Brianas Armstrongas, didžiausios JAV kriptovaliutų biržos „Coinbase“ bendraįkūrėjas ir generalinis direktorius, nebėra įtrauktas į „Bloomberg Billionaires Index“ – 500 turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą.
Jo pasitraukimas iš šio indekso sutapo su ryškiu kriptovaliutų rinkų nuosmukiu, kai bitkoino kaina nukrito žemiau 70 000 JAV dolerių (apie 58 750 eurų). Tokiose žemumose ši kriptovaliuta nebuvo prekiauta nuo 2024 metų pabaigos.
Pagal „Bloomberg Billionaires Index“, šiuo metu Armstrongo turtas vertinamas maždaug 7,5 mlrd. JAV dolerių (apie 6,9 mlrd. eurų). Tai reikšmingas nuosmukis, palyginti su maždaug 17,7 mlrd. JAV dolerių (apie 16,3 mlrd. eurų), kuriuos jis turėjo praėjusių metų vasarą.
Didžioji dalis Armstrongo turto susijusi su maždaug 14 proc. „Coinbase“ akcijų paketu, todėl jo asmeninės finansinės padėties svyravimai glaudžiai atspindi visos kriptovaliutų rinkos nepastovumą.
Kriptoturto kainos tiesiogiai veikia „Coinbase“ veiklos rezultatus, nes įmonės verslo modelis vis dar smarkiai priklauso nuo sandorių mokesčių. Šie mokesčiai, rinkai stagnuojant ar krentant, paprastai mažėja.
„Coinbase“ akcijų kaina antradienį užsidarė gerokai žemiau ankstesnio lygio ir pratęsė jau šešis mėnesius trunkantį kritimą. Nuo 2025 m. liepos piko bendrovės vertė biržoje sumažėjo beveik 60 proc.
Šią savaitę požiūris į „Coinbase“ biržoje dar labiau pablogėjo, kai „JPMorgan Chase“ analitikai sumažino tikslinę įmonės akcijos kainą.
Bankas savo pranešime investuotojams nurodė pagrindines priežastis: nusilpusias kriptovaliutų kainas ir menką augimą stabiliųjų monetų (angl. stablecoin) segmente. Dėl to tikslinė „Coinbase“ akcijų kaina buvo sumažinta 27 proc.
Po rinkimų kilusi euforija blėsta: reguliavimo kliūtys ir nesibaigiantys ginčai
Po 2024 m. JAV prezidento rinkimų kriptovaliutų rinkose tvyrojusi euforija akivaizdžiai atslūgo.
Nors 2025 m. spalį bitkoino kaina buvo pasiekusi rekordinį, maždaug 126 000 JAV dolerių (apie 116 000 eurų) lygį, investuotojai tuo metu tikėjosi, kad netrukus bus daugiau aiškumo dėl reguliavimo. Tačiau šis procesas įstrigo.
2025 m. liepą prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė GENIUS (Guiding and Establishing National Innovation for US Stablecoins Act) įstatymą, nustatantį išsamų stabiliųjų monetų reguliavimo pagrindą JAV.
Tačiau kitas svarbus teisės aktas – CLARITY – įstrigo Kongreso teisinėse procedūrose. Šiuo įstatymu siekiama aiškiai apibrėžti kriptoturto reguliavimo taisykles ir nustatyti jurisdikcijos ribas tarp Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) bei Prekių ateities sandorių prekybos komisijos (CFTC).
Vienas aštriausių ginčų kilo tarp „Coinbase“ generalinio direktoriaus ir didžiųjų JAV bankų dėl nuostatų, kuriomis būtų apribota nebankinių įmonių galimybė siūlyti palūkanas už stabiliąsias monetas.
Antradienį Baltuosiuose rūmuose įvyko susitikimas, kuriame dalyvavo visos suinteresuotos šalys ir bandė rasti kompromisą. Tai buvo jau antras toks susitikimas nuo to laiko, kai Armstrongas viešai pareiškė nepritarimą siūlomiems apribojimams.
Vis dėlto lobistinė kova tarp kriptovaliutų industrijos atstovų ir Volstrito bankininkų tebesitęsia. Tradiciniai skolintojai teigia besirūpinantys galimu „indėlių nutekėjimu“ iš bankų sistemos, jei stabiliosioms monetoms būtų sudarytos pernelyg palankios sąlygos.
Armstrongas savo ruožtu tvirtina, kad tokie ribojimai yra „reguliacinis užvaldymas“, kuriuo siekiama apsaugoti bankų interesus ir užgniaužti konkurenciją.
Dėl ginčijamų ir neaiškių pajamų šaltinių, ypač susijusių su mokesčiais už sandorius ir palūkanomis už skaitmeninį turtą, rinkos pasitikėjimas biržomis paremtu verslo modeliu, kuriame pagrindinės pajamos gaunamos iš naudotojų mokesčių, smarkiai sumenko.
