Kaip teigiama prokuratūros pranešime, ikiteisminio tyrimo duomenimis, anksčiau keturis kartus teistas kaltinamasis 2022 m. vienam asmeniui pasiūlė įsigyti po eismo įvykio apgadintą automobilį „Mercedes Benz GLC 350E“. Tyrimo metu nustatyta, kad šis automobilis kaltinamajam nepriklausė – jis jam buvo perduotas tik laikinai nuvežti į Lietuvą, suremontuoti ir grąžinti užsienio įmonei.

Manoma, kad kaltinamasis, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasiūlė įsigyti automobilį už 20 tūkst. eurų ir pažadėjo sutvarkyti techninės ekspertizės formalumus užsienyje, kad transporto priemonę būtų galima registruoti Lietuvoje. 

Anot teisėsaugos, nukentėjusysis pervedė dalį pinigų į nurodytą kaltinamojo įmonės sąskaitą, kuriai 2025 m. rugsėjo mėnesį iškelta bankroto byla, o likusią sumą perdavė grynaisiais per kaltinamojo nurodytą asmenį.

Nukentėjusysis savo lėšomis suremontavo automobilį, tačiau perdavęs jį kaltinamajam dėl žadėtos techninės ekspertizės, transporto priemonės neatgavo. Nustatyta, kad automobilis buvo išvežtas į užsienį ir grąžintas tikrajam savininkui, o kaltinamasis, kaip įtariama, už automobilio remontą papildomai dar gavo pinigų.

Skaičiuojama, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala siekia 27 664 eurus.

S. G. kaltu neprisipažino ir parodymų nedavė. Jam pareikšti kaltinimai dėl sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą. 

Už šią nusikalstamą veiką įstatymas numato baudą arba laisvės atėmimą iki 6 metų.

Aiškinantis šią nusikalstamą veiką, buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dėl neteisėto praturtėjimo.

The post Svetimą „Mercedes“ pardavęs vyras stos prieš teismą: nukentėjusysis neteko tūkstančių appeared first on Ekonomika.lt.

„Šie šeši milijardai zlotų reiškia 64 milijonus vakcinos dozių, kurias būsime priversti įsigyti ir kurios bus sunaikintos“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos sakė Lenkijos sveikatos apsaugos ministrė Jolanta Sobieranska-Grenda.

Sveikatos apsaugos ministrė skundėsi, kad šios lėšos galėjo būti panaudotos labai reikalingoms investicijoms į Lenkijos sveikatos priežiūros sistemą, tačiau vietoje to dabar bus iššvaistytos.

Ginčas kilo dėl 2021 m. sutarties, kurią Europos Komisija ES valstybių narių vardu pasirašė su bendrove „Pfizer“. Pagal ją Lenkija sutiko įsigyti nustatytą vakcinos dozių skaičių, tačiau 2022 m. naujas vakcinas priimti atsisakė, todėl 2023 m. rugsėjį bendrovė kreipėsi į teismą.

Teismas jokių pažeidimų viešųjų pirkimų procese nenustatė ir nusprendė, kad Lenkija privalo priimti likusias vakcinos dozes, sumokėti 5,644 mlrd. zlotų (1,32 mlrd. eurų) bei palūkanas ir paimti apie 64 mln. vakcinos dozių.

Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pareiškė, kad Lenkija pasinaudos visomis turimomis teisinėmis priemonėmis, kad užginčytų šį sprendimą, ir pridūrė, kad jį būtina nuodugniai išanalizuoti, ypač atsižvelgiant į jo vykdymo ir įgyvendinimo grafiką.

Teismas taip pat nusprendė, kad Lenkija neįvykdė sutarties nutraukimo sąlygų ir neįrodė, kad „Pfizer“ piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, bei pažymėjo, kad nei karas Ukrainoje, nei užsikrėtusiųjų skaičiaus sumažėjimas nėra pagrindas keisti sutartį.

Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį platformoje „X“ pareiškė, kad vakcinas užsakė buvusi vyriausybė, kuri jų nei atsiėmė, nei už jas sumokėjo, ir pridūrė, kad dabar Lenkijai teks padengti su tuo susijusias išlaidas.

Briuselio teismas taip pat nusprendė, kad Rumunija irgi privalo priimti jai skirtas vakcinas ir sumokėti 600 mln. eurų. Tuo tarpu Lenkijos Aukščiausioji audito institucija pirmiau iškėlė klausimą dėl beveik 10 mlrd. zlotų (2,33 mlrd. eurų) vertės vakcinų pirkimų.

The post Bylą prieš „Pfizer“ teisme pralaimėjusi Lenkija privalės įsigyti ir utilizuoti 64 mln. vakcinų dozių appeared first on Ekonomika.lt.

Teismo posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs R. Žemaitaitis pateikė prašymą atlikti naują jo kalbos kompleksinę lingvistinę istorinių faktų atitikimo tikrovei ekspertizę.

Nuteistojo manymu, jo pareiškimai apie Izraelį, žydus buvo įvertinti netinkamai.

„Buvo analizuojami tik tam tikri mano sakiniai, „postai“, nevertinant kitų mano pasisakymų, konteksto, (…) taip pat kryptingai formuojama baudžiamoji byla, parodant, kad aš kursčiau neapykantą“, – pabrėžė „aušriečių“ pirmininkas. 

Jo advokatas V. Sirvydis taip pat prašė teismo apklausti R. Žemaitaičio pasisakymus nagrinėjusią kalbos ekspertę Samantą Kietytę.

Be to, politiko gynėjas prašė teismo kreiptis į Izraelio ambasadą su klausimu, ar tiesa, jog didžiąją dalį Izraelio valstybės gyventojų sudaro žydų tautybės asmenys. 

Pasak V. Sirvydžio, atsakymas į šį klausimą būtų svarbus, nagrinėjant R. Žemaitaičio pasisakymus, dėl kurių jis susilaukė kaltinimų skleidžiant antisemitinę idėją. Anot advokato, jo ginamasis, rašydamas „Facebook“ apie Izraelio veiksmus, palestiniečius tik norėjo perspėti apie tokios politikos pasekmes, o ne kurstyti neapykantą prieš žudys. 

„Teiginys, kad žydai yra atsakingi už Izraelio politiką ir veiksmus niekaip negali išreikšti antisemitinės idėjos“, – sakė V. Sirvydis.

Teismas po pasitarimo nutarė netenkinti nė vieno iš minėtų prašymų.

Bylą nagrinėjančių teisėjų kolegijos pirmininkė Vitalija Norkūnaitė sakė, kad R. Žemaitaičio kalbą analizavusios kalbos ekspertės apklausa nėra reikalinga, kadangi šis asmuo, teismo vertinimu, turėjo pakankamai kompetencijos tinkamai atlikti jai patikėtą užduotį.

„Specialistei S. Kietytei buvo žinomos bylos aplinkybės, ji kompetentinga atsakyti į klausimus“, – kalbėjo V. Norkūnaitė.

Anot jos, kreipimasis į Izraelio ambasadą dėl žydų tautybės gyventojų taip pat neturi pagrindo.

„Tai nėra ambasados darbuotojų kompetencija“, – teigė teisėja.

Atmetus šiuos prašymus, teisėja paragino proceso dalyvius pereiti prie baigiamųjų kalbų.

Kitas teismo posėdis, kuriame bus planuojama pradėti baigiamąsias kalbas, numatytas gegužės 21 d.

R. Žemaitaitis siekia išteisinimo

Dėl praėjusių metų gruodžio 4 d. paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio apeliacinius skundus parašė R. Žemaitaitis, jo advokatas V. Sirvydis ir Vilniaus apygardos prokuratūra. 

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis kartu su advokatu prašo apkaltinamąjį nuosprendį visiškai panaikinti.

Prokuratūra siekia, kad „aušriečių“ lyderiui būtų skirta daugiau nei 10 kartų didesnė bauda – 51 250 eurų. Tokios pat baudos valstybės kaltintojas, Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras J. Laucius prašė ir pirmos instancijos teisme. 

Prokuratūra taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo R. Žemaitaičiui buvo pašalinti tęstinę nusikalstamą veiką sudarantys žydų tautos genocido (Holokausto) menkinimo epizodai ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

ELTA primena, kad praėjusių metų gruodį Vilniaus apygardos teismas „Nemuno aušros“ pirmininką R. Žemaitaitį pripažino kaltu dėl neapykantos kurstymo ir Holokausto menkinimo, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, būdamas valstybės politiku, R. Žemaitaitis 2023 m. gegužę ir birželį vartojo niekinančią žmogaus orumą kalbą, skatino neapykantą žmonių grupei dėl jų žydų tautybės. Byloje buvo tiriami ir vertinami 7 politiko socialiniame tinkle paskelbti įrašai ir parlamente viešai pasakyta kalba.

Konstatuota, kad politiko vieši pasisakymai socialiniame tinkle „Facebook“, taip pat jo kalba, pasakyta Seimo posėdyje, peržengė Konstitucijoje įtvirtintos saviraiškos laisvės ribas ir atitiko Baudžiamajame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas pažymėjo, kad įrašuose politikas naudojo žeminančią, žmogaus orumą niekinančią ir tautiniu pagrindu priešiškumą kurstančią kalbą. Konstatuota, kad nemaža dalis pasisakymų buvo pateikti remiantis istoriniais šaltiniais nepagrįsta, tikrovės neatitinkančia informacija, kuri žydų tautybę kaip grupę kaltino įvairiais istoriniais nusikaltimais, sovietinėmis represijomis ir kitomis tragedijomis, įvykusiomis XX amžiuje. 

Anot teisėsaugos, būdamas Seimo nariu, R. Žemaitaitis socialiniame tinkle „Facebook“ komentuodamas žinią, kad Izraelio pajėgos nugriovė palestiniečių mokyklą, galimai niekino žydų tautybės asmenis, vartojo antisemitinius pasisakymus.

Pagal kaltinamąjį aktą, taip pat R. Žemaitaitis, būdamas Seimo nariu, per parlamento plenarinį posėdį pasakytoje kalboje viešai paskleidė prieš žydų tautybės asmenis nukreiptą antisemitizmo normalizavimo idėją, niekindamas ir skatindamas neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų tautybės. 

The post Teismas apeliacinėje byloje atmetė visus Žemaitaičio gynėjo prašymus: iniciatyvos teisėjų neįtikino appeared first on Ekonomika.lt.

Teismas atmetė bendrovės skundą dėl viešojo pirkimo, susijusio Maskvos namų, esančių sostinės A. Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių sankirtoje, griovimo darbais.

„Nėra pagrindo pripažinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimą neteisėtu, todėl ieškinys buvo atmestas“, – ketvirtadienį pranešė teismas.

Ieškovė teismui teigė, kad jos pasiūlymas pastato griovimo konkurse buvo atmestas nepagrįstai, bendrovė esą atitiko pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus – teikdama dokumentus rėmėsi ne savo, o kitos įmonės, kuri būtų vykdžiusi dalį darbų, patirtimi.

Tačiau pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pirkimo dokumentuose kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui ir specialistui buvo nustatyti atskirai, todėl jų negalima pagrįsti tais pačiais ar tarpusavyje sukeičiamais duomenimis. 

Teismo vertinimu, ieškovė kartu su pasiūlymu taip pat nepateikė pakankamų dokumentų, patvirtinančių, kad jos pasitelkta įmonė buvo įvykdžiusi būtent tokius ypatingųjų statinių griovimo darbus ir tokioje teritorijoje, kaip reikalauta pirkimo sąlygose.

Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad dalis dokumentų, kuriais „Regina ir Co“ rėmėsi vėliau, buvo pateikti jau po pasiūlymo pateikimo termino ir Statybų inspekcijai jau priėmus sprendimą atmesti šios įmonės pasiūlymą, todėl negalėjo būti laikomi vien pasiūlymo patikslinimu.

Sprendimą per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos įmonė gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Anot Statybų inspekcijos, Maskvos namų griovimo darbų pirkimas yra laikomas neįvykusiu, nes nė vienas pasiūlymas neatitiko sąlygų, tad greitu metu bus skelbiamas naujas konkursas.

„VTPSI kviečia rangovus toliau netęsti teisminių ginčų ir artimiausiu metu yra pasirengusi skelbti naują viešąjį pirkimą“, – teigia inspekcija.

ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai galutinai patvirtino, jog Statybos inspekcijos vykdomas Maskvos namų griovimo konkursas gali būti tęsiamas.

Projektą Vilniuje vystyti nuspręsta dar 2004 m.

Maskvos namų pastatą valdo viešoji įstaiga „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, kurios 75 proc. akcijų yra valdoma dalininkų iš Maskvos.

Anot Vilniaus mero, nugriovus Maskvos namus sklypas sostinės centre sankirtoje bus perduotas ukrainiečių religinei bendruomenei, šiuo klausimu jau pasiekti žodiniai susitarimai.

Dėl vėluojančių projekto griovimo darbų V. Benkunskas jau kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas įvertinti galimybę taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

The post Teismas padėjo tašką: „Regina ir Co“ pralaimėjo ginčą dėl Maskvos namų griovimo appeared first on Ekonomika.lt.

Kovo 24 d. nutartyje, su kuria susipažino „Cointelegraph“, Singapūro Apsaugos nuo priekabiavimo teismas uždraudė kripto piniginės „OneKey“ įkūrėjui Wang Lei ir X platformos paskyros „web3feng“ valdytojui skelbti įrašus, kuriais ieškovas būtų kaltinamas sukčiavimu ar apie jį būtų platinama melaginga informacija. Teismo dokumentuose ieškovas įvardijamas kaip pseudonimu prisistatantis „Curve“ bendruomenės dalyvis, X tinkle žinomas kaip Haowi Wong.

Nutartimi taip pat uždrausta bet kokia grasinanti, įžeidžianti ar piktnaudžiaujanti komunikacija. Be to, atsakovai iki balandžio 7 d. turi sumokėti bendrą 2 500 Singapūro dolerių (apie 1 900 JAV dolerių) sumą – kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas.

„Curve Finance“ antradienį komentare „Cointelegraph“ pabrėžė, kad kripto sektoriaus ginčuose neretai peržengiama riba „tarp teisėtos, pagrįstos kritikos ir atvirų melų bei šmeižto“. Pasak bendrovės, iškraipyti teiginiai gali pakirsti pasitikėjimą ir pakenkti ekosistemos dalyviams.

Wang Lei ir „web3feng“ paskyros valdytojas į prašymus pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.

Ginčas įsiplieskė po „Resupply“ incidento ir kaltinimų internete

„Resupply“ dar 2025 m. birželį patvirtino, kad jos wstUSR rinka buvo išnaudota pasitelkus kainos manipuliavimo pažeidžiamumą. Dėl to užpuolikas, kaip skelbta, iš protokolo galėjo išsiurbti milijonus dolerių.

Incidentas sulaukė plataus DeFi sektoriaus dėmesio. Dalis rinkos dalyvių bandė sieti išnaudojimą su „Curve“ infrastruktūra, nes buvo naudojami cvcrvUSD ir integracijos su saugyklomis. Vis dėlto „Curve“ įkūrėjas Michael Egorov anksčiau yra teigęs, kad prie projekto nedirbo jokie „Curve“ darbuotojai.

Antradienį „Cointelegraph“ pateiktame pareiškime „Curve“ bendruomenės narys Haowi Wong teigė, kad po incidento situacija eskalavosi: esą jis susidūrė su nuolatiniais išpuoliais ir rimtais kaltinimais, kuriuos skleidė Wang Lei ir „web3feng“ paskyros valdytojas.

„Industrijoje, kurioje pasitikėjimas yra esminis dalykas, nuolatinis dezinformacijos skleidimas sukelia realias pasekmes“, – sakė Haowi Wong.

The post Kripto skandalas pasiekė teismą: skyrė baudą ir pritaikė papildomą draudimą appeared first on Ekonomika.lt.

Teroristinio išpuolio taikiniu pasirinkta Šiauliuose įsikūrusios UAB „TVC Solutions“ infrastruktūra ir bendrovės gaminama produkcija – radijo bangų spektro analizavimo mobiliosios stotys, skirtos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, jų vertė siekė iki pusantro milijono eurų.

Šioje teismui nagrinėti perduotoje byloje yra šeši kaltinamieji, visi jie yra užsienio piliečiai. Teismo jie laukia būdami suimti.

Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas Eltai sakė, kad kaltinamieji, jų advokatai ir kiti proceso dalyviai byloje dalyvaus gyvai, neplanuojama rengti nuotolinį teismo posėdį.

Teismas, siekdamas neatskleisti tarnybos ar komercinės paslapties, atsižvelgdamas į tai, jog šioje byloje gali būti apklausiami liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas, nutarė bylą nagrinėti neviešai.

Šioje byloje kaltinimai pareikšti Ispanijos piliečiui J. L. A. bei dvigubą – Ispanijos ir Kolumbijos pilietybę turinčiam A. F. R. D., Rusijos piliečiui E. O. V., Kubos pilietei Y. L. C., Kolumbijos piliečiui C. A. L. D. ir Baltarusijos piliečiui M. B. 

Kaltinamajame akte nurodoma, kad šiai organizuotai teroristinei grupei, kaip įtariama, priklausantys asmenys kruopščiai ruošėsi planuojamam nusikaltimui ir į Lietuvą žvalgybos tikslais atvyko dar prieš keletą savaičių iki pirmojo bandymo padegti.

Pirmą kartą į minėtą bendrovę pasikėsinta 2024 m. rugsėjo 17-osios naktį, kai buvo bandyta padegti jos teritorijoje laikytas radijo bangų spektro analizavimo mobiliąsias stotis, antrą kartą įvykdyti teroro aktą pasikėsinta tų pačių metų rugsėjo 22-ąją.

Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir koordinavo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras. 

Tyrimo metu aktyviai bendradarbiauta su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Valstybės saugumo departamento, Eurojusto, Europolo ir bei užsienio valstybių teisėsaugos bei žvalgybos institucijų pareigūnais.

Generalinė prokuratūra sako, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad pasikėsinimą padegti galimai įvykdė į Lietuvą atvykę du užsienio piliečiai: Ispanijos pilietis J. L. A. bei dvigubą – Ispanijos ir Kolumbijos, pilietybę turintis A. F. R. D.

Turimais duomenimis, šie kaltinamieji į nusikaltimo vietą atsinešė padegimui skirtas priemones, tačiau suplanuoto nusikaltimo nespėjo užbaigti išsigandę šalimais pasirodžiusių praeivių. Iš įvykio vietos jie nedelsiant išvyko į Rygą, kur tą pačią dieną buvo sulaikyti operatyviai bendradarbiaujant Lietuvos ir Latvijos žvalgybos bei teisėsaugos pareigūnams, o vėliau sėkmingai perduoti Lietuvai.

Atliekant ikiteisminį tyrimą taip pat nustatyta, kad antrą kartą minėtoje vietoje įvykdyti teroro aktą buvo bandoma 2024 m. rugsėjo 22 d. 

Tąkart padegimą, kaip įtariama, pasikėsino įvykdyti iš Ispanijos į Šiaulius specialiai atvykę Rusijos pilietis E. O. V. bei Baltarusijos pilietis M. B. 

Turimais duomenimis, įsitikinę, kad padegimas lyg ir pavyko, asmenys pasišalino iš įvykio vietos, nors, kaip paaiškėjo vėliau, žala padaryta nebuvo, nes padegimui panaudotos priemonės nepajėgė uždegti bendrovės kieme sandėliuotos produkcijos.

Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant slaptus tyrimo veiksmus, buvo nustatyta ir tai, kad jau kitą dieną po antrojo padegimo iš Rusijos į Šiaulius atvyko Kubos pilietė Y. L. C.

Ji, kaip įtariama, turėjo įvertinti šiuo padegimu padarytą žalą. Įvykdžiusi jai duotą užduotį, Y. L. C. ketino išvykti iš Lietuvos, bet buvo sulaikyta Lietuvos policijos pareigūnų.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytas ir Ispanijoje gyvenęs Kolumbijos pilietis, įtariamas šioje organizuotoje teroristinėje grupėje vykdęs tarpininkavimo ir finansavimo užtikrinimo pobūdžio funkcijas. 

C. A. L. D. buvo sulaikytas Ispanijoje ir, įvykdžius Generalinės prokuratūros inicijuotas procedūras, perduotas Lietuvai 2025 metų gegužę.

Dar keturių įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas. 

Bendradarbiaujant su užsienio šalių teisėsaugos ir žvalgybos institucijomis bei įvertinus gautą informaciją apie minėtos teroristinės grupės narių galimai įvykdytas analogiškas nusikalstamas veikas Čekijoje, Rumunijoje ir Lenkijoje, buvo įsteigta Eurojusto koordinuojama jungtinė tyrimo grupė (JTG), į kurią buvo įtraukti minėtų valstybių teisėsaugos pareigūnai. Tiriant šiuos nusikaltimus aktyviai bendradarbiauta ir su Europolu.

Griežčiausia Lietuvos Baudžiamajame kodekse numatyta bausmė už dalyvavimą organizuotos teroristinės grupės veikloje – laisvės atėmimas iki penkiolikos metų.

The post Šiaulių teismas pradėjo nagrinėti įtariamos teroristinės grupės bylą appeared first on Ekonomika.lt.

Kovo 4 dieną apkaltinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apylinkės teismas uždraudė L. Ragelskiui naudotis įvairiais socialiniais tinklais, „Youtube“, „Facebook“, „Instagram“ ir kt., jungtis prie jų, kelti įrašus į aukščiau nurodytas platformas, vykdyti tiesiogines transliacijas ar kitaip realiu laiku skleisti informaciją, kurti naujas interneto svetaines, paskyras ar profilius, naudoti atsargines ar kitų asmenų paskyras, viešai komentuoti, diskutuoti ar kitaip reikšti nuomonę viešuose puslapiuose, forumuose ar socialiniuose tinkluose.

Praėjusią savaitę L. Ragelskio advokatė Violeta Bazienė pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti aukščiau minėtą nuosprendį, L. Ragelskį išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

„Jei teismas spręstų, jog Laurynas Ragelskis yra kaltas, įvykdęs skundžiamajame nuosprendyje numatytas nusikalstamas veikas, prašome už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti kitą bausmės rūšį – viešuosius darbus“, – rašoma advokatės skunde.

Minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybę už viešosios pagarbos vietos išniekinimą.

Advokatė prašo savo ginamajam netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės:, tai yra laisvės apribojimo laikotarpiui skirtą visišką draudimą naudotis socialiniais tinklais.

Kaip sakė anksčiau apkaltinamąjį nuosprendį L. Ragelkiui paskelbęs teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, kaip L. Ragelskis laikysis šio įpareigojimo, turės prižiūrėti Probacijos tarnyba.

L. Ragelskiui taip pat skirta galutinė 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei 12,5 tūkst. eurų bauda.

Tačiau prokuratūra mano, kad nuteistajam laisvė turi būti apribota šiek tiek ilgesnį laiką – dvejus metus. Todėl prokurorai taip pat parašė apeliacinį skundą ir prašo L. Ragelskiui prailginti laisvės apribojimo bausmę nuo 1 metų 9 mėnesių iki 2 metų.

Teismas taip pat yra įpareigojo L. Ragelskį dalyvauti elgesio pataisos programose, visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Taip pat vyras įpareigotas neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais.

Ar šis nuosprendis bus paliktas galioti, ar bus atsižvelgta į abu apeliacinius skundus, paaiškės, kai bylą apeliacine tvarka peržiūrės Vilniaus apygardos teismas.

Tyčiojosi iš baltarusių, žydų

Prokuratūros duomenimis, 2020 m. spalį L. Ragelskis prie Baltarusijos ambasados pastato Mindaugo gatvėje, Vilniuje, filmavo save, tyčiojosi iš protestuojančių žmonių, kalbėjo apie getus, litvakus, vartojo žodžius „apipjaustyti košeriniai litvakai“ ir t. t.

Prokuratūros kaltinamajame akte rašoma, kad apgalvotais, siekdamas paskleisti veiksmus ir žodžius, pritraukti žmonių palaikymą paniekinamam elgesiui ir pasisakymams, nenustatytu įrenginiu, filmuodamas save, savo tyčiojamasi bei niekinimo veiksmus ir pasisakymus prieš išskirtas žmonių grupes dėl jų įsitikinimų, politinių pažiūrų, tautybės, gamino vaizdo įrašą,

Pavadinęs vaizdo įrašą „Labiausiai košerinis perversmas! Vilnius, prie RB ambasados“, L. Ragelskis įkėlė jį į kanalą ir taip šį vaizdo įrašą viešai išplatino šio kanalo stebėtojams.

Pasak prokuratūros, filmuodamas save prie Baltarusijos ambasados Vilniuje, dvispalvę baltą-raudoną vėliavą, Baltarusijos ambasados pastatą ir aplinką prie jo, be kitų, įžeidžiančiu, paniekinamu stiliumi ir leksika L. Ragelskis išsakė ir paskelbė teiginius: ,,Išdavikų vėliava, pakabinta vitrinoje“, ,,Šiandien nėra protestuotojų, nes jie visi švenčia šabą“, ,,Kas sudaro baltarusišką opoziciją? Grynakraujai apipjaustyti litvakai“, ,,Žydai įkūrė savo getą, uždarė po gaubtu savo bendruomenę, gyveno kaip karinėje stovykloje tarp svetimų“, ,,Jis išvarė žydus iš Europos į Palestiną ir įgyvendino seną jų sionistinę svajone – grįžti į protėvių žemes“, ,,Litvakai (buvusioje LDK teritorijoje gyvenę žydai) ir dabar sudaro ypatingą kastą“, ,,Mūsų puikus miestas visiškai ne mūsų ir yra žmonių, kurie to nepamiršo ir kurie ne tik nori kompensacijų, bet ir nusiteikę grąžinti jį sau su visa jo gyvūnija“. 

Pasak prokuratūros, L. Ragelskis tokiu būdu viešai tyčiojosi, niekino asmenų grupes, išskirtas dėl jų įsitikinimų, politinių pažiūrų, tautybės, t. y. protestuojančius prieš A. Lukašenkos režimą, priklausančius Baltarusijos demokratinei opozicijai, baltarusius bei žydus.

Taip pat, prokuratūros duomenimis, viename iš vaizdo įrašų L. Ragelskis fiksavo, kaip esą išniekino viešąją pagarbos vietą – į šiukšlių maišą sukrovė prie Baltarusijos ambasados pastatytus nuo Minsko režimo žuvusių aktyvistų portretus, pastatytas žvakes, gėles.

Duodamas parodymus kaltinamasis sakė, kad į šiukšlių maišą surinkdamas prie Baltarusijos ambasados sudėtas gėles, žvakes ir žuvusių aktyvistų portretus, norėjo pašalinti ant kelio, jo manymu, sudėtas šiukšles ir taip parodyti baltarusiams, kad Lietuvoje reikia laikytis įstatymų.  

Kaltinamasis proceso pabaigoje pripažino, kad daliai žmonių jo pareiškimai galėjo būti nepriimtini, jis tikino nekvietęs nieko diskriminuoti, riboti žmonių teises tiesiogiai ar netiesiogiai. 

Nuteistasis minimas VSD grėsmių vertinime

L. Ragelskis anksčiau yra minėtas Valstybės saugumo departamento viešai skelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime. Žvalgybos teigimu, šis asmuo kuravo antivakarietiškų ir prorusiškų straipsnių iš įvairių interneto tinklapių platformą lietuvių kalba – „Ldiena.lt“.

Pernai rugsėjį Lietuvos radijo ir televizijos komisijos skelbė, kad po kreipimųsi socialinio tinklo platforma „TikTok“ panaikino L. Ragelskio valdytą paskyrų tinklą. Tačiau vilnietis toliau aktyviai reiškėsi šiame tinkle, internete nuolat transliavo tiesiogiai iš įvairių renginių, mitingų. 

Anot komisijos, L. Ragelskis buvo sukūręs ir aktyviai naudojo paskyrų tinklą, kuriame platino karo propagandą ir dezinformaciją apie JAV, NATO ir Ukrainą, melą apie Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos, taip pat – pasakojimus, neigiančius Lietuvos suverenitetą, ragino naikinti JAV ir jos sąjungininkus.

The post Ragelskis po nuosprendžio: bausmę priima iš dalies, bet kovoja dėl teisės naudotis socialiniais tinklais appeared first on Ekonomika.lt.

Vilniaus apygardos teismas šią savaitę tęsė E. Švenčionienės apklausą, kaltinamoji buvo apklausiama dėl prieš keletą metų įvykusių jos išvykų į Baltarusiją.

Kaip anksčiau skelbė Generalinė prokuratūra, dabar jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovai E. Švenčionienė ir Kazimieras Juraitis 2022 m. vyko į Baltarusiją, kur dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą. 

Bylos duomenimis, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotuose forumuose.

Kaltinamoji per apklausą teisme tvirtino, kad, jos vertinimu, „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ buvo įsteigtas pagal Lietuvos įstatymus, jame galėjo dalyvauti visi geros valios žmonės.

„Jūs nuolat vykote į Baltarusiją, keturis–penkis kartus, jūs vykote kaip forumo atstovai?“, – teiravosi prokuroras Redas Savickas. 

E. Švenčionienė teigė, kad į Baltarusiją vyko ir kaip žmonės, kurie ten vyksta kuro, maisto, ir kaip pritariantys gerai kaimynystei.

„Norėjome pareikšti, kad mes norime gyventi taikoje. Mano norai ir klausimai gal buvo kiek naivoki – aš žmogus iš kultūrinės srities. Mane, kaip moterį, Baltarusijoje sužavėjo tvarka. Mes labai pagarbiai sakėme, kad norime gražių kaimyniškų santykių. Aš norėjau Baltarusiją pamatyti. Mes atvažiavome kaip paprasti, nuoširdūs ir geri žmonės. Man taip patiko, kad būčiau važiavusi ir važiavusi“, – duodama parodymus teismui pasakojo E. Švenčionienė.

Pasak jos, Baltarusijoje jie buvo pristatyti kaip svečiai, o į referendumą vyko kaip nepriklausomi stebėtojai.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Mindaugas Povilanskas kaltinamosios teiravosi, ar kiekvienas atvykęs į Baltarusija sulaukė tiek dėmesio, kiek delegacija iš Lietuvos, o E. Švenčionienė kaimyninėje šalyje dar buvo kviečiama į sceną.

„Aš buvau gražiai apsirengusi, delegacijos vadovė. Mes vežėmės kepaliuką duonos, duona simbolizuoja taiką“, – atsakė E. Švenčionienė.

Duodama parodymus ji nuolat gyrė Baltarusiją, išreiškė susižavėjimą šia valstybe ir jos vadovais. Būdama referendumo stebėtoja, ji pasiprašė būtent į tą apylinkę, kur turėjo balsuoti prezidentas A. Lukašenka.

„Mes niekam nepakenkėm, mes tik stebėjom“, – sakė E. Švenčionienė, pridūrusi, kad Lietuvoje 20 metų buvo rinkimų komisijos pirmininkė, o Baltarusijoje gyveno su kitais stebėtojais, atvykusiais iš kitų šalių, Lietuvos atstovai neturėjo išskirtinių teisių.

Paklausta apie Eugenijų Stepanenką, kurį Valstybės saugumo departamentas įvardija kaip Baltarusijos KGB pareigūną, kaltinamojo sakė, kad jį pažįstanti ir jam taip pat negailėjo pagyrų.

„Labai mielas žmogus, nedidelio ūgio, gražiai atsiliepia apie Lietuvą“, – baltarusių saugumo pareigūną teisme apibūdino kaltinamoji.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė, kai išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Bylos duomenimis, E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui

„Kaip branduolinio ginklo dislokavimas kaimyninėje valstybėje yra susijęs su gera kaimynyste?“, – klausydamasis kaltinamosios liudijimo stebėjosi teisėjas Mindaugas Povilanskas.

Bylos nagrinėjimą teismas tęs balandžio 14 dieną, per posėdį toliau bus klausomasi kaltinamosios parodymų.

ELTA primena, kad 2023 m. vasarį Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacijos veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams bei asociacijos tikslas yra veikti prieš Lietuvą.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. 

Pasak teismo, asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ Rusijoje neteisėtai kalbėjo Lietuvos vardu, neteisėtai neigė Konstitucijoje įtvirtintą Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją.

Taip pat buvo konstatuota, kad „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ viešai parodė palaikymą Rusijai dėl jos pradėto karo prieš Ukrainą.

The post Kaltinamoji nesitraukia: „taikos misija“ vadintos kelionės į Lukašenkos režimą appeared first on Ekonomika.lt.

„Priimta nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija nutarė atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir nustatė teismo posėdžio datą. Ši byla bus nagrinėjama gegužės 27 d.“, – Eltą informavo teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė. 

Civilinės bylos nagrinėjimas dėl neautorizuotais mokėjimais padarytų nuostolių atlyginimo vyks rašytinio proceso tvarka ir šalims nedalyvaujant.

UAB „Paysera LT“ skundu prašo panaikinti ankstesnių teismų sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „YURGA“ ieškinį atmesti. Jei ieškinys nebūtų atmestas, teismo prašoma panaikinti ankstesnius sprendimus ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismai yra konstatavę, kad „Paysera LT“ tinkamai neautorizavo iš juvelyrikos namų sąskaitos atliktų mokėjimų, todėl turėtų atlyginti „YURGA“ patirtus 35,2 tūkst. eurų nuostolius ir sumokėti palūkanas.

Teismuose nagrinėjamas 2023 m. rugpjūtį nutikęs įvykis, kuomet sukčiai iš juvelyrikos namų sąskaitos pasisavino 35,2 tūkst. eurų.

Sukčiai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašyta esą „Paysera“ paskyra buvo laikinai ribojama dėl saugumo sumetimų, o norint atkurti paskyros prieigą, prašyta laikytis nurodymų atkurti paskyrą. J. Lago paspaudus ant atsiųstos nuorodos, atsidarė „Payseros“ puslapiui identiška svetainė, ji telefone gavo SMS žinutę su patvirtinimo kodu.

Atsiųstą tekstą juvelyrė suvedė svetainėje ir vėliau pastebėjo, kad iš juvelyrikos namų sąskaitos dingo pinigai.

Teismai konstatavo, kad finansinių technologijų bendrovė neužtikrino saugaus ir tinkamo autorizavimo reikalavimus atitinkančio disponavimo lėšomis ir pareiškėjos ieškinį tenkino.

The post Finansinių technologijų atsakomybė po didinamuoju stiklu: LAT nagrinės „Paysera“ ginčą iš naujo appeared first on Ekonomika.lt.

Asmens sužalojimo byla Los Andželo aukštesniajame teisme startavo sausio pabaigoje. Jauna moteris, teisme įvardyta inicialais K. G. M. (Kaley), tvirtino dar vaikystėje tapusi priklausoma nuo tokių programėlių kaip „Instagram“ ir „YouTube“. Prisiekusieji svarstymus pradėjo kovo 13 dieną.

Galiausiai teismas stojo ieškovės pusėn: prisiekusieji pripažino, kad „Meta“ ir „YouTube“ aplaidumas buvo reikšmingas veiksnys, sukėlęs su psichikos sveikata susijusią žalą. Kompensacinė žala įvertinta 3 mln. JAV dolerių, iš kurių 70 proc. turės padengti „Meta“, o 30 proc. – „YouTube“.

Papildomai priteista 3 mln. JAV dolerių baudinės žalos: 2,1 mln. turės sumokėti „Meta“, o 900 tūkst. – „YouTube“.

„Šiandienos nuosprendis yra istorinis momentas – tiek Kaley, tiek tūkstančiams vaikų ir šeimų, kurios laukė šios dienos“, – po sprendimo paskelbtame pranešime teigė ieškovės advokatai. „Ji parodė išskirtinę drąsą, iškeldama šią bylą ir viešai teisme papasakodama savo istoriją. Prisiekusieji išklausė įrodymus, išgirdo, ką „Meta“ ir „YouTube“ žinojo ir kada tai sužinojo, ir patraukė jas atsakomybėn už jų veiksmus.“

„Meta“ atstovas spaudai pareiškė: „Mes pagarbiai nesutinkame su nuosprendžiu ir vertiname savo teisines galimybes.“

„Nesutinkame su sprendimu ir ketiname jį apskųsti. Ši byla klaidingai traktuoja „YouTube“, kuri yra atsakingai sukurta transliavimo platforma, o ne socialinis tinklas“, – teigė „Google“ atstovas.

Šis procesas – viena iš kelių šiemet vykstančių bylų, kurias ekspertai vadina socialinių tinklų industrijos „Didžiojo tabako“ momentu. Taip daromos paralelės su 1990-aisiais, kai tabako bendrovės buvo priverstos sumokėti milijardus dolerių už visuomenės klaidinimą dėl produktų saugumo ir galimos žalos.

Antradienį prisiekusieji Santa Fė mieste (Naujoji Meksika) pripažino, kad „Meta“ tyčia pažeidė valstijos nesąžiningos praktikos taisykles po to, kai generalinis prokuroras Raúlas Torrezas apkaltino bendrovę nepakankamai apsaugojus savo programėles nuo vaikams grėsmę keliančių interneto plėšrūnų. Teismas nurodė „Meta“ sumokėti 375 mln. JAV dolerių žalos atlyginimą, apskaičiuotą pagal pažeidimų skaičių. Bendrovė pranešė, kad sprendimą skųs.

Naujosios Meksikos byla atskira nuo kitų valstijų generalinių prokurorų inicijuotų ieškinių prieš socialinių tinklų bendroves, tarp jų – „Meta“ ir „TikTok“.

Šešias savaites trukusio Los Andželo proceso metu prisiekusiesiems teko vertinti, ar tokios programėlių dizaino funkcijos kaip rekomendacijų algoritmai ir automatinis vaizdo įrašų paleidimas galėjo prisidėti prie K. G. M. patirto stipraus emocinio ir psichologinio diskomforto.

Dabar 20 metų sulaukusi moteris teigė, kad dėl beveik nuolatinio programėlių naudojimo ir nuolatinių pranešimų jai išsivystė sunki kūno dismorfija, depresija ir kilo minčių apie savižudybę, nes tapo itin sunku sustoti.

„Meta“ ir „YouTube“ kaltinimus neigė. Bendrovės tikino rimtai vertinančios saugos ir sveikatos klausimus bei įdiegusios priemones, kurios turėtų mažinti galimą žalą. Technologijų milžinių advokatai tvirtino, kad ieškovės psichikos sveikatos problemos kilo dėl sudėtingos vaikystės ir šeimos aplinkybių, o paslaugomis ji esą naudojosi bandydama susidoroti su patirta trauma.

Teismas ieškovės bylą pasirinko kaip vadinamąją bandomąją (angl. bellwether), siekiant ateityje lengviau spręsti panašius ir tarpusavyje susijusius ginčus Kalifornijoje koordinuotų procesų tvarka. Nors „TikTok“ ir „Snap“ iš pradžių taip pat buvo įtrauktos į bylą, jos su ieškove sudarė taikos sutartį dar prieš prasidedant nagrinėjimui, tačiau toliau dalyvauja kituose teisiniuose procesuose.

Federalinis teismo procesas, kuriame sujungti panašūs mokyklų apygardų ir tėvų ieškiniai iš visos šalies, turėtų prasidėti šią vasarą Šiaurės Kalifornijos apygardoje. Ieškovai teigia, kad „Meta“, „YouTube“, „TikTok“ ir „Snap“ programėlės prisidėjo prie nepilnamečių patiriamų neigiamų psichikos sveikatos pasekmių.

Vienas pagrindinių prokurorų ir ieškovų advokatų argumentų – akcentuoti tariamus pačių programėlių dizaino trūkumus, o ne konkretų turinį. Taip siekiama atsverti technologijų bendrovių poziciją, kad jos neturėtų būti atsakingos už trečiųjų šalių turinį, nes jas saugo JAV ryšių padorumo įstatymo 230-asis straipsnis.

Los Andželo teisme liudijo ir aukšto rango vadovai, įskaitant „Meta“ vadovą Marką Zuckerbergą, „Instagram“ vadovą Adamą Mosseri bei „YouTube“ inžinerijos viceprezidentą Cristosą Goodrow.

A. Mosseri anksčiau atmetė „socialinių tinklų priklausomybės“ sąvoką, siūlydamas tai vadinti „probleminiu“ naudojimu. M. Zuckerbergas liudydamas pasakojo apie bendrovės sprendimų priėmimo procesus, susijusius su paauglių ir vaikų gerove bei kitomis platformos funkcijomis.

C. Goodrow teisme teigė, kad „YouTube“ „nebuvo sukurta taip, kad maksimaliai didintų praleidžiamą laiką“.

Baigiamosios šalių kalbos buvo pasakytos maždaug prieš dvi savaites.

The post Teismas smogė „Meta“ ir „YouTube“: sprendimas gali pakeisti visą socialinių tinklų industriją appeared first on Ekonomika.lt.