Kaip teigiama prokuratūros pranešime, ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau keturis kartus teistas kaltinamasis 2022 m. vienam asmeniui pasiūlė įsigyti po eismo įvykio apgadintą automobilį „Mercedes Benz GLC 350E“. Tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis kaltinamajam nepriklausė – jis jam buvo perduotas tik laikinai nuvežti į Lietuvą, suremontuoti ir grąžinti užsienio įmonei.

Manoma, kad kaltinamasis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasiūlė įsigyti automobilį už 20 tūkst. eurų ir pažadėjo sutvarkyti techninės ekspertizės formalumus užsienyje, kad transporto priemonę būtų galima registruoti Lietuvoje. 

Anot teisėsaugos, nukentėjusysis pervedė dalį pinigų į nurodytą kaltinamojo įmonės sąskaitą, kuriai 2025 m. rugsėjo mėnesį iškelta bankroto byla, o likusią sumą perdavė grynaisiais per kaltinamojo nurodytą asmenį.

Nukentėjusysis savo lėšomis suremontavo automobilį, tačiau perdavęs jį kaltinamajam dėl žadėtos techninės ekspertizės, transporto priemonės neatgavo. Nustatyta, kad automobilis buvo išvežtas į užsienį ir grąžintas tikrajam savininkui, o kaltinamasis, kaip įtariama, už automobilio remontą papildomai dar gavo pinigų.

Skaičiuojama, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala siekia 27 664 eurus.

S. G. kaltu neprisipažino ir parodymų nedavė. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą. 

Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.

Aiškinantis šią nusikalstamą veiką, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl neteisėto praturtėjimo.

The post Svetimą „Mercedes“ pardavęs vyras stos prieš teismą: nukentėjusysis neteko tūkstančių appeared first on Ekonomika.lt.

Europos prokuratūros biuras Atėnuose pranešė, kad tyrimas susijęs su galimais nusikaltimais ir nusižengimais, padarytais Europos Sąjungos finansiniams interesams. Tarp įtariamų veikų įvardijami piktnaudžiavimo ar pasitikėjimo pažeidimo kurstymas, kompiuterinis sukčiavimas ir melagingų duomenų patvirtinimas, siekiant kitam asmeniui suteikti neteisėtą naudą.

Pasak dviejų pareigūnų, kalbėjusių anonimiškai dėl vykstančio tyrimo, tarp minimų pavardžių yra visi valdančiajai centro dešinės partijai „Naujoji demokratija“ priklausantys politikai. Tarp jų — dabartinis žemės ūkio ministras Konstantinosas Tsiaras ir civilinės saugos ministras Ioannis Kefalogiannis. Prokurorai taip pat prašo panaikinti ir buvusio susisiekimo ministro Kosto Karamanlio neliečiamybę, kuris jau anksčiau sulaukė dėmesio po 2023 m. įvykusios mirtinos traukinio avarijos.

Vyriausybės atstovas Pavlosas Marinakis šį prašymą pavadino reikšmingu įvykiu ir teigė, kad laukiama, kol bylos medžiaga bus perduota Graikijos parlamentui, kad kiekvienas atvejis galėtų būti įvertintas atskirai.

Pagrindinė opozicinė partija „PASOK“ pareiškė, kad jei žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija pasitvirtins, ministrus ir viceministrus premjeras Kyriakosas Mitsotakis privalės atleisti. Anot partijos, šis skandalas esą aiškiai siejamas su „Naujosios demokratijos“ veikla.

Europos prokuratūra tiria dešimtis atvejų, kai Graikijos gyventojai galimai gavo ES žemės ūkio paramą už ganyklas, kurių neturėjo ir nenuomojosi, arba už žemės ūkio darbus, kurių neatliko. Dėl to, prokurorų vertinimu, teisėti ūkininkai galėjo netekti jiems priklausiusių lėšų. Ši daug metų trukusi ir milijonus eurų apimanti schema, kaip nurodoma, buvo plačiai tiriama ir anksčiau, o šiuo metu toliau plečiama.

Pareigūnų teigimu, trečiadienį įvardyta bylos dalis konkrečiai susijusi su nusikalstamomis veikomis, kurios galėjo būti padarytos 2021 m., tačiau bendras tyrimas tęsiamas.

Tarp 11 parlamentarų, kurių neliečiamybę prašoma panaikinti, taip pat minimi sveikatos apsaugos viceministras Dimitris Vartzopoulos ir valdančiosios partijos politinio komiteto sekretorius Kostas Skrekas. Be to, tyrimas esą apima ir penkis buvusius parlamentarus. Atskiru prašymu Europos prokuratūra taip pat siekia, kad būtų panaikinta buvusio kaimo plėtros ministro Spilioso Livanoso ir jo pavaduotojos Fotini Arampatzi ministrinė neliečiamybė dėl galimo jų vaidmens šioje byloje.

Pagal Graikijos įstatymus, teisę tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn dabartinius ar buvusius ministrus turi tik nacionalinis parlamentas.

The post Milijoninis sukčiavimo skandalas: prokurorai siekia panaikinti politikų apsaugą appeared first on Ekonomika.lt.

Trečiadienį į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi įmonės vadovas. Jis pareiškė, kad antradienio rytą, apie 6.47 val., Klaipėdoje, į įmonės elektroninį paštą esą iš elektroninių pinigų įstaigos „Paysera“ gavo elektroninį laišką su nuoroda dėl privalomos patvirtinimo procedūros.

Aktyvavus nuorodą bei suvedus prisijungimo duomens, neteisėtai iš banko sąskaitos buvo nuskaičiuota 84 tūkst. 936 eurai, pranešė Policijos departamentas.

Gavusi pareiškimą, policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. 

The post Klaipėdos įmonė tapo sukčių taikiniu: vienas paspaudimas kainavo 85 tūkst. eurų appeared first on Ekonomika.lt.

„Priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė teismo posėdžio datą. Ši byla bus nagrinėjama gegužės 27 d.“, – Eltą informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė. 

Civilinės bylos nagrinėjimas dėl neautorizuotais mokėjimais padarytų nuostolių atlyginimo vyks rašytinio proceso tvarka ir šalims nedalyvaujant.

UAB „Paysera LT“ skundu prašo panaikinti ankstesnių teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „YURGA“ ieškinį atmesti. Jei ieškinys nebūtų atmestas, teismo prašoma panaikinti ankstesnius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismai yra konstatavę, kad „Paysera LT“ tinkamai neautorizavo iš juvelyrikos namų sąskaitos atliktų mokėjimų, todėl turėtų atlyginti „YURGA“ patirtus 35,2 tūkst. eurų nuostolius ir sumokėti palūkanas.

Teismuose nagrinėjamas 2023 m. rugpjūtį nutikęs įvykis, kuomet sukčiai iš juvelyrikos namų sąskaitos pasisavino 35,2 tūkst. eurų.

Sukčiai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašyta esą „Paysera“ paskyra buvo laikinai ribojama dėl saugumo sumetimų, o norint atkurti paskyros prieigą, prašyta laikytis nurodymų atkurti paskyrą. J. Lago paspaudus ant atsiųstos nuorodos, atsidarė „Payseros“ puslapiui identiška svetainė, ji telefone gavo SMS žinutę su patvirtinimo kodu.

Atsiųstą tekstą juvelyrė suvedė svetainėje ir vėliau pastebėjo, kad iš juvelyrikos namų sąskaitos dingo pinigai.

Teismai konstatavo, kad finansinių technologijų bendrovė neužtikrino saugaus ir tinkamo autorizavimo reikalavimus atitinkančio disponavimo lėšomis ir pareiškėjos ieškinį tenkino.

The post Finansinių technologijų atsakomybė po didinamuoju stiklu: LAT nagrinės „Paysera“ ginčą iš naujo appeared first on Ekonomika.lt.

Apie savo patirtį jis prabilo socialiniuose tinkluose, pasidalindamas detaliu pasakojimu. Jo teigimu, tai ne tik apie nesąžiningą pardavėją, bet ir apie sistemą, kuri ne visada apgina nukentėjusį žmogų.

Nors vyras tvirtina surinkęs įrodymus apie galimą dokumentų klastojimą, realybė pasirodė kur kas sudėtingesnė – teisinis kelias tapo ilgas, brangus ir pilnas netikėtumų.

Viskas prasidėjo nuo vieno automobilio

Istorija prasidėjo 2023 metų pavasarį, kai Nojus Jurkus nuvyko apžiūrėti 2009 metų „Nissan Qashqai“. Pardavėjas sudarė patikimo žmogaus įspūdį ir tikino, kad automobilis yra tvarkingas.

Nors prietaisų skydelyje degė įspėjamoji lemputė, tai buvo paaiškinta paprastai – esą kaltas neseniai pakeistas akumuliatorius. Kad išsklaidytų abejones, pardavėjas pasiūlė atlikti techninę apžiūrą.

Automobilis ją įveikė be problemų, tačiau vėliau pirkėjas pastebėjo keistus rodiklius dokumentuose. Vis dėlto tuo metu niekas nekėlė įtarimų, todėl sandoris buvo sudarytas.

Tikrieji ženklai išlindo vėliau

Problemos prasidėjo pildant pirkimo–pardavimo dokumentus. Pardavėjas pats užpildė vadinamąją „Kauferio“ sutartį, tačiau tik vėliau paaiškėjo, kad joje įrašyti visai kito asmens duomenys.

Praėjus dviem savaitėms po pirkimo automobilis sugedo. Servise nustatyta rimta automatinės pavarų dėžės problema, kurios remontas galėjo kainuoti iki 7 700 eurų.

Įsigilinus į dokumentus paaiškėjo, kad sutartyje nurodytas fiktyvus Vokietijos pilietis, o pardavėjas pasirašė už jį pats. Susisiekus su juo, šis pareiškė automobilio išvis nepardavęs.

Teisinė kova tapo dar sudėtingesnė

Turėdamas garso įrašus ir dokumentus, pirkėjas kreipėsi į policiją, tačiau vietoj pagalbos sulaukė perspėjimų. Jam buvo užsiminta, kad pats gali būti laikomas bendrininku, nes pasirašė ant dokumento.

Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl vyras nusprendė kreiptis į teismą. Ten situacija dar labiau komplikavosi – atsakovo pusėje stojo patyrusi teisininkė, o procesas tapo ilgas ir brangus.

Didžiausia viltis buvo rašysenos ekspertizė, tačiau ji nepatvirtino, kad dokumentą pildė pardavėjas. Net nepriklausomas specialistas negalėjo pateikti aiškios išvados.

Keisti paaiškinimai teisme

Teismo metu pardavėjas pateikė sunkiai tikėtiną versiją. Jis teigė automobilį pardavinėjęs ne savo vardu, o esą padėjęs atsitiktinai sutiktam asmeniui iš Vokietijos.

Paklaustas apie kontaktus, vyras tikino jų nebeturintis, nes telefonas įkrito į vandenį. Nepaisant abejonių, tokie paaiškinimai teisme buvo priimti.

Taip pat paaiškėjo, kad bandomojo važiavimo metu automobilis turėjo kitam automobiliui priklausančius numerius, kas dar labiau komplikuoja visą istoriją.

Kaina – ne tik pinigai

Trejus metus trunkantis procesas pirkėjui tapo didžiule finansine našta. Kiekvienas teismo posėdis, ekspertizė ir advokatų darbas reikalauja didelių išlaidų.

Tačiau, kaip pats vyras sako, labiausiai slegia ne pinigai, o jausmas, kad reikia įrodinėti akivaizdžius dalykus. Jo teigimu, tai dvigubas smūgis – pirmiausia sandoryje, vėliau sistemoje.

Ekspertų vertinimas

Automobilių pirkėjų teises ginančios „Autopretenzija“ vadovas Ramūnas Mackevičius mano, kad tai klasikinis sukčiavimo atvejis. Visgi jis pabrėžia, kad tokiose situacijose labai svarbus tinkamas pasiruošimas.

Pasak jo, vien tik serviso išvados nepakanka – būtinas išsamus techninis tyrimas, aiškiai parodantis gedimų priežastis ir jų kilmę. Be tokių įrodymų teisme įrodyti tiesą tampa itin sudėtinga.

Jis taip pat pažymi, kad teisėsauga dažnai tokius atvejus vertina kaip civilinius ginčus, todėl nukentėjusieji siunčiami į teismus. O ten, neturint stiprių įrodymų, rizika pralaimėti yra didelė.

Anot specialisto, vienintelis kelias tokioje situacijoje – surinkti tvirtus techninius įrodymus ir tik tada tęsti bylinėjimąsi. Priešingu atveju procesas gali baigtis dar didesniais nuostoliais.

The post Automobilio pirkimas baigėsi problemomis: nuostoliai siekia tūkstančius eurų appeared first on Ekonomika.lt.

Jose suvedus prisijungimo duomenis, šie akimirksniu patenka į sukčių rankas. Kaip atpažinti tokias apgaules ir jų išvengti, pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Daugelis esame linkę prie svarbių paslaugų jungtis per paieškos sistemas – įvedę „X bankas“, „Sodra“ ar kitą institucijos pavadinimą ir paspaudę pirmą pasitaikiusią nuorodą. Anot eksperto, būtent tuo sukčiai ir naudojasi – iš pirmo žvilgsnio patikimos nuorodos veda į netikras svetaines, skirtas išvilioti prisijungimo duomenis.

„Nacionalinio kibernetinio saugumo centro duomenimis, šių metų kovą vidutinis DNS užkardos suveikimo skaičius per dieną siekė apie 59 tūkst. bandymų. Tai reiškia, kad tiek kartų užblokuotas svetaines kasdien bandė pasiekti vartotojai“, – sako M. Kutkaitis.

Profesionaliai imituoja tikras svetaines

Sukčių kuriami internetiniai puslapiai atrodo itin profesionaliai: atkuriami tikri logotipai, spalvos, net tekstai, todėl juos atpažinti darosi vis sudėtingiau.

„Net ir patyrę vartotojai gali suklysti, nes tokios svetainės vizualiai beveik nesiskiria nuo tikrųjų. Tačiau pagrindiniai skirtumai slypi detalėse – internetiniame adrese, kuris gali būti ilgesnis, su papildomais simboliais ar keistomis galūnėmis. Pavyzdžiui, jei nuoroda baigiasi neįprastai, pavyzdžiui, „bank-login-secure123.com“, tai labai tikėtina apgaulė“, – sako M. Kutkaitis.

Taip pat svarbu įvertinti, ar svetainė naudoja saugų ryšį – jos adresas turėtų prasidėti „https://“, o naršyklėje būti matomas užrakto simbolis. Vis dėlto, anot eksperto, net ir tai negarantuoja saugumo, todėl svarbiausia kritinis vertinimas ir atsargumas.

M. Kutkaitis priduria, kad ši schema aktuali ne tik bankams – klastojamos ir valstybinių institucijų, komunalinių paslaugų ar kitų įmonių svetainės.

„Klastojami puslapiai ir įmonių,  kurios įgalina prisijungimą prie banko – draudimo, komunalinių paslaugų, valstybės įmonių ar valdžios vartų, mokesčių inspekcijos, socialinės apsaugos ar kt. Gyventojai dažnai patys nepastebi, atiduoda savo duomenis, o sukčiai nedelsdami inicijuoja mokėjimus ir perima asmenines paskyras“, – teigia M. Kutkaitis.

Kaip apsisaugoti?

Suaktyvėjus netikroms svetainėms M. Kutkaitis pateikia kelis patarimus, kurie gali padėti apsisaugoti savo duomenis internete.

Junkitės tik per oficialius adresus. Banko ar kitos svarbios svetainės adresą geriausia įvesti ranka į naršyklę arba naudoti iš anksto išsisaugotas nuorodas. Venkite jungtis per „Google“ paieškos rezultatus, ypač jei spaudžiate pirmą pasitaikiusią nuorodą.

Atidžiai tikrinkite interneto adresą. Jei domenas atrodo neįprastas, turi papildomų žodžių, skaičių ar simbolių, tai gali būti sukčių kurta svetainė. Tikras adresas visada bus aiškus ir tiksliai atitiks įstaigos pavadinimą.

Neskubėkite suvesti duomenų. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl svetainės patikimumo, jokiu būdu neveskite į ją prisijungimo ar savo kortelės duomenų. Geriau iš naujo patys suveskite oficialų adresą naršyklėje.

Naudokite naršyklės apsaugos funkcijas. Įjunkite saugaus naršymo ar kitas saugumo funkcijas – jos gali įspėti apie netikras svetaines.

Kilus įtarimams reaguokite nedelsiant. Jei manote, kad suvedėte duomenis netikroje svetainėje, kuo skubiau susisiekite su banku bei pakeiskite visus dabartinius slaptažodžius. Greita reakcija gali padėti išvengti didesnių nuostolių ir nuo apgaulės apsaugoti kitus.

Apie „Luminor“:

„Luminor“ yra pirmaujantis nepriklausomas bankas Baltijos šalyse ir trečias pagal dydį finansinių paslaugų tiekėjas regione. Mes aptarnaujame asmenų, šeimų ir verslo finansinius poreikius. „Luminor“ siekia gerinti savo klientų ir namų rinkų finansinę sveikatą bei skatinti jų augimą. Daugiau informacijos rasite čia.

The post Paieškos rezultatai gali suklaidinti: viena klaida atiduoda prisijungimo duomenis appeared first on Ekonomika.lt.

Teismo duomenimis, būdamas „Contribee“ direktoriumi G. Ratkevičius laikotarpiu nuo 2023-ųjų balandžio 20 d. iki lapkričio 26 d. neteisėtai atliko 11 išmokėjimų, kuriais iš viso pervedė 130 tūkst. eurų platforma besinaudojusios nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ lėšų į asmenines banko sąskaitas.

Be to, anot teismo, G. Ratkevičiui vadovaujant „Contribee“ bendrovės finansinėje apskaitoje registruota atsiskaitymo su tiekėjais operacijų už beveik 38,2 tūkst. eurų, kurios buvo nepagrįstos apskaitos dokumentais.

„Tokiu būdu jis aplaidžiai organizavo bendrovės finansinę apskaitą ir neišsaugojo finansinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (daugiau nei trejų metų laikotarpiu – ELTA)“, – nusprendė teismas.

Anot jo, G. Ratkevičiaus atsakomybę lengvina tai, kad jis, nors savo noru dėl nusikaltimų padarymo neprisipažino, teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi.

Teismo teigimu, atsakomybę taip pat lengvina tai, kad jis atlygino padarytą turtinę žalą.

Buvęs „Contribee“ vadovas pripažintas padaręs nusikalstamas veikas atitinkamai pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 4 d. ir 223 str. 1 d. – dėl labai didelės vertės turto pagrobimo bei aplaidaus finansinės apskaitos tvarkymo.

Subendrinus už šias veikas paskirtas bausmes G. Ratkevičiui skirta 15 tūkst. eurų bauda (300 MGL dydžių) – visgi byla buvo nagrinėjama vykdant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bauda sumažinta trečdaliu iki 200 MGL dydžio, 10 tūkst. eurų.

Tai nėra galutinis teismo sprendimas – nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui.

Kaip skelbė ELTA, paaiškėjus, kad su įmone, kuriai tuo metu vadovavo, sudarė paskolos sutartį asmeninėms reikmėms, G. Ratkevičius buvo atleistas iš „Contribee“ direktoriaus pareigų.

Kaip skelbė platforma besinaudojusi „Blue/Yellow“, tam tikros sumos trūkumas sąskaitoje buvo pastebėtas 2024 m. pradžioje, tačiau, pasikreipus į „Contribee“, lėšos buvo sugrąžintos, tad organizacija nuostolių nepatyrė.

Su „Contribee“ susijusį ikiteisminį tyrimą generalinė prokuratūra pradėjo 2024 m. kovo mėnesį, tų metų balandį kaip liudytojas buvo apklaustas ir „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.

Po skandalo iš platformos pasitraukė įvairūs turinio kūrėjai – žurnalistikos platformos „Redakcija“ ir „NARA“, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“, turinį apie kriminalus kuriantis žurnalistas Dailius Dargis, Andriaus Tapino vadovaujama „Laisvės TV“ ir tinklalaidė „Pralaužk vieną šaltą“.

Lietuvos kūrėjai į „Contribee“ vis labiau ėmė pereiti 2022 metais, kai Rusijai pradėjus karą Ukrainoje lietuviškos platformos konkurentė amerikiečių „Patreon“ neleido Ukrainos kariams pervesti paramos.

2024 m. gruodį 100 proc. „Contribee“ įmonės akcijų įsigijo Kauno įmonių valdymo ir investavimo bendrovė „Masiva group“ – Registrų centro duomenimis, bendrovę netiesiogiai valdo „Masiva group“ savininkas Mindaugas Šilkūnas.

The post Teismas: „Contribee“ eksvadovas neteisėtai pervedė „Blue/Yellow“ lėšas į savo sąskaitas appeared first on Ekonomika.lt.

FBI Niujorko padalinys savo paskyroje platformoje „X“ pranešė, kad dalis „Tron“ naudotojų gavo žinutę per žetoną, kuriame naudojamas FBI pavadinimas ir emblema. Žinutėje teigiama, esą gavėjo kriptovaliutų piniginė yra „tiriama“.

Vėliau gavėjas raginamas internetu atlikti tariamą pinigų plovimo prevencijos (AML) patikrą, gąsdinant, kad to nepadarius bus „visiškai užblokuotas jūsų turtas“.

FBI atkreipia dėmesį, kad tai tipiška skubos ir baimės taktika, būdinga kriptovaliutų sukčiavimams, kuriais kasmet išviliojamos milžiniškos sumos.

Balandį FBI skelbė, kad 2024 m. gavo daugiau kaip 140 tūkst. skundų, susijusių su kriptovaliutų sukčiavimu, o nuostoliai siekė 9,3 mlrd. JAV dolerių. Tai – 66 proc. daugiau nei metais anksčiau.

Agentūra ragina „Tron“ naudotojus būti itin atsargius susidūrus su netikru žetonu ir jokiu būdu neteikti jokios identifikuojančios informacijos jokiose svetainėse, susietose su tokiu žetonu.

FBI taip pat nurodo, kad tie, kurie galėjo jau pateikti informaciją sukčiams, turėtų pateikti pranešimą Internetinių nusikaltimų skundų centrui (IC3).

FBI anksčiau pats kūrė žetoną sukčiams demaskuoti

2024 m. FBI buvo sukūręs netikrą su dirbtiniu intelektu susijusį žetoną, siekdamas demaskuoti asmenis, įtariamus rinkos manipuliavimu.

Vadinamasis „spąstų žetonas“ „NexFundAI“ buvo sukurtas kaip masalas, nukreiptas į tuos, kurie vykdė apgaulingą veiklą kriptovaliutų rinkoje, ypač vadinamąsias kainos „pumpavimo ir išmetimo“ (pump-and-dump) schemas.

Per šią operaciją kaltinimai buvo pareikšti mažiausiai 18 asmenų, kurie prisidėjo prie žetono prekybos apimčių manipuliavimo.

The post Kriptovaliutų sukčiai naudojasi FBI vardu, šįsyk nusitaikyta į „Tron“ tinklo vartotojus appeared first on Ekonomika.lt.

Technologijos vystosi greitai, o kartu su jomis tobulėja ir piktadarių metodai, tad reaguoti privalu greitai, visos šalies mastu. Atsaką šioms grėsmėms kuria Kauno technologijos universiteto (KTU) suburtas konsorciumas projekte „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“.

Projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra.

Mokslas ir verslas vienijasi, kad sukurtų tinkamą atsaką grėsmėms

Lyderiaujantys šalies universitetai subūrė konsorciumus, įtraukdami patyrusius verslo atstovus, kad mokslas ir verslas sutelktų žinias ir sukurtų inovatyvius, moksliniais tyrimais grįstus sprendimus bei užtikrintų jų sėkmingą įgyvendinimą.

Šiame projekte KTU su partneriais įgyvendina misiją „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“, kurios esmė – užtikrinti, kad skaitmeninės paslaugos Lietuvoje būtų saugios, patikimos ir prieinamos visiems. Tai apima ir technologinius sprendimus, ir platesnį požiūrį į visuomenės atsparumą, pasitikėjimą informacija ir gebėjimą laiku atpažinti grėsmes.

„Šiandien skaitmeninės rizikos paveikia ne tik „IT skyrius“, o kiekvieną organizaciją ir kiekvieną žmogų. Todėl projekto logika nėra „sukurti dar vieną technologiją“. Esmė sukurti apčiuopiamą pažangą, kuri mažintų rizikas ir didintų gebėjimą laiku pastebėti grėsmes bei į jas reaguoti. Tikimės, kad tai taip pat kartu augintų mūsų, kaip valstybės, sisteminį kibernetinį atsparumą“, – sako KTU Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas prof. dr. Šarūnas Grigaliūnas.

Šią kryptį, kaip strategiškai itin svarbią, išskiria ir Inovacijų agentūra, koordinuojanti programą nacionaliniu mastu.

„Misijomis grįstos mokslo ir inovacijų programos orientuotos į realių, visuomenei aktualių problemų sprendimą. Kibernetinis saugumas yra viena iš sričių, kuriose inovacijos daro tiesioginį poveikį žmonių kasdieniam saugumui ir netgi valstybės atsparumui, todėl šioje srityje turime veikti greitai ir su strateginiu žvilgsniu į priekį“, – pabrėžia Inovacijų agentūros Proveržio departamento vadovas Martynas Survilas.

Sprendimai, kurie jau dabar daro apčiuopiamą pokytį

Vienas svarbiausių KTU konsorciumo pasiekimų – „DigiDefence“ duomenų centras, kuriame bus telkiama infrastruktūra pažangių kibernetinio saugumo sprendimų kūrimui ir diegimui. Čia vyks moksliniai tyrimai, eksperimentinė plėtra, bus teikiamos specializuotos paslaugos. Visa sistema nuo pat pradžių kuriama taip, kad atitiktų griežtus saugumo ir patikimumo standartus.

„Projekto metu įkurtas kompetencijų centras leis sutelkti ne tik technologinius pajėgumus, bet ir aukštos kvalifikacijos specialistus bei talentus. Tai sudarys sąlygas spartesnei inovacijų plėtrai ir stiprins Lietuvos konkurencingumą tarptautiniu mastu“, – pažymi M. Survilas.

Centre bus prieinamos dirbtinio intelekto, didelės skaičiavimo galios ir debesijos paslaugos savitarnos principu, todėl mokslininkai, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai galės operatyviai išbandyti sprendimus realiomis sąlygomis.

„Orientuojamės ne į demonstracinius prototipus, o į praktiškai pritaikomus sprendimus, kurie gali būti diegiami organizacijose. Tai leidžia greičiau pereiti nuo idėjos prie realaus rezultato“, – pabrėžia prof. dr. Š. Grigaliūnas.

Kartu su infrastruktūros plėtra jau vystomi konkretūs įrankiai, skirti kasdienėms grėsmėms atpažinti ir suvaldyti – nuo dezinformacijos socialiniuose tinkluose iki finansinių sukčiavimų ar kritinės infrastruktūros apsaugos. Pasak prof. dr. Š. Grigaliūno, tikslas – padėti organizacijoms greičiau ir tiksliau reaguoti į kibernetinius incidentus bei stiprinti bendrą atsparumą.

Pažanga, kuri kuria pasitikėjimą skaitmenine Lietuva

Projekto sėkmė bus matuojama konkrečiais rezultatais: sukurtomis technologijomis, naujais prototipais, tarptautinėmis patentų paraiškomis, unikaliais produktais, mokslinėmis publikacijomis ir startuoliais, kurie įžengs į rinką.

„Saugios ir įtraukios e. visuomenės“ misija veikia dideliu mastu: įgyvendinami net 7 mokslo ir verslo MTEP projektai, kuriamas minėtas KTU kibernetinio saugumo kompetencijų centras, o bendra investicija siekia 24,16 mln. Eur. Tai leidžia sukurti visą inovacijų grandinę – nuo tyrimų iki prototipų, nuo prototipų iki realių produktų ir jų diegimo praktikoje. Projektas finansuojamas iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir Lietuvos Respublikos biudžeto.

„Kibernetinis saugumas – tai mūsų kasdienio gyvenimo apsauga. Todėl svarbu kurti ne tik technologijas, bet ir jas paversti produktais, prieinamais kiekvienam. Taigi šiame projekte ypatingai svarbus bendradarbiavimas tarp mokslo ir verslo. Investuodami į šią misiją, kuriame patikimą, žmonėms draugišką skaitmeninę aplinką ir stipriname visos šalies saugumą“, – apibendrina prof. dr. Š. Grigaliūnas.

The post Kibernetinės grėsmės auga: Lietuvoje kuriamas atsakas, kuris gali pakeisti skaitmeninį saugumą appeared first on Ekonomika.lt.

Venkite prisijungimo nuorodų SMS žinutėse

Viena dažniausių sukčių taktikų – netikros prisijungimo nuorodos, siunčiamos SMS žinutėmis ar el. paštu. Tokios žinutės dažnai imituoja bankų, kurjerių ar e. parduotuvių komunikaciją.

„Siųsdami klientams prisijungimo nuorodas, netyčia galite prisidėti prie to, kad jiems bus sunkiau atskirti tikrą žinutę nuo apgaulingos. Geriausia praktika – nesiųsti prisijungimo nuorodų nei SMS, nei el. paštu“, – pabrėžia ekspertas.

Anot jo, saugesnė alternatyva – „push“ pranešimai oficialioje programėlėje. Jei tokios galimybės nėra, klientus galima informuoti, kad jų paskyroje yra nauja žinutė ar svarbi informacija, ir paprašyti prisijungti tiesiogiai per oficialią svetainę ar programėlę – ne per atsiųstą nuorodą.

„Akcentuokite klientams, kad niekada nesiųsite prisijungimo nuorodų ir neprašysite slaptažodžių SMS žinutėmis. Toks nuoseklumas padės klientams atpažinti tikras apgavystes su jomis susidūrus“, – sako M. Kutkaitis.

Duokite klientui laiko apsispręsti

Pasak eksperto, klientai greitai pastebi neatitikimus – kitokį kalbos toną, neįprastą dizainą, staiga pasikeitusią komunikacijos formą.

„Nuoseklus vizualinis ir kalbos stilius nėra tik rinkodaros dalis, jis kuria saugumą. Jei jūsų įmonės komunikacija visada aiški, profesionali ir atpažįstama, klientai lengviau pastebės, kai kažkas bandys jumis apsimesti“, – pažymi M. Kutkaitis.

Jis pataria nekurti ir skubos jausmo, kadangi tai vieną populiariausių sukčių naudojamų priemonių.

„Apgavikai dažnai naudoja tokias frazes kaip „paskutinė galimybė“, „sąskaita bus užblokuota“, „veikite nedelsiant“, todėl verslui savo komunikacijoje reikėtų jų vengti. Kitaip tariant, jei galite, nekurkite perteklinio spaudimo ir skubos, nebent tai iš tiesų būtina, duokite klientui laiko pagalvoti – tai didins pasitikėjimą“, – sako „Luminor“ banko ekspertas.

Kurkite autentišką įvaizdį

Internete esantys atsiliepimai taip pat gali turėti įtakos kliento požiūriui į verslą. Anot M. Kutkaičio, didelis kiekis labai panašių ar įtartinai entuziastingų komentarų gali sukelti priešingą efektą, nei būtų norėta.

„Klientai tampa vis sąmoningesni, todėl jei atsiliepimai atrodys dirbtinai sugeneruoti, greičiausiai jie kels įtarimų. Žmonės atpažįsta pasikartojančias frazes, neįprastai bendrus vertinimus ar staiga išaugusį teigiamų komentarų kiekį“, – tvirtina ekspertas.

Pasak jo, svarbu ne tik skatinti klientus palikti gerus atsiliepimus, bet ir pačiai įmonei atsakingai reaguoti į kritiką. Kartais atviri ir argumentuoti atsakymai į neigiamus komentarus gali stiprinti pasitikėjimą labiau, nei teigiami įvertinimai.

Aiškiai nurodykite paslaugos sąlygas

Be to, M. Kutkaitis pabrėžia, kad verslai turėtų naudoti tik patikimus ir saugius atsiskaitymo būdus bei aiškiai informuoti klientus apie pristatymo, grąžinimo ir garantijų sąlygas.

„Jeigu informacija apie pirkinį pateikiama neaiškiai arba smulkiu šriftu, klientams iškart kils abejonių. Pavyzdžiui, neapibrėžtos sąlygos, dviprasmiškos formuluotės ar netikėtai atsirandantys papildomi mokesčiai mažina pasitikėjimą ir sudarys įspūdį, kad įmone neverta pasitikėti“, – sako ekspertas.

Anot jo, klientas dar prieš atlikdamas pirkimą turėtų gerai žinoti, kokia yra pristatymo trukmė, grąžinimo terminai, kokiam laikotarpiui suteikiama garantija bei kokie galimi papildomi kaštai.

„Kuo aiškiau ir paprasčiau pateikiama informacija, tuo mažiau vietos atsirasti interpretacijoms ir nepasitikėjimui. Skaidrumas atsiskaitymo ir paslaugų teikimo sąlygose yra viena iš stipriausių prevencinių priemonių, padedančių verslui išvengti įtarimų“, – akcentuoja M. Kutkaitis.

Edukuokite klientus ir saugokite savo prekės ženklą

Anot eksperto, šiandien pasitikėjimas yra vienas svarbiausių verslo kapitalų, todėl investicijos į saugią ir atsakingą komunikaciją tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Todėl verslams reikėtų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir iš anksto edukuoti klientus apie galimas sukčiavimo grėsmes.

„Jeigu pastebite, kad sukčiai apsimeta jūsų prekės ženklu, nedelsiant informuokite klientus oficialiais kanalais. Paaiškinkite, kaip atpažinti netikras žinutes ir kur kreiptis kilus įtarimams“, – pataria M. Kutkaitis.

Be to, galite naudoti prekės ženklo apsaugos įrankius, kurie padeda stebėti, ar internete neatsiranda netikrų svetainių, paskyrų ar reklamos, imituojančios jūsų įmonę, priduria jis.

„Sužinoję apie sukčių bandymus apsimesti jūsų įmone informuokite Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą bei kitas valstybės institucijas. Greita reakcija padės sumažinti žalą ir apsaugoti klientus bei įmonės reputaciją“, – sako ekspertas.

The post Bankas perspėja: sukčiai išnaudoja jūsų vardą, štai kaip to išvengti appeared first on Ekonomika.lt.