukašenka nenori gerų santykių su Lietuva, jam tiesiog reikia pinigų represijoms, karui prieš Ukrainą, siekiant tarnauti Rusijai, ištrinti viską, kas yra baltarusiško“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė Baltarusijos opozicijos lyderė.

„Jeigu sankcijos bus atšauktos, tai tik sustiprins Lukašenką – tai sustiprins šantažą ir grasinimus prieš Lietuvą, Lenkiją ir Ukrainą, todėl prašau drąsių Lietuvos žmonių, kurie žino, kiek kainuoja laisvė, (išlaikyti sankcijas – ELTA), (…) nes prarasti demokratiją yra taip lengva, o ją susigrąžinti nėra taip paprasta“, – sakė S. Cichanouskaja.

Apie galimą sankcijų Baltarusijos trąšoms panaikinimą Lietuvoje diskutuojama po to, kai Vilnių atkurti ryšius su Minsku paskatino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) specialusis pasiuntinys Baltarusijoje Johnas Coaleʼas, apie tai jis kalbėjo interviu LRT. 

JAV pasiuntinys pažymėjo manantis, kad turėtų būti sudarytos galimybės per Lietuvą gabenti baltarusiškas kalio trąšas. 

Seimo pirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas kartojo, kad sankcijų Baltarusijos trąšoms galiojimas buvo pratęstas ES lygiu, bendrija laikosi vieiningos pozicijos.

„Mes laikomės Europos Sąjungos (ES) sutartų ir priimtų sankcijų. Yra labai aiškus europinio lygmens sprendimas dar metams ir tos sankcijos yra taikomos. Kalbėsimės su pagrindiniais savo sąjungininkais. Yra labai daug klausimų, kur mes randame sutarimą ir suprantame vieni kitus“, – žurnalistams teigė jis.

Premjerė Inga Ruginienė naujienų portalui LRT sakė, kad Lietuva svarstytų pasiūlymą susitikti su Baltarusijos atstovais viceministrų lygmeniu, jei Minskas įvykdytų Vilniaus keliamas sąlygas dėl sustabdytų kontrabandinių balionų skrydžių ir migrantų srautų, visų Baltarusijoje sulaikytų vilkikų grąžinimo be jokių mokesčių.

Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, jog dialogas su Baltarusija galimas tik tuomet, kai Baltarusija parodys realų norą puoselėti kaimyniškus santykius bei nekels grėsmių Lietuvai. Tuo metu trąšų klausimas, pasak šalies vadovo, yra sprendžiamas europiniu lygmeniu. 

Praėjusią savaitę derybose Minske dalyvavęs specialusis JAV pasiuntinys J. Coaleʼas pranešė, kad Vašingtonas atšaukia sankcijas Baltarusijos bankui „Belinvestbank“ ir Plėtros bankui, taip pat šalies Finansų ministerijai, trąšų kompanijoms, tarp kurių – ir „Belaruskalij“. 

Minsko režimas į laisvę taip pat paleido 250 politinių kalinių.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir ES. Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.

The post Cichanouskaja siunčia žinią Lietuvai: sankcijų atšaukimas reikštų daugiau grasinimų appeared first on Ekonomika.lt.

„Buvo svarstyta su Europos Komisija, galvojant, kad vilkikai bus konfiskuoti, kokių veiksmų galime imtis prieš Baltarusijos įmones. Galų gale suprantame, kad dauguma jų veiklos yra sustabdyta, nes taikomos sankcijos, turto daug nėra, tačiau tas spektras galimų priemonių dar nėra iki galo išnaudotas“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Budrys.

Ministras pažymėjo, kad sprendimai dėl atsakomųjų priemonių bus priimami europiniu lygiu, dėl to Lietuva konsultuojasi su ES.

„Daug vilčių labai nedėčiau, būtent dėl labai mažos ūkinės veiklos Europos Sąjungoje iš Baltarusijos įmonių, tačiau pats kontekstas ir klausimas, dar kartą pabrėšiu, yra ne Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose, jis yra Baltarusijos ir Europos Sąjungos santykiuose. Vilkikai, kurie buvo registruoti Lietuvoje, įmonės, kurioms priklauso tie vilkikai, veikė ne tik Lietuvoje, todėl ir Europos Komisija į tai žiūrėjo kaip į europinį klausimą“, – tikino jis.

K. Budrio teigimu, valstybė toliau ieškos būdų atlyginti nuostolius ir suteikti pagalbą šalies įmonėms, kurių turtas buvo sulaikytas Minsko režimo, tačiau pažymėjo, kad kol kas apie situaciją trūksta oficialios informacijos.

„Apie tai, kaip įmonėms padėti, buvo diskutuojama su pačiomis įmonėmis nuo pat jų sulaikymo momento praeitų metų lapkričio pradžioje ir dabar bus kalbamasi, žiūrėsime, kokios bus tos galutinės sumos“, – aiškino ministras.

„Komunikacija iš Baltarusijos pusės yra labai įvairi, oficialios informacijos mes beveik išvis neturime“, – pridūrė jis.

Kaip skelbė ELTA, šią savaitę Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido krovininėms transporto priemonėms su Lietuvos valstybiniais numeriais išvykti iš Baltarusijos, kur nuo praėjusių metų lapkričio buvo sulaikyti specialiose stovėjimo aikštelėse.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, į Lietuvą jau grįžo keliasdešimt lietuviškų vilkikų.

Krizė pasienyje kilo po to, kai Baltarusija kelis mėnesius atakavo Lietuvos oro erdvę kontrabandiniais oro balionais, o dėl to pernai spalio pabaigoje buvo uždaryti du pasienio kontrolės punktai, o Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. 

Dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“ kovo pradžioje dėl situacijos pateikė raštą Europos Komisijai ir nurodė, kad jos nariai dėl kilusios krizės patyrė iki 22 mln. eurų nuostolių. EK vėliau patvirtino, kad Lietuvos vežėjų turtas Baltarusijoje yra sulaikytas nepagrįstai.

The post Ministras apie sankcijas: realių svertų prieš Baltarusijos įmones nedaug appeared first on Ekonomika.lt.

Tai gali padėti Kremliui išlaikyti planuojamą metinio deficito lygį ir toliau prioritetine tvarka finansuoti karines išlaidas. Vis dėlto, net ir tokia sėkmė negali išspręsti sunkių struktūrinių karo išsekintos ekonomikos problemų, rašo naujienų portalas „Meduza“.

2026 m. sausio–vasario mėnesiais federalinio biudžeto deficitas sudarė 3,45 trilijono rublių, arba 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitaip tariant, jis beveik pasiekė visą 2026 metams Biudžeto įstatyme numatytą planą, kurį sudaro 3,79 trilijono rublių, arba 1,6 proc. BVP.

Palyginti su 2025 m. sausio-vasario rezultatais, dėl žemų naftos kainų pajamos iš naftos ir dujų smuko 47,1 proc. Maskvoje veikiančios reitingų agentūros ACRA vyriausiasis makroekonomistas Dmitrijus Kulikovas įspėjo, kad vyriausybė 2026 m. biudžete numatė pernelyg optimistišką 59 JAV dolerių už barelį naftos „Urals“ kainą, o tai kelia grėsmę, kad bus surinkta per mažai pajamų, ims augti biudžeto deficitas bei kils kitokių problemų.

Tuo pačiu metu biudžeto išlaidos per pirmuosius du metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, išaugo 5,8 proc. Finansų ministerija įspėjo apie išlaidų finansavimą avansu, t. y. metų pradžioje, siekiant jas tolygiau paskirstyti per metus.

Vis dėlto pajamų iš naftos ir dujų sumažėjimas kartu su išlaidų padidėjimu lėmė milžinišką biudžeto deficitą (91 proc. metinio plano). Norėdama jį padengti, vyriausybė skolinosi vidaus rinkoje ir įsisuko į nacionalinius rezervus, sukauptus praėjusiais metais gaunant perteklines pajamas iš prekybos nafta ir dujų – Nacionalinį gerovės fondą (NGF). Likvidžioji NGF dalis per karo metus jau sumažėjo daugiau nei perpus, o atsižvelgiant į deficito didėjimo tempus (sausio–vasario mėnesiais iš NGF buvo paimta beveik 400 mlrd. rublių), jos ilgam nepakaktų. Alternatyva rezervų eikvojimui – tik dar didesnis vidaus valstybės skolos padidėjimas, tačiau esant dabartiniam palūkanų lygiui tokią skolą būtų brangu aptarnauti ir ji tik pagreitintų kainų augimą.

Sumažėjusios atsargos jau dabar verčia Rusijos valdžią planuoti biudžeto išlaidų – žinoma, ne karinių – mažinimą. Tačiau niūrios biudžeto perspektyvos pasikeitė vasario pabaigoje, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusprendė pradėti karą su Iranu, o Teheranas į tai atsakė užblokuodamas Hormūzo sąsiaurį ir sukeldamas didžiulę krizę pasaulinėje naftos ir dujų rinkoje. Trečią karo savaitę naftos „Brent“ kainos viršijo 100 dolerių už barelį, o konflikto pabaigos kol kas nematyti. Be to, Vašingtonas neatmeta ir sausumos operacijos regione galimybės.

„Meduza“ teigimu, Rusija akivaizdžiai yra bene pagrindinė šio konflikto naudos gavėja. Kitaip nei Saudo Arabijos, Irako, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų eksportuotojų, jos naftos tiekimas visiškai nepriklauso nuo Hormūzo sąsiaurio. Rusijos naftos „Urals“ kainos, vasario mėnesį siekusios 45 dolerių už barelį, kovą šoktelėjo iki maždaug 75 dolerių, o JAV sutiko laikinai sušvelninti sankcijas Rusijai.

Kiek tiksliai Rusija uždirbs iš JAV ir Izraelio karo su Iranu, priklausys nuo konflikto trukmės ir intensyvumo. Kremliui nereikia, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose įstumtų pasaulio ekonomiką į recesiją ir sumažintų naftos paklausą. Tačiau Rusijos valdžiai bus naudinga, jei vidutinėje perspektyvoje konfliktas tęsis toliau, o naftos kainos dėl faktinio Hormūzo sąsiaurio blokavimo arba grėsmės jį užblokuoti dar kurį laiką išliks aukščiausiame lygyje.

Rusijos gaunama nauda tik nafta neapsiriboja: Maskva gali gauti finansinės ir politinės naudos ir dujų rinkose (pagrindinė Kataro, kuris aprūpina apie trečdalį pasaulinės SGD rinkos, gamykla Ras Lafane jau keletą savaičių neveikia) bei trąšų rinkose.

Nors naftos „dovana“ iš Artimųjų Rytų gali atgrasyti valdžią šiais metais priimti nemalonius sprendimus, jeigu išlaidos visgi bus sumažintos, tai nepadės išspręsti vis aštrėjančių struktūrinių problemų – pilietinio sektoriaus nuosmukio, darbo jėgos trūkumo, regionų biudžetų deficito, didžiųjų įmonių skolų, priklausomybės nuo Kinijos ir pan.

Viena iš tokių problemų viešojoje erdvėje kol kas beveik neaptariama, tačiau apie ją jau kalba ekonomistai: atsižvelgiant į natūralų gyventojų skaičiaus mažėjimą, tai, kiek darbingo amžiaus vyrų žūva ir sužeidžiama kare, antikarinę emigraciją, nominalių atlyginimų augimą ir infliaciją, pakeitimo koeficientas, t. y. vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis 2018–2025 m. sumažėjo nuo 31 iki 25 proc. (2012–2015 m. šis koeficientas sudarė 35–37 proc.). Tai reiškia, kad pensijoms finansuoti Rusijai netrukus gali tekti dar kartą padidinti pensinį amžių.

The post Karas Artimuosiuose Rytuose tapo gelbėjimosi ratu Rusijai appeared first on Ekonomika.lt.

URM parengė Vyriausybės nutarimo projektą, siūlantį kreiptis į prezidentą su prašymu teikti Seimui denonsuoti minėtą susitarimą. 

Kaip nurodoma prezidento dekreto projekte, siūlymą Seimui pristatys užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, o jam negalint dalyvauti – užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė. 

Šį susitarimą prieš beveik 16 metų Minske, dalyvaujant tuometei Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei ir Baltarusijos autoritariniam vadovui Aleksandrui Lukašenkai, pasirašė tada užsienio reikalų ministro pareigas ėjęs Audronius Ažubalis ir Baltarusijos užsienio reikalų ministru Sergejus Martynovas.

Pagal jį, tam tikroms pasienio gyventojų grupėms turėjo būti leista kirsti valstybės sieną be vizų ir su specialiais vietinio eismo leidimais būti kitos valstybės 50 km pločio pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusę metų.

Iki penkerių metų turėję galioti vietinio eismo leidimai būtų buvę išduodami nuolatiniams pasienio teritorijų gyventojams, kurie dėl giminystės ryšių, pagrįstų ekonominių, prekybinių, kultūrinių ir kitų svarbių priežasčių planavo lankytis kitos valstybės pasienio teritorijoje. Jie nebūtų suteikę teisės dirbti.

2011 metais šį susitarimą ratifikavo Seimas. Bet jis neįsigaliojo, nes nebuvo gautas Baltarusijos pranešimas apie baigtas jų vidaus procedūras, reikalingas susitarimui įsigalioti.

„Užsienio reikalų ministerijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad susitarimas neįsigaliojęs ir nuo jo pasirašymo praėję daugiau nei 15 metų, jis abiem pusėms nėra aktualus, todėl tikslinga šį susitarimą denonsuoti. Susitarimo denonsavimas atitinka nuoseklią Lietuvos Respublikos užsienio politiką ir nacionalinio saugumo interesus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas“, – aiškina ministerija.

Šiuo metu Baltarusijos piliečiams galioja nacionalinės sankcijos – sugriežtinta leidimų nuolat ir laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo bei elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. 

Pirmą kartą įstatymas dėl nacionalinių sankcijų įvedimo Baltarusijos piliečiams buvo priimtas 2023 m. pavasarį.

The post Lietuva peržiūri santykius su Baltarusija: siūloma nutraukti susitarimą appeared first on Ekonomika.lt.

Vilkikai gabeno vaisių krovinius iš Nyderlandų į Rusiją. 

Vežėjų dokumentuose nurodyta Lietuvoje registruota įmonė. Kroviniai – vaisiai ir daržovės. Transporto priemones vairavo Baltarusijos piliečiai, pranešė Muitinės departamentas.

Muitinio tikrinimo metu, įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl transporto priemonių faktinio naudojimo Rusijoje, buvo atlikti vilkikų kabinų fiziniai patikrinimai. Pas vairuotojus rasti Rusijos Federacijos transporto priemonių registracijos liudijimai, išduoti toms pačioms transporto priemonėms, kurių identifikavimo numeriai (VIN) sutapo su Europos Sąjungoje registruotų vilkikų VIN.

Tolimesnio tikrinimo metu nustatyta, kad abiejuose vilkikuose įrengti skirtingo tipo valstybinių registracijos numerių keitimo mechanizmai. Vienu atveju buvo nustatyta modernesnė sistema – paspaudus mygtuką vilkiko kabinoje Lietuvos Respublikos valstybiniai registracijos numeriai buvo automatiškai pakeičiami į Rusijos Federacijos registracijos numerius. Kitu atveju nustatytas senoviškesnis mechanizmas – Rusijos Federacijos valstybiniai numeriai buvo uždengiami ir keičiami rankiniu būdu, naudojant magnetinius tvirtinimus.

Abiem atvejais vairuotojai negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu šie numerių keitimo mechanizmai buvo įrengti.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktus dokumentus kroviniai buvo gabenami į Rusijos Federaciją, o Europos Sąjungos teisės aktai draudžia ES vežėjams vykdyti krovinių vežimą Rusijos teritorijoje ir Rusijos vežėjams – Europos Sąjungos teritorijoje, kilo pagrįstų įtarimų, jog minėti numerių keitimo mechanizmai galėjo būti naudojami siekiant apeiti Europos Sąjungos taikomas sankcijas, nustatytas 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamente.

„Papildomai nustatyta, kad abi transporto priemonės, nors anksčiau buvo registruotos Lietuvoje, vėliau buvo įregistruotos Rusijos Federacijoje. Tai sudaro pagrindą įtarti, jog vilkikai galimai buvo eksportuoti ar perduoti naudoti Rusijos Federacijoje, galimai pažeidžiant minėto reglamento 3k straipsnio nuostatas“, – rašoma Muitinės departamento pranešime.

Dėl nustatytų aplinkybių sulaikyti abu krovininiai automobiliai. Vieno vilkiko vertė – 12 310 eurų, kito – 50 210 eurų. Abiem atvejais surašyti prekių sulaikymo protokolai.

Muitinės duomenimis, tai pirmasis toks nustatytas atvejis Medininkų pasienio kontrolės punkte, kai identifikuoti skirtingo tipo transporto priemonių pritaikymo sprendimai, galimai skirti tarptautinėms sankcijoms apeiti.

Už tarptautinių sankcijų pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Tarptautinių sankcijų įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Juridiniams asmenims gali būti taikomos finansinės sankcijos – baudos, kurios gali siekti nuo 10 tūkst. eurų iki 50–100 procentų sankcijų pažeidimo dalyku buvusių prekių, paslaugų ar lėšų vertės. Tam tikrais atvejais, kai pažeidimai daromi pakartotinai arba jų vertė viršija 100 tūkst. eurų, bauda gali siekti iki 5 procentų juridinio asmens metinių pajamų. Kartu gali būti taikomas ir prekių ar lėšų konfiskavimas.

Fiziniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus gali grėsti administracinė atsakomybė – baudos iki 6 tūkst. eurų, o pakartotinių pažeidimų atveju – didesnės baudos ir konfiskavimas. Atskirais atvejais už sankcijų ar ribojamųjų priemonių pažeidimus gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė, už kurią numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

The post Medininkuose aptikti vilkikai su numerių keitimo mechanizmais: įtariamas sankcijų apėjimas appeared first on Ekonomika.lt.

JAV sprendimas priimtas tuo metu, kai Artimuosiuose Rytuose tęsiasi įtampa ir auga energijos kainos. JAV iždo departamentas nurodė, kad laikinai leista pristatyti ir parduoti jūroje įstrigusią rusišką naftą, siekiant sumažinti kainų spaudimą.

„Sankcijų švelninimas reiškia, kad Rusija gaus daugiau pinigų, o Artimuosiuose Rytuose bus daugiau dronų atakų. Tai nėra labai logiška“, – Paryžiuje, stovėdamas šalia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, sakė V. Zelenskis.

Jo teigimu, papildomos Rusijos pajamos stiprina karo ekonomiką, o Rusijoje gaminami dronai gali būti naudojami destabilizuojant regioną. V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad sankcijų švelninimas, jo vertinimu, neprisideda prie taikos siekio.

Įtampa regione išaugo po JAV ir Izraelio smūgių Iranui ir Teherano atsakomųjų veiksmų prieš JAV sąjungininkus Persijos įlankos regione. Dėl to sutriko tranzitas Hormūzo sąsiauryje, o energijos kainos šoktelėjo.

Anksčiau penktadienį Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat kritikavo Vašingtono sprendimą, teigdamas, kad jis yra neteisingas ir gali padėti Maskvai papildyti karo iždą. Prancūzijos prezidentas E. Macronas Paryžiuje pritarė, kad kainų kilimas neturėtų tapti priežastimi peržiūrėti sankcijų politiką Rusijos atžvilgiu.

„Tai yra „G7“ pozicija ir, akivaizdu, mūsų“, – sakė E. Macronas.

V. Zelenskio vizitas Paryžiuje buvo skirtas pademonstruoti paramą Ukrainai, nors tarptautinis dėmesys pastaruoju metu vis labiau krypsta į Artimųjų Rytų krizę.

Lyderiai taip pat planavo aptarti Vengrijos ir Slovakijos nepritarimą užbaigti 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai derinimą, artėjant kitą savaitę vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.

„Rusija gauna naujų išteklių dėl destabilizacijos, Ukraina turi gauti tai, kas buvo pažadėta“, – sakė V. Zelenskis.

The post V. Zelenskis ir Europos lyderiai kritikuoja JAV sprendimą švelninti sankcijas appeared first on Ekonomika.lt.