Baltijos valstybės stiprina savo gynybinius pajėgumus ir kartu su NATO siunčia aiškų atgrasymo signalą Kremliui. Estijos užsienio reikalų ministro teigimu, bet kokia Rusijos agresija prieš Estiją, Latviją ar Lietuvą sulauktų labai griežto atsako, įskaitant smūgius giliai Rusijos teritorijoje.

NATO, pasak jo, yra pasirengusi suduoti triuškinamus smūgius Rusijai, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryžtųsi įsiveržti į Estiją, Latviją ar Lietuvą.

Apie tai pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna.

„Esame pasirengę perkelti karą į Rusijos teritoriją ir suduoti gilius smūgius labai toli už jos sienų. Mes tiksliai žinome, ką daryti“, – pabrėžė jis.

Tsahkna pridūrė, kad Baltijos šalys neketina vien pasikliauti NATO pagalba galimos agresijos atveju. Jos reikšmingai didina savo gynybos biudžetus – iki 5 proc. BVP – ir investuoja į nacionalinių karinių pajėgumų plėtrą.

Ši pozicija išsakyta augant nuogąstavimams, jog Putinas, pasibaigus karui Ukrainoje, gali mėginti iš dalies okupuoti vieną iš Baltijos valstybių. Ankstesni scenarijai ir karinės simuliacijos rodė, kad Rusija galėtų greitai pasiekti pradinius tikslus, jei NATO delstų reaguoti.

Baltijos valstybės pabrėžia, kad jos nebenori sutikti su pasenusiais gynybos planais, kurie palikdavo jas pažeidžiamoje ir nuo sąjungininkų sprendimų pernelyg priklausančioje padėtyje. Naujoji strategija – nedelsiant atgrasyti agresorių ir, jei Rusija vis dėlto mėgintų įsiveržti, atsakyti giliausiais smūgiais.

Analitikai taip pat perspėja, kad bet koks Rusijos išpuolis prieš Baltijos šalis automatiškai įtrauktų į konfliktą pagrindines Vakarų valstybes, įskaitant JAV, Prancūziją, Vokietiją ir Kanadą. Tai dar labiau pabrėžia stipraus atgrasymo svarbą.

Primintina, kad pastarosiomis dienomis Lenkija perėmė iš Baltarusijos teritorijos atskridusius objektus ir ieško už tai atsakingų asmenų. Naktį į vasario 16-ąją Lenkijos radiolokacinės sistemos vėl užfiksavo oro erdvės pažeidimą iš Baltarusijos pusės – šį kartą tai buvo objektai, panašūs į oro balionus.

Tuo pat metu Lietuva svarsto dalyvavimą JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamoje Taikos taryboje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad galutinis sprendimas bus priimtas derinant pozicijas su Šiaurės ir Baltijos šalimis NB8 formatu.