Ilgą laiką Trakija, esanti pietrytinėje Europos pakraštyje, žemyno pasakojimuose buvo tarsi „pamirštas pasienis“ – nutolęs nuo sprendimų priėmimo centrų ir investicijų srautų.

Šiandien situacija sparčiai keičiasi. Regionas transformuojasi į svarbų geopolitinį ir energetinį centrą, nes Europa spartina atsiribojimą nuo rusiškos energijos ir ieško naujų, saugių gamtinių dujų tiekimo vartų.

Trakija – ypač Aleksandropolis – dabar atsiduria šių pokyčių epicentre ir įgauna vis svarbesnį vaidmenį Europos Sąjungos energetinės diversifikacijos strategijoje.

Iš „pamirštos sienos“ regionas virsta strategine Europos energetinio saugumo kryžkele.

Kodėl dujos vis dar būtinos?

Europa ruošiasi galutinai atsisakyti rusiškos energijos: prognozuojama, kad iki 2028 m. rusiškos naftos ir dujų importas sumažės iki nulio. Tuo pat metu Europos sostinėse verda intensyvios diskusijos, kaip užtikrinti kitą Europos Sąjungos namų ūkių ir verslo energijos tiekimo etapą.

Nors daugelį metų dedamos pastangos spartinti žaliąją transformaciją, gamtinės dujos – švariausias iš iškastinio kuro rūšių – dar ilgą laiką išliks svarbia Europos energijos mišinio dalimi ir atliks pereinamojo kuro vaidmenį.

Europos Komisijos ir tarptautinių energetikos organizacijų analizėse pabrėžiama, kad gamtinės dujos tebėra būtinos siekiant palaikyti elektros tinklų stabilumą, subalansuoti atsinaujinančiųjų išteklių gamybos svyravimus ir užtikrinti pramonės energetinį saugumą.

Rusijos dujų tiekimo nutraukimas, kartu su palaipsniškai atsigaunančia paklausa Europos rinkoje, sudaro reikšmingą trūkumą.

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Vidurio ir Rytų Europa kasmet papildomai reikalaus apie 35 mlrd. kubinių metrų (bcm) dujų. Šis poreikis turės būti patenkintas plėtojant naują infrastruktūrą, įvairinant tiekimo šaltinius ir kuriant alternatyvius maršrutus.

Šalys, kurios sugebės užpildyti šią spragą, tikisi dvigubos naudos: pajamų iš tranzito ir prekybos dujomis bei sustiprėjusios geopolitinės įtakos, tampant pagrindiniais Europos energetinės diversifikacijos ramsčiais.

Graikijos kova ir lemiamas Trakijos vaidmuo

Rusijai smarkiai sumažinus energijos tiekimą, daugybė Europos dujotiekių liko menkai išnaudojami. Šioje situacijoje suskystintosios gamtinės dujos (SGD) tampa pagrindine alternatyva, galinčia patenkinti Europos poreikį.

Šioje rinkoje Graikija siekia užsitikrinti reikšmingą vaidmenį, išnaudodama savo geografinę padėtį bei esamą ir plečiamą infrastruktūrą.

Šios strategijos ašis – vadinamasis Vertikalusis koridorius, jungiantis dvi šalies SGD infrastruktūras: plaukiojantį saugojimo ir dujinimo terminalą (FSRU) Aleksandropolyje ir SGD terminalą Revitusoje. Per šį vamzdynų tinklą dujos gali būti transportuojamos į tarpusavyje sujungtas Bulgarijos ir Rumunijos sistemas ir pasiekti net Ukrainą.

Tas pats koridorius leidžia tiekti dujas ir Vengrijos, Slovakijos bei Moldovos rinkoms, taip stiprinant Vidurio ir Rytų Europos energetinį saugumą.

Tuo pat metu svarstoma dar labiau plėsti vamzdynų tinklą, kad į Graikiją patenkančios SGD, daugiausia JAV kilmės, galėtų būti nukreiptos į dar daugiau Europos rinkų. Tarp jų – Italija per TAP dujotiekį, taip pat Austrija. Tai būtų dar vienas žingsnis Graikijos, kaip vienų pagrindinių ES energetinių vartų, statuso link.

Siekdama šių tikslų, Graikija planuoja statyti antrą plaukiojantį FSRU terminalą – plaukiojančią SGD saugyklą ir dujinimo įrenginį.

Viena šia kryptimi judančių bendrovių yra „Gastrade“, valdanti Aleksandropolio FSRU.

Bendrovė jau gavo Graikijos valstybės aplinkosauginį leidimą antrojo įrenginio įrengimui šalia jau veikiančio terminalo.

Naujas FSRU vadinsis „FSRU Thrace“ ir bus įrengtas toje pačioje jūros akvatorijoje kaip ir Aleksandropolio terminalas.

Tačiau projektas susiduria su dideliais finansiniais iššūkiais. Statybos sąnaudos vertinamos beveik 600 mln. eurų. Projekto valdytojai pabrėžia, kad be paramos iš Europos finansinių instrumentų ar valstybės lėšų tokios sumos sukaupti neįmanoma.

Sunkus „pokeris“ Briuselyje

Briuselyje šiuo metu vyksta aukšto lygio politinis ir ekonominis žaidimas dėl dujų infrastruktūros ateities Europoje.

Pastaraisiais metais Europos Komisija griežtai laikosi pozicijos, kad dujų projektų finansavimas turi būti palaipsniui nutrauktas, nes jie esą nesuderinami su žaliąja pertvarka ir klimato neutralumo tikslais.

Šiai nuostatai prieštarauja pramonės atstovai ir nacionalinės vyriausybės, teigdami, kad dujos dar ilgą laiką išliks būtinos.

Derybos tebevyksta, o Briuseliui daromas vis didesnis spaudimas peržiūrėti šią poziciją ir leisti finansuoti dujų infrastruktūros projektus.

Pasak Graikijos energetikos sektoriaus atstovų, to siekia ne tik Graikija. Pavyzdžiui, Rumunija vysto naują dujų telkinį „Neptune Deep“ ir nori turėti galimybę išgaunamas dujas parduoti Europos rinkoje.

Amerikiečių vaidmuo

Kol Europos Komisijai daromas vis stipresnis spaudimas persvarstyti savo požiūrį į dujas, Jungtinės Valstijos juda greičiau.

Didelės JAV finansinės institucijos – tokios kaip EXIM bankas ir JAV Tarptautinės plėtros finansų korporacija – pareiškė susidomėjimą padėti finansuoti antrojo plaukiojančio FSRU terminalo Aleksandropolyje statybas. Projektas vertinamas kaip galimybė padidinti JAV SGD eksportą į Europą per Vertikalųjį koridorių.

Šiam klausimui bus skirta speciali JAV Energetikos departamento inicijuota konferencija Vašingtone, numatyta vasario pabaigoje. Jos tikslas – stiprinti Vertikalųjį koridorių.

Susitikime dalyvaus Vidurio ir Rytų Europos šalių energetikos ministrai ir sektoriaus atstovai.

„Vašingtono susitikime dalyvaus ir Europos energetikos komisijos delegacija, vadovaujama ES energetikos generalinės direktorės Ditte Juul Jørgensen“, – teigė „Gastrade“ viceprezidentas Kostis Sifneos.

Anot jo, Vertikaliojo koridoriaus projektų finansavimas bus vienas pagrindinių darbotvarkės klausimų, nes diskusijos Briuselyje dėl dujų infrastruktūros rėmimo suintensyvėjo ES apsisprendus atsiriboti nuo rusiškų dujų.

„Tokios šalys kaip Ukraina, Vengrija ir Slovakija turės gauti Europos paramą infrastruktūros projektams, kurie pakeis rusiškas dujas. Tikimės, kad ši diskusija bus užbaigta 2026 m. ir baigsis palankiais sprendimais“, – sakė Sifneos.

Energetiniam saugumui išliekant vienu kertinių Europos politikos prioritetų, tokie projektai kaip plaukiojantys Aleksandropolio FSRU įrenginiai taps savotišku lakmuso popierėliu, parodysiančiu, ar Europa pasirinko realistišką energetikos planavimą.

Dabar visos akys krypsta į Briuselį. 2026 m. ten turės būti nuspręsta, kokiomis sąlygomis ir kokia geografine strategija remiantis gamtinės dujos ir toliau tekės į Europos rinką.