Popiežius Leo atsisakė dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuotoje „Taikos taryboje“ dėl Gazos, nes, anot Šventojo Sosto, ši iniciatyva gali silpninti Jungtinių Tautų vaidmenį sprendžiant tarptautines krizes.

Šventasis Sostas kvietimą prisijungti prie tarybos gavo sausio pabaigoje, tačiau jo atsisakė. Pasak Vatikano valstybių sekretoriaus kardinolo Pietro Parolino, taip nutarta „dėl ypatingos Šventojo Sosto prigimties, kuri akivaizdžiai skiriasi nuo kitų valstybių“.

Trumpo vadovaujama Taikos taryba įkurta prižiūrėti Gazos demilitarizaciją ir atstatymą, remiantis Jungtinių Tautų palaikomu paliaubų susitarimu.

Komentuodamas sprendimą po susitikimo su Italijos vyriausybės atstovais, Pietro Parolinas pabrėžė, kad pagrindinis Vatikano rūpestis – tarptautinių organizacijų vaidmuo. „Vienas iš mūsų nuolat akcentuojamų dalykų yra tai, kad tarptautiniu lygiu pirmiausia Jungtinės Tautos turėtų valdyti tokio pobūdžio krizes“, – sakė jis.

Pope Leo nuo savo pontifikato pradžios pernai gegužę ne kartą kritikavo JAV prezidentą dėl migracijos politikos, užsienio reikalų bei klimato kaitos. Jo pozicija dažnai priešpriešinama Trumpo administracijos požiūriui į pasaulinius iššūkius.

Taikos tarybos veiklos detalės ir galimas jos pavirtimas alternatyvia Jungtinių Tautų struktūra kelia nerimą daugeliui Europos valstybių. Dėl to dauguma jų atsisakė dalyvauti šiame projekte. Vis dėlto dvi Europos Sąjungos narės – Vengrija ir Bulgarija – Davose (Šveicarijoje) vykusioje ceremonijoje pareiškė ketinančios prie tarybos prisijungti.

Europos Sąjunga apskritai neketina tapti šios Trumpo inicijuotos organizacijos nare, tačiau į Vašingtoną, į pirmąjį oficialų tarybos posėdį ketvirtadienį, siunčia Dubravką Šuicą, Europos Komisijos narę, atsakingą už Viduržemio regioną. Taip Briuselis siekia išlaikyti dialogą, bet formaliai neprisijungti prie struktūros, kurią dalis valstybių vertina kaip konkurencinę Jungtinėms Tautoms.

Baltieji rūmai šios situacijos kol kas oficialiai nekomentavo.