Jungtinėms Valstijoms po įtempto ministrų susitikimo Paryžiuje pavyko išbraukti kovą su klimato kaita iš pagrindinių Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) prioritetų. Šis sprendimas atskleidė ryškų politinių nuotaikų pokytį kalbant apie perėjimą prie švarios energetikos.
Baigiamojoje dviejų dienų susitikimo pirmininko santraukoje klimato kaita nebeminima tarp svarbiausių agentūros veiklos krypčių. Vietoj to dokumente akcentuojamas energetinis saugumas, atsparumas, kritinių žaliavų tiekimo užtikrinimas ir elektros energetikos sistemų klausimai.
Toks krypties pasikeitimas įvyko po to, kai JAV pagrasino pasitraukti iš agentūros, jei ši ir toliau daugiausia dėmesio skirs kovai su klimato kaita. Tai – ryškus lūžis, palyginti su ankstesniu ministrų susitikimu prieš dvejus metus, kai kova su klimato krize ir laipsniškas atsisakymas iškastinio kuro buvo įvardyti svarbiausiu TEA prioritetu.
Neįprasta ir tai, kad šio savaitės susitikimo pabaigoje ministrai nepriėmė bendro komunikato. Pirmininko santraukoje klimato kaita paminėta tik kartą, pabrėžiant, jog „didelė dauguma ministrų akcentavo energetinio perėjimo svarbą siekiant kovoti su klimato kaita ir išryškino pasaulinį perėjimą prie grynojo nulio emisijų, laikantis COP28 susitarimų“.
Nepaisant šios formuluotės, klimato kaita nebuvo išskirta kaip prioritetinė sritis baigiamosiose pastabose ir beveik nebuvo minima galutinėje spaudos konferencijoje. Tai atspindi Jungtinių Valstijų, turtingiausios agentūros narės, kuri finansuoja apie 14 procentų TEA biudžeto, įtaką.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra pavadinęs klimato kaitą „apgaule“, o pastangas su ja kovoti – „sukčiavimu“. Nuo atėjimo į valdžią prieš kiek daugiau nei metus jis iš esmės demontavo JAV vidaus klimato politiką, pasitraukė iš tarptautinių klimato iniciatyvų, bandė stabdyti atsinaujinančios energetikos projektus ir skatino pasaulinę iškastinio kuro gavybos plėtrą – įskaitant ir galimą karinę intervenciją į Venesuelą.
Per derybas Paryžiuje JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas ragino agentūrą atsisakyti grynojo nulio emisijų scenarijų modelių ir vėl susitelkti į tradicinį energetinį saugumą. Jis perspėjo, kad Jungtinės Valstijos gali peržiūrėti savo narystę, jei TEA nekeis krypties.
Uždarymo spaudos konferencijoje TEA vykdomasis direktorius Fatihas Birolas vengė tiesiogiai atsakyti į klausimus, ar Vašingtonas darė spaudimą silpninti nuostatas, susijusias su klimato kaita.
Paklaustas konkrečiai apie agentūros grynojo nulio emisijų scenarijų, jis teigė, kad naujausiame „Pasaulinės energetikos perspektyvų“ leidime toks scenarijus vis dar pateikiamas, tačiau atsisakė komentuoti, ar jis išliks būsimuose leidimuose.
Nyderlandų klimato reikalų ministrė ir vicepremjerė Sophie Hermans, pirmininkavusi susitikimui, gynė pasiektą rezultatą, teigdama, kad kiekvienas ministrų susitikimas atspindi konkrečią „geopolitinę situaciją“.
„Manau, kad paskutinis dalykas, kurį turėtume daryti, – lyginti šiandienos pirmininko santrauką su ta, kuri buvo prieš dvejus metus, nes per tą laiką pasikeitė tikrai daug“, – sakė ji žurnalistams.
