Vis dėlto su nuomotu automobiliu tokios situacijos dažnai tampa sudėtingesnės. Ne tik dėl atsakomybės, bet ir dėl to, kad netinkami sprendimai gali kainuoti gerokai daugiau nei pati žala.

Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia – žinoti, kaip elgtis tiek eismo įvykio metu, tiek radus apgadintą automobilį stovėjimo aikštelėje.

Dažniausia klaida – pasišalinimas iš įvykio vietos

Pasak „Europcar Lietuva“ atstovų, viena didžiausių klaidų – manyti, kad smulkus incidentas nėra svarbus. Net ir nežymus įbrėžimas gali virsti rimtesnėmis pasekmėmis, jei jis nebus tinkamai užfiksuotas.

Jeigu apgadinamas kitas automobilis ar turtas, o savininko nėra vietoje, negalima tiesiog palikti telefono numerio ir išvykti. Tokiu atveju būtina informuoti policiją, kad įvykis būtų oficialiai registruotas.

Ta pati taisyklė galioja ir tada, kai automobilis randamas apgadintas stovėjimo aikštelėje. Situacija gali atrodyti nereikšminga, tačiau jos neužfiksavus vėliau gali kilti problemų dėl atsakomybės.

Kada pakanka deklaracijos

Jeigu eismo įvykyje dalyvauja du vairuotojai ir abi pusės sutaria dėl aplinkybių, galima apsiriboti eismo įvykio deklaracijos pildymu. Tai greitesnis ir paprastesnis būdas išspręsti situaciją.

Tačiau praktikoje žmonės dažnai bando patys nuspręsti, ar žala pakankamai didelė. Čia ir slypi problema – realų žalos mastą įvertinti vietoje gana sudėtinga.

Todėl jei kyla bent menkiausia abejonė, geriau kviesti policiją. Tai padeda išvengti nesusipratimų vėliau.

Draudimas galioja tik laikantis taisyklių

Kai kurie vairuotojai klaidingai mano, kad papildomas draudimas leidžia elgtis laisviau. Tačiau realybė kitokia – draudimas galioja tik tuomet, kai laikomasi visų procedūrų.

Jeigu po įvykio nepranešama policijai, nepildoma deklaracija arba pasišalinama iš įvykio vietos, draudimo apsauga gali nebegalioti. Tokiu atveju visą žalą gali tekti padengti pačiam.

Pakaitinis automobilis – ne visada automatinis

Ne visi žino, kad patekus į eismo įvykį galima gauti pakaitinį automobilį. Vis dėlto tai priklauso nuo situacijos ir nuomos sutarties sąlygų.

Jeigu transporto priemonė po įvykio lieka techniškai tvarkinga, dažniausiai pakaitinis automobilis nesuteikiamas. Tačiau jei juo važiuoti nesaugu, klientui paprastai pasiūlomas kitas automobilis.

Dažniausiai jis būna panašios klasės, kad vairuotojas patirtų kuo mažiau nepatogumų. Ilgalaikės nuomos atveju ši paslauga neretai jau būna įtraukta į sutartį.

Užsienyje svarbiausia – neimprovizuoti

Nuomojantis automobilį užsienyje galioja tos pačios taisyklės, tačiau dar svarbiau palaikyti ryšį su nuomos bendrove.

Pirmas žingsnis po įvykio – susisiekti su nuomos įmone nurodytu pagalbos numeriu. Bandymas viską spręsti savarankiškai, ypač nežinant vietinių taisyklių, gali tik pabloginti situaciją.

Taip pat būtina užpildyti deklaraciją, padaryti nuotraukas ir jokiu būdu nepasišalinti iš įvykio vietos. Net jei žala nedidelė, pasekmės gali būti jaučiamos ir po ilgesnio laiko.

Galutinis patarimas paprastas – geriau veikti atsargiai ir viską dokumentuoti, nei vėliau spręsti brangiai kainuojančias problemas.

The post Kada kviesti policiją, o kada pakanka deklaracijos? Klaidos, kurias daro vairuotojai appeared first on Ekonomika.lt.

Įsigyjant specialiu Vyčio ženklu pažymėtos linijos prekes, 10 proc. nuo jų pardavimo sumos bus skiriama Lietuvos Respublikos krašto apsaugai.

„Šiandienos kontekstas aiškiai parodo, kad valstybės saugumas yra mūsų visų reikalas. Matome prasmę burti bendruomenę, skatinti pilietiškumą ir parodyti, kad kiekvienas gali prisidėti“, – sako Jovita Daškevičienė, „Senukų“ grupės vykdomoji komercijos direktorė Baltijos šalims.

Idėją paskatino geopolitinė realybė

Įmonės iniciatyva gimė stebint pastarųjų metų geopolitinius pokyčius ir augantį poreikį stiprinti šalies atsparumą.

„Norėjome sukurti paprastą, aiškų ir kiekvienam vartotojui prieinamą paramos mechanizmą, leidžiantį daryti gera tiesiog apsiperkant kasdien. Krašto saugumas yra bendra atsakomybė, o kiekviena įsigyta akcijos prekė tampa realiu indėliu į šalies gynybos pajėgumus“, – sako „Senukų“ atstovė.

Visa surinkta parama bus skirta Lietuvos Respublikos krašto apsaugai, o apie akcijos rezultatus „Senukai“ informuos savo internetiniame puslapyje jai pasibaigus.

Prisidėti gali visi

Paramos kampanija organizuojama nuo balandžio 3 d. iki rugpjūčio 30 d. Tačiau ji gali baigtis anksčiau, jei bus išpirktos visos šiai iniciatyvai skirtos Vyčio linijos prekės. Akcija vyksta tiek fizinėse „Senukų“ parduotuvėse, tiek elektroninėje parduotuvėje Senukai.lt.

Iš viso kampanijoje dalyvauja 14 prekių – nuo turizmo inventoriaus iki marškinėlių bei kepuraičių. Visos prekės pažymėtos specialiu ženklu „Perkant šią prekę, 10 proc. nuo pardavimo sumos skiriama Lietuvos Respublikos krašto apsaugai“.

The post Paprastas būdas prisidėti: perkant specialias prekes dalis lėšų keliaus gynybai appeared first on Ekonomika.lt.

Kartu šis susitarimas žymi antrojo kvietimo verslui oro saugumo sprendimams kurti etapo pradžią – balandžio mėnesį Inovacijų agentūra skelbs ikiprekybinį pirkimą prototipui sukurti.

„Šalies saugumui užtikrinti sprendimai turi būti kuriami sistemingai ir koordinuotai. Tad pirmą kartą tokiu mastu sutelkiame valstybės institucijų, saugumo tarnybų ir inovacijų ekosistemos pajėgumus bendram tikslui – kartu su verslu sukurti sprendimus, kurie realiai veiktų ir spręstų valstybei kylančias hibridines saugumo problemas. Didindami finansavimą antrajam etapui nuo planuotų 1 mln. iki 3 mln. eurų, aiškiai parodome, kad tai yra strateginis valstybės įsipareigojimas veikti vieningai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Pasak E. Grikšo, didinti finansavimą nuspręsta atsižvelgiant į rinkos konsultacijas su ekosistema. Antrasis kvietimo etapas bus įgyvendintas bendromis institucijų pastangomis, sudarant verslui sąlygas pilnai įgyvendinti prototipų kūrimo etapą. Be to, sukurtas hibridinių grėsmių sprendimo modelis bus pritaikytas sprendžiant ir kitus kylančius iššūkius, su kuriais susiduria valstybės institucijos ir strateginės įmonės.

Susitarimą pasirašė keturios ministerijos: Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, taip pat Inovacijų agentūra, Lietuvos kariuomenė, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Viešojo saugumo tarnyba, akcinė bendrovė „Oro navigacija“ bei Vilniaus miesto savivaldybė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija finansuoja kvietimo antrąjį etapą, skirdama 3 mln. eurų, ir inicijuoja bei koordinuoja visą procesą – telkia partnerius, užtikrina ikiprekybinio pirkimo įgyvendinimą ir sudaro sąlygas kurti inovatyvius oro erdvės apsaugos sprendimus.

Vidaus reikalų ministerija bus ikiprekybinio pirkimo partneriu, kartu su jai pavaldžiomis įstaigomis teiks praktinę ir ekspertinę informaciją, dalyvaus formuojant technologinius reikalavimus bei testuojant sprendimus realiomis veiklos sąlygomis.

„Kovai su baltarusijos režimo keliama hibridine grėsme ir oro būdu gabenama kontrabanda reikalingos šiuolaikiškos technologijos ir inovatyvūs sprendimai. Mūsų oro erdvės saugumui užtikrinti būtinas ir visų suinteresuotų valstybės institucijų, atsakingų tarnybų, taip pat – ir gynybos pramonės įsitraukimas. Tikiu, kad bendromis pastangomis padarysime viską, kad tokia nusikalstama veikla ir veikimas prieš mūsų valstybę būtų užkardytas“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Krašto apsaugos ministerija prisidės ekspertinėmis žiniomis, vertins technologinių sprendimų pritaikomumą gynybos poreikiams ir dalyvaus sprendimų vystymo procese.

„Šis susitarimas įtvirtina tai, ko reikalauja šiuolaikinės hibridinės grėsmės – skirtingų institucijų ekspertizės sutelkimą į vieną veikiančią sistemą. Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomenė toliau prisidės ne tik vertindamos technologinius sprendimus, bet ir testuodamos juos realiomis sąlygomis poligonuose su kariuomenės grįžtamuoju ryšiu. Bendrais veiksmais įgaliname sistemą, kuri laiku aptinka, įvertina ir leidžia reaguoti į grėsmes“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Susisiekimo ministerija kartu su „Oro navigacija“ prisidės vertinant sprendimų poveikį civilinei aviacijai, teiks ekspertines įžvalgas dėl oro erdvės naudojimo ir skrydžių saugos.

„Pasirašome susitarimą, kuris yra dar vienas svarbus žingsnis užtikrinant oro erdvės saugumą. Praėjusį rudenį, prasidėjus hibridinėms atakoms prieš Lietuvą, veikėme greitai ir ryžtingai. Peržiūrėjome reagavimo algoritmus, kreipėmės į Europos Sąjungą ir Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją. Svarbiausia visada buvo ir išlieka – keleivių ir civilinės aviacijos saugumas. Pasitelkus pažangias technologijas ir inovatyvius sprendimus, saugumą galėsime užtikrinti dar geriau“, – sako susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

Vilniaus miesto savivaldybė prisidės prie sprendimų vystymo ir testavimo bei stiprins inovacijų ekosistemos įsitraukimą.

„Saugumas yra būtina sąlyga miestui veikti ir augti. Vilnius siekia būti ne tik miestu, kuris reaguoja į grėsmes, bet ir vieta, kur kuriami bei testuojami sprendimai joms suvaldyti. Tik taip galime užtikrinti, kad būsime pasiruošę ne tik šiandienos, bet ir rytojaus iššūkiams“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Primename, kad pirmuoju kvietimo oro saugumo sprendimams kurti etapu buvo atrinktos trys pažangiausios verslo pasiūlytos idėjos, kurių autoriams skirta 300 tūkst. eurų. Antruoju etapu vykdomas ikiprekybinis pirkimas prototipų sukūrimui.

Tikslas – sukurti inovatyvų technologinį sprendimą, leidžiantį realiu laiku ir saugiai aptikti, identifikuoti bei stebėti oro erdvėje esančius meteorologinius balionus su kroviniu, o esant poreikiui – sudaryti prielaidas jų neutralizavimui arba kontroliuojamam perėmimui pagal griežtas procedūras.

The post Lietuva stiprina oro saugumą: institucijos ir verslas kurs naujas technologijas appeared first on Ekonomika.lt.

„Mūsų darbuotojų sauga yra pagrindinis mūsų prioritetas, todėl imamės visų būtinų priemonių, kad užtikrintume jų saugumą“, – sakė ji.

„Paryžiaus ir Frankfurto darbuotojai atsargumo dėlei dirba nuotoliniu būdu“, – pridūrė ji.

Vienas policijos šaltinis pranešė, kad policija taip pat ėmė stebėti JAV banko „Goldman Sachs“ biurus, esančius Paryžiaus 8-ajame rajone netoli Eliziejaus laukų.

Ši operacija – tai dalis sustiprinto policijos budėjimo, kuriuo siekiama apsaugoti JAV interesus ir žydų bendruomenės objektus Prancūzijoje, kilus susirūpinimui dėl galimų išpuolių, susijusių su karu Artimuosiuose Rytuose.

Po to, kai šeštadienį prieš auštant kažkas prie banko „Bank of America“ filialo Paryžiuje padėjo sprogstamąjį užtaisą, Prancūzijos valdžios institucijos pareiškė kaltinimus keturiems asmenims – vienam pilnamečiui ir trims nepilnamečiams – ir skyrė jiems ikiteisminį areštą.

Šis sąmokslas buvo sužlugdytas praėjus daugiau nei mėnesiui po to, kai JAV ir Izraelio puolė Iraną, o konfliktas išplito po visą regioną ir sukėlė sumaištį pasaulio ekonomikoje.

Prancūzijos Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT) teigia, kad šis incidentas gali būti susijęs su mažai žinoma islamistų grupuote, kuri, tikėtina, turi ryšių su Iranu, nors kol kas jokių tvirtų sąsajų nenustatyta.

Grupuotė „Harakat Ashab al-Yamin al-Islamiya“ (HAYI), kurios pavadinimas reiškia „Dešiniosios rankos žmonių islamo judėjimas“, jau yra prisiėmusi atsakomybę už išpuolius prieš žydų bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Nyderlanduose.

The post Nerimas dėl saugumo: JAV bankai keičia darbo tvarką Paryžiuje ir Frankfurte appeared first on Ekonomika.lt.

Šis patobulinimas platinamas kartu su naujausiu „Google Play“ paslaugų atnaujinimu. Gavus įspėjimą, pranešime bus rodomas žemėlapis, leidžiantis iš karto įvertinti situaciją ir galimą poveikį jūsų vietovei, nereikalaujant atidaryti papildomų programėlių ar ieškoti detalesnės informacijos kitur.

Belaidžiai skubūs įspėjimai gali būti įvairūs, todėl ne visi bus vienodai svarbūs kiekvienam žmogui. Tačiau jų esmė ta pati – tai oficialūs valdžios institucijų siunčiami pranešimai apie netoliese vykstančias ekstremalias situacijas. Tokie pranešimai gali informuoti apie dingusius vaikus, žemės drebėjimus, miškų gaisrus ar kitus pavojus, dėl kurių tam tikroje teritorijoje gali tekti imtis skubių veiksmų ar evakuotis.

Anksčiau įspėjimai dažniausiai pasiekdavo kaip tekstiniai pranešimai, kuriuose būdavo aprašoma situacija ir nurodoma bendra vietovė. Dėl to žmonės galėdavo sugaišti brangias sekundes ar minutes ieškodami, kiek rimtas pavojus ir ar jis tiesiogiai susijęs su jų buvimo vieta. Įdiegus žemėlapį pranešime, sprendimus bus galima priimti greičiau, o tai kritinėse situacijose gali turėti lemiamos reikšmės.

Vis dėlto atnaujinimas ne visus pasieks iš karto. „Google Play“ paslaugų naujiniai dažnai diegiami palaipsniui, todėl gali praeiti šiek tiek laiko, kol ši naujovė atsiras konkrečiame telefone.

Skubūs įspėjimai paprastai siunčiami per atskirą mobiliojo ryšio kanalą, todėl jie apeina įprastus duomenų srautus ir gali pasiekti vartotojus net esant tinklo perkrovai. Pastaraisiais metais buvo ieškoma būdų šią sistemą dar labiau sustiprinti – pavyzdžiui, „T-Mobile“ yra demonstravusi skubaus įspėjimo perdavimą per palydovinį ryšį.

Dalis įspėjimų gali būti išjungiami nustatymuose, tačiau reikėtų žinoti, kad kai kurie perspėjimai bus privalomi ir jų atsisakyti nebus galima.

The post Skubūs įspėjimai tampa vizualūs: nauja „Android“ funkcija leidžia greičiau įvertinti grėsmę appeared first on Ekonomika.lt.

„Visiškai pasitikime NATO – kertiniu Lietuvos saugumo pagrindu, Aljanso vienybe, kolektyvine gynyba ir visų sąjungininkų įsipareigojimais. Stipri ir išvien veikianti NATO – naudinga sąjungininkams abiejose Atlanto pusėse“, – Eltai siųstame atsakyme teigė URM.

„Toliau didiname savo indėlį į NATO kolektyvinį saugumą, plėtojame pozityvius ir produktyvius dvišalius santykius su JAV. Lietuva yra pavyzdinė sąjungininkė, gynybai skirianti didžiausią BVP dalį Aljanse. Tą raginame daryti ir kitus – Europa turi toliau stiprinti gynybos pajėgumus, ženkliai didinti investicijas į gynybą, ir tapti lygiaverte partnere JAV atremiant nedalomam saugumui kylančias grėsmes“, – akcentavo ministerija. 

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sakė pasitikintis Aljanso vieningumu. Prezidentas pažymėjo kad JAV yra ypač svarbi NATO sąjungininkė ir strateginė Lietuvos transatlantinė partnerė.

Abejonių dėl Aljanso vienybės teigė neturinti ir premjerė Inga Ruginienė. Visgi ji vylėsi, kad kitos NATO šalys išgirs šį D. Trumpo „raginimo skambutį“ ir daugiau investuos į savo gynybą.

 Ministerijos teigimu, partnerystės su JAV plėtojimas išlieka Lietuvos prioritetu.

„JAV yra ypač svarbi NATO sąjungininkė ir strateginė Lietuvos partnerė. Partnerystės su JAV plėtojimas išlieka strateginės svarbos prioritetas. JAV karinių pajėgų buvimas Lietuvoje yra stipriausias Rusijos grėsmės atgrasymo veiksnys ir esminis mūsų saugumo ramstis“, – dėstė URM.

„Lietuvos ir partnerių pozicija dėl saugios laivybos užtikrinimo Hormuzo sąsiauryje išdėstyta kovo 21 d. Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Japonijos, Kanados, Korėjos Respublikos, Naujosios Zelandijos, Danijos, Latvijos, Slovėnijos, Estijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Čekijos, Rumunijos, Bahreino, Australijos ir Jungtinių Arabų Emyratų vadovų bendrame pareiškime“, – pridūrė ministerija. 

Kaip skelbta, kovo pabaigoje daugiau nei 20 šalių, tarp jų ir Lietuva, pareiškė, kad prisidėtų prie pastangų užtikrinti saugią laivybą Hormuzo sąsiauryje, ir pasmerkė Irano sprendimą uždaryti šį gyvybiškai svarbų vandens kelią.

JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį privertė sunerimti NATO sąjungininkus dar kartą prakalbęs apie galimybę pasitraukti iš Aljanso, pavadinęs jį „popieriniu tigru“ ir pasidžiaugęs Rusijos prezidento pritarimu dėl tariamo NATO neefektyvumo.

Teigiama, kad NATO sąjungininkai įsiutino D. Trumpą atsisakydami prisijungti prie JAV ir Izraelio puolimo prieš Iraną, taip pat atmetė prezidento raginimus padėti atblokuoti pasaulio naftos prekybai gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, kurį Teheranas faktiškai uždarė keršydamas už prieš jį pradėtą karinę kampaniją.

Į D. Trumpo pasisakymą netrukus sureagavo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris, pabrėžęs, kad Didžioji Britanija yra visiškai įsipareigojusi NATO.

The post Užsienio reikalų ministerija: stipri NATO sąjunga naudinga abiem Atlanto pusėms appeared first on Ekonomika.lt.

„Kuro kainos pabrango visiems vienodai, maždaug tą patį išlaidų padidėjimą jaučiame ir mes. Be abejo, visada kilus tam tikram išlaidų padidėjimui pirmiausia pradedi žiūrėti į optimizavimo galimybes viduje. (…) Bet pirmiausia noriu pasakyti, kad tikrai nėra planų ar pamąstymų taupyti visuomenės saugumo ar pareigūnų socialinių garantijų sąskaita“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renaldas Žekonis.

Anot jo, policija sieks papildomų lėšų ieškoti mažinant vidaus administravimo kaštus, darbuotojai bus raginami mažiau naudotis automobiliais, pavyzdžiui, tam organizuojant darbą ar mokymus nuotoliniu būdu.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos vadovas Žygimantas Kalpokas pažymėjo, kad dar iki konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios buvo aišku, kad šiemet tarnybų transporto kaštams gali pritrūkti apie 20 proc. lėšų 

„Žvelgiant į dabar didėjančias kainas pagal progresiją tas procentas tik didės. Girdime (…) apie bandymus vidinius resursus peržiūrėti – tie resursai ne guminiai, jų negali kaskart peržiūrėti ir tikėtis, kad surasi kažkokią naują kišenę ir joje bus rezervas su pinigais, į kurį galėsi įkišti ranką ir išspręsti problemą“, – tikino profsąjungų atstovas.

Jis pridūrė pasigendantis Vyriausybės sprendimų dėl papildomo finansavimo.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Saulius Tamulevičius sakė, kad institucija pernai transportui ir kurui išleido apie 935 tūkst. eurų.

„Mes finansavimą patys planuojamės, kiekvienais metais planuodami kitų metų biudžetą tikrai įsivertiname galimus degalų kainų svyravimus, nusimtome ir pasiliekame ekstremaliom situacijom, (…) kad turėtume pakankamą lėšų kiekį kurui ir dėl to, kad nestrigtų mūsų reagavimas, pasirengimas“, – kalbėjo jis.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius teigė, kad pasieniečiai prašys papildomo finansavimo, nes šiemet jo gali užtekti tik iki rugsėjo.

„Labai svarbu pabrėžti, tai yra institucijų, atitinkamų ministerijų darbas ieškoti šitų papildomų finansinių resursų, bet absoliučiai negali būti kalbos apie tai, kad paslaugų kokybė sumažės ar sienos apsaugos lygis suprastės“, – tikino S. Nekraševičius.

Jo teigimu, su dabartiniu kuro kainų lygiu gali pritrūkti apie 40 proc. finansavimo.

Pasak S. Nekraševičiaus, VSAT papildomų kaštų šiemet sukuria kova su kontrabandininkais ir jų leidžiamais balionais.

„Iššūkiai bus valdomi, jų padėti į šoną ir pasakyti, kad tam nėra finansavimo, (…) negalime, atliksime savo pareigą kaip tai dera ir ieškosime papildomų finansų, kurių mums prireiks metų pabaigoje“, – tikino VSAT atstovas.

Anot teisėsaugos institucijų atstovų, papildomo finansavimo bus ieškoma tiek iš vidinių resursų, tiek iš biudžeto.

„Resurso papildomo, kurį galime pas save viduje surasti, matau labai mažai, bet visada jo galima ieškoti ir lygiagrečiai šnekame su politiniu lygmeniu“, – sakė S. Nekraševičius.

Profsąjungų atstovas Ž. Kalpokas akcentavo, kad finansavimo pareigūnų veiklai trūksta kasmet, todėl Vyriausybė turėtų skirti daugiau lėšų viešajam saugumui.

„Kiekvienais metais matome tą nepriteklių, matome tuos taupymo planus“, – sakė jis.

Ministras: ieškosime papildomų finansų išaugusiems pareigūnų transporto kaštams

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius pabrėžė, kad išaugus kuro kainoms ministerija ieškos galimybių perskirstyti šių metų biudžetą ir finansuoti pareigūnams išaugusius transporto kaštus.

„Nors metų pradžia, biudžetas dar gali būti perskirstytas, bet į metų pabaigą tikrai matom, kad su tokiomis (kuro – ELTA) kainomis turėsime iššūkių, todėl šiandien turime ieškoti išeičių, kaip galime tai niveliuoti“, – LRT radijui kalbėjo ministras.

V. Kondratovičiaus teigimu, dėl lėšų perskirstymo reikės tartis Vyriausybėje.

Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.

Tam valstybė ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama laikinai mažinti akcizus dyzelinui, keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos, siūlyti naujus kuro kainų stebėjim įrankius gyventojams.

The post Pareigūnų transporto kaštai auga, tačiau saugumo sąskaita taupyti neketinama appeared first on Ekonomika.lt.

Vis dėlto „Samsung“ naudotojams kovo mėnesio saugumo atnaujinimas tapo nemalonia staigmena – pranešama, kad jis netyčia „sulaužė“ dalies pasirinktinių šriftų veikimą „One UI 8“ ir „One UI 8.5“ sistemose. Apie problemą pirmiausia prabilta „Reddit“ bendruomenėje, kur vienas „Samsung Galaxy“ gerbėjas pastebėjo, kad po atnaujinimo nebegali perjungti į anksčiau naudotą pasirinktinį šriftą.

Keisčiausia tai, kad saugumo pataisos įprastai nesiejamos su šriftų veikimu, tačiau šįkart būtent taip ir nutiko. Iš vartotojų pranešimų matyti, jog bėdų dažniausiai nekyla, jei telefonas buvo atnaujintas tuo metu, kai pasirinktiniai šriftai jau įjungti, ir vėliau nuo jų neperjungiama. Tačiau problemos prasideda tada, kai vartotojas pabando pakeisti šriftą į kitą arba aktyvuoti naujai įdiegtą pasirinktinį šriftą.

Priežastis, panašu, susijusi ne su pačiais šriftais, o su tuo, kaip jie buvo įdiegiami. Teigiama, kad kai kurios programėlės, skirtos atsisiųsti ir įdiegti pasirinktinius šriftus, pasinaudojo konkrečia „Samsung“ operacinės sistemos spraga, leidusia apeiti tam tikrus apribojimus. O „Samsung“ šią spragą tiesiog užlopė minėtame saugumo atnaujinime.

„Netinkamas kriptografinio parašo patikrinimas šrifto nustatymuose iki SMR Mar-2026 Release 1 leidžia fiziniams užpuolikams naudoti pasirinktinius šriftus. Pataisa įdiegia tinkamą patikrinimą“, – taip šis pakeitimas apibūdinamas pataisų informacijoje, kur jis įvardijamas kaip vidutinio rimtumo saugumo problema.

Paprastai tariant, „Samsung“ pastebėjo, kad spraga, kurią dalis naudotojų išnaudojo dėl „įnoringų“ šriftų, teoriškai galėjo būti pritaikyta ir piktavališkiems tikslams. Todėl ji buvo uždaryta. Nors tokį sprendimą suprasti galima, tai menkai guodžia tuos, kurie po atnaujinimo prarado galimybę patogiai naudotis pasirinktiniais šriftais.

Gera žinia ta, kad šriftai, įdiegti iš „Galaxy Store“, ir toliau veikia. Tačiau dalis populiarių ar retesnių šriftų „Galaxy Store“ nėra pateikiami, todėl šis sprendimas nepadeda visiems.

Visgi palikti realias saugumo spragas vien dėl pasirinktinių šriftų nebūtų atsakinga. Jei po atnaujinimo jūsų šriftai nebeveikia, bent jau galima teigti, kad įrenginys tapo šiek tiek saugesnis. O jei atnaujinote telefoną ir šriftai vis dar veikia, bent kol kas vertėtų neliesti šrifto nustatymų ir nebandyti jų keisti.

The post Nemaloni staigmena „Samsung“ naudotojams: saugumo pataisa sugadino pasirinktinius šriftus appeared first on Ekonomika.lt.

Antradienį paskelbtame pareiškime gvardija įspėjo, kad 18 technologijų įmonių esą bus laikomos „teisėtais taikiniais“ atsakant į JAV ir Izraelio smūgius Iranui.

Grasinimai paskelbti su Irano revoliucine gvardija siejamuose „Telegram“ kanaluose. Viename iš pranešimų teigiama:

„Nuo šiol už kiekvieną nužudymą bus sunaikinta amerikiečių bendrovė“, – rašoma su Irano revoliucine gvardija siejamame „Telegram“ kanale.

Pasak pranešimų, atakos esą turėtų prasidėti trečiadienį, balandžio 1 d., 20 val. Teherano laiku. Taip pat buvo įspėta šių įmonių darbuotojams nedelsiant palikti darbo vietas, siekiant apsaugoti savo gyvybes.

Minimų bendrovių sąraše, be jau įvardytų, taip pat nurodytos „Cisco“, „HP“, „Intel“, „Oracle“, „IBM“, „Dell“, „Palantir“, „JPMorgan“, „Tesla“, „GE“, „Spire Solutions“, „Boeing“ ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „G42“.

„Intel“ atstovas, cituojamas JAV verslo kanalo, teigė, kad darbuotojų saugumas yra svarbiausias prioritetas:

„Mūsų komandos saugumas ir gerovė yra svarbiausias prioritetas. Imamės veiksmų, kad apsaugotume ir paremtume darbuotojus bei objektus Artimuosiuose Rytuose ir aktyviai stebime situaciją“, – pranešime nurodė „Intel“ atstovas.

Rizikų valdymo bendrovės „Healix“ vadovas Jamesas Hendersonas pažymėjo, kad grasinimų technologijų įmonėms daugėjimas nėra vienkartinis incidentas, o labiau tęstinė tendencija.

„Technologiniai aktyvai dabar laikomi konflikto dalimi, o ne jo periferija“, – JAV žiniasklaidai sakė J. Hendersonas.

Jis pridūrė, kad tai gali reikšti ir kitokį būsimų krizių pobūdį:

„Tai taip pat signalizuoja, kad per būsimas krizes taikiniu gali tapti duomenų centrai ir debesijos platformos lygiai taip pat, kaip ir tradiciniai strateginiai objektai“, – teigė jis.

Priminta, kad kovo pradžioje Irano smūgiai Artimuosiuose Rytuose buvo nukreipti į „AWS“ duomenų centrus, o tai sukėlė sutrikimų dalyje programėlių ir skaitmeninių paslaugų Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Pastaraisiais metais JAV technologijų bendrovės vis aktyviau investuoja Artimuosiuose Rytuose, ypač į dirbtinio intelekto infrastruktūrą – regionas vilioja pigesne energija ir didesnėmis žemės plotų galimybėmis.

Žiniasklaida nurodo, kad visų „Telegram“ įraše paminėtų įmonių buvo paprašyta komentaro. „Microsoft“, „Google“ ir „JPMorgan“ komentaro atsisakė.

JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, suduoti vasario 28 d., paskatino Irano atsakomąsias atakas visame regione. Tyrimų centro „Center for Strategic and International Studies“ surinktais duomenimis, nuo konflikto pradžios į Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Bahreiną ir Kuveitą paleista daugiau nei 3 tūkst. dronų ir raketų.

Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tikisi, jog JAV karinės pajėgos iš Irano pasitrauks per „dvi ar tris savaites“. Baltieji rūmai taip pat pranešė, kad trečiadienio vakarą prezidentas kreipsis į šalies gyventojus dėl karo Irane.

Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūros duomenimis, per konfliktą žuvo daugiau nei 3 400 Irano civilių ir kariškių. JAV Centrinė vadavietė pranešė apie 13 žuvusių JAV karių.

The post Naujas pavojus verslui: Iranas įspėja dėl galimų atakų prieš JAV technologijų įmones regione appeared first on Ekonomika.lt.

„Mes matėme, kas įvyko su vežėjais, mes matome, kas vyksta ir su piliečiais. Ne vieną kartą iš mūsų buvo perspėjimas, kad būtų atsargiems ir kelis kartus įvertinti visas rizikas ir tik tada vykti. Taip, Baltarusijos režimas yra apie tai, kad niekas negali būti saugus Baltarusijoje“, – Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį teigė ministrė pirmininkė. 

„Mes matome suėmimus, mes matome nepagrįstus suėmimus ir mes dedame visas pastangas kartu su mūsų strateginiais partneriais, kad kuo daugiau politinių kalinių sugrįžtų atgal į laisvę“, – pabrėžė ji. 

Tuo metu paklausta, ar šis incidentas kaip nors keičia dialogo su Minsku galimybę, premjerė kartojo, jog šalis turi atlikti atitinkamus namų darbus. 

„Vystant dialogą kiekviena šalis turi padaryti namų darbus. Mes savo namų darbus esame padarę, esame pasirengę, bet norime matyti lygiai tą patį ir iš kitos šalies. Kai tik kita šalis padarys savo namų darbus, tada galėsime svarstyti“, – teigė I. Ruginienė. 

Kaip skelbta, Lietuvos pilietis Miroslavas Trockis 2024 m. rudenį nuvyko aplankyti giminaičių į Baltarusiją, o ten buvo suimtas ir nuteistas 15 metų kalėjimo, kaip teigiama, už šnipinėjimą. Apie tai pranešė portalas „Naša niva“ ir iniciatyva „Dissidentby“, internete skelbianti politinių kalinių sąrašus.

M. Trockis gyveno Vilniuje, 2011 m. baigė Mykolo Romerio universitetą. Iš viešų šaltinių žinoma, kad lietuvis palaikė glaudžius ryšius su Baltarusija. Iš „Facebook“ įrašų matyti, kad jis arba vedęs, arba susižadėjęs su baltaruse, taip pat ten turi giminaičių ir nuo jaunystės dažnai važinėdavo į Baltarusiją.

„Telegram“ programėlėje M. Trockis buvo aktyvus tik pokalbių grupėse, skirtose sienos kirtimui. 2024 m. gegužę jis ieškojo žmogaus, kuris pastovėtų už jį eilėje prie Šalčininkų-Benekainių pasienio posto. 

Kituose socialiniuose tinkluose M. Trockis taip pat nepaskelbė nieko, ką represyvi Baltarusijos teisėtvarka galėtų traktuoti kaip draudžiamą dalyką.

Lietuvos piliečio teismas įvyko 2026 m. pavasarį. Kovo 11 d. Miroslavui skirta griežta bausmė – 15 metų sustiprinto režimo kolonijoje. Iniciatyva „Dissidentby“ rašo, kad bylos aplinkybės dar tiriamos, tačiau galbūt kalbama apie „šnipinėjimą“.

Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, vyras buvo teisiamas pagal Baltarusijos baudžiamojo kodekso 358 straipsnį (šnipinėjimas) ir 358−1 straipsnį (agentūrinė veikla).

Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltai trečiadienį patvirtino viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie Baltarusijoje 15 metų kalėjimo nuteistą Lietuvos pilietį. Ministerijos teigimu, nuolat palaikomas ryšys su nuteistojo artimaisiais, jį taip pat lankė konsulas.

The post Po Baltarusijoje nuteisto lietuvio istorijos – aiški premjerės žinia: „niekas ten nėra saugus“ appeared first on Ekonomika.lt.