Buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, įamžinti 2019 m., kai Johnsonas užėmė premjero postą, o Trumpas ėjo pirmąją savo prezidento kadenciją.
Londonas. Borisas Johnsonas ir Liz Truss darė spaudimą Donaldui Trumpui, ragindami jį blokuoti Jungtinės Karalystės planą perduoti Čagoso salų suverenitetą Mauricijui. Kaip teigia keli šaltiniai, susipažinę su šiais pokalbiais, abu buvę premjerai išdėstė JAV prezidentui savo abejones dėl susitarimo, kuris yra viena pagrindinių Keiro Starmerio užsienio politikos krypčių.
Dabartinio ministro pirmininko planas siekia užbaigti ilgai trunkantį kolonijinį ginčą: Londonas ketina atsisakyti suvereniteto Čagoso salynui, jį perduodant Mauricijui, o pati Jungtinė Karalystė mainais galėtų ilgam laikui išsinuomoti svarbią bendrą JAV ir JK karinę bazę Indijos vandenyne, Diego Garsijos atole. Tačiau dabar šis planas atsidūrė ant slenksčio.
Starmeris tvirtina, kad susitarimas būtinas siekiant užtikrinti ilgalaikę prieigą prie Diego Garsijos karinės bazės. Vis dėlto gerai organizuota lobistinė kampanija Vašingtone bando įtikinti Baltuosius rūmus, jog nacionaliniam saugumui esą būtų geriau, jei atolas ir toliau liktų tiesiogiai pavaldus Jungtinei Karalystei.
Jungtinėje Karalystėje pasipiktinimą sukėlė tai, kad į šią kampaniją aktyviai įsitraukė opozicijos veikėjai – nuo „Reform UK“ lyderio Nigelo Farage’o iki Konservatorių partijos vadovės Kemi Badenoch. Tačiau dviejų buvusių ministrų pirmininkų vaidmuo iki šiol nebuvo viešai žinomas.
Du aukšti konservatorių parlamentarai patvirtino, kad Johnsonas, anksčiau viešai vadinęs Čagoso sandorį „siaubinga, siaubinga idėja“, asmeniškai kėlė šį klausimą Trumpui, vieno jų teigimu, „ne kartą“. Trečias šaltinis, artimas buvusiam premjerui, nurodė, kad Johnsonas savo nuogąstavimus išdėstė per telefoninį pokalbį su JAV prezidentu.
Liz Truss neseniai buvo nufotografuota susitikimo metu su Trumpu jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje. Vienas kampanijos dalyvis tvirtino, kad per šį susitikimą ji taip pat kėlė Čagoso klausimą. Kitas lobistas nurodė, kad prieš susitikimą Truss buvo įteiktas parengtas informacinis raštas, kuriame išdėstyti argumentai prieš sandorį.
Ironiška tai, kad oficialios derybos tarp Mauricijaus ir Jungtinės Karalystės dėl šios Britanijos užjūrio teritorijos buvo pradėtos vos kiek daugiau nei po savaitės nuo to laiko, kai Truss paliko Dauningo gatvę 10-uoju numeriu, o jas inicijavo jos paskirtas užsienio reikalų sekretorius. Šį paradoksą tyliai pabrėžia ir tie, kurie šiandien palankiai vertina jos paramą lobistinei kampanijai.
Johnsoną ir Truss atstovaujantys atstovai žiniasklaidai situacijos nekomentavo. Baltieji rūmai taip pat iš karto neatsakė į pateiktus paklausimus.
„Kvailystės aktas“
Trumpo pozicija dėl Čagoso sandorio pastarosiomis savaitėmis kelis kartus keitėsi. Sausio 20 d. jis pirmą kartą viešai pasisakė prieš šį susitarimą, pavadinęs jį „DIDŽIA KVAILYSTE“. Britų pareigūnai tikino, kad tokia reakcija galėjo būti susijusi su Starmerio kritika Trumpui dėl jo grasinimų perimti Grenlandiją.
Po to, kai Starmerio vyriausybė surengė intensyvią diplomatinę kampaniją, siekdama sušvelninti JAV prezidento nuomonę, vasario 5 d. Trumpas pripažino, kad tai yra geriausias susitarimas, kurį Starmeris galėjo pasiekti. Tačiau vasario 18 d. savo platformoje „Truth Social“ jis vėl aštriai užsipuolė šią politiką.
Jungtinės Karalystės spaudoje skelbta, kad platesnis šio konflikto fonas – dar vienas transatlantinis nesutarimas: Trumpas esą prašė leisti amerikiečių lėktuvams naudotis britų bazėmis puolant Iraną galimo konflikto atveju. Londonas vertino, kad toks žingsnis pažeistų tarptautinę teisę. Savo pastarajame pareiškime „Truth Social“ Trumpas tiesiogiai susiejo galimą Diego Garsijos panaudojimą smūgiui prieš Iraną su Čagoso salų statusu.
Be to, jis pateikė gerokai detalesnių pastebėjimų apie patį Čagoso ginčą: paminėjo bazės Diego Garsijoje nuomos sąlygas ir užsiminė apie tarptautinių institucijų sprendimus, ne kartą per istoriją buvusius nepalankius Jungtinei Karalystei šioje ilgai trunkančioje kolonijinėje byloje.
Praėjusią savaitę Vašingtone lankėsi buvęs JK Konservatorių partijos lyderis Iainas Duncanas Smithas, kuris susitiko su Baltųjų rūmų ir Pentagono atstovais. Kartu su juo JAV administracijoje viešėjo ir Christopheris Howarthas – buvęs konservatorių vyriausybės patarėjas, šiuo metu dirbantis su „Reform UK“ susijusiame analitiniame centre „Centre for a Better Britain“.
Anksčiau minėtas lobistas teigė, kad buvę ministrai pirmininkai suteikia prieigą prie aukščiausio politinio lygmens ir padeda greičiau iškelti klausimą į darbotvarkės viršų, tačiau būtent Duncanas Smithas, anot jo, atliko svarbiausią vaidmenį pateikiant JAV pareigūnams išsamius, techninius argumentus.
JAV administracijai daromas spaudimas dėl Starmerio planuojamo Čagoso susitarimo, kuris Jungtinei Karalystei per pirminį 99 metų nuomos laikotarpį kainuotų apie 3,4 mlrd. svarų sterlingų, yra itin plataus masto. Kemi Badenoch šį klausimą kėlė susitikimo metu su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Mike’u Johnsonu jo vizito Londone metu. Farage’as taip pat turėjo galimybę tiesiogiai išdėstyti savo argumentus Trumpui.
Vienas „Reform UK“ pareigūnų nurodė, kad partijos lyderis pastarąją savaitę kalbėjosi ir su keliais Trumpo kabineto nariais, taip dar labiau sustiprindamas iš Jungtinės Karalystės pusės sklindantį lobistinį spaudimą JAV administracijai.
