Europos Komisijos pastangos įtvirtinti vadinamąją europietišką pirmenybę viešuosiuose pirkimuose sukėlė aštrią reakciją tiek ES sostinėse, tiek tarp užsienio partnerių.
Šiuo pasiūlymu, kurio tikslas – atsverti Kinijos ir JAV konkurenciją, siekiama, kad viešuosiuose konkursuose ir paramos schemose oficialiai būtų teikiama pirmenybė Europoje pagamintiems produktams. Kritikai tai vadina protekcionizmu, o kelios valstybės narės siekia sušvelninti sąvoką „pagaminta Europoje“, kad prieiga išliktų ir „bendraminčiams“ partneriams.
Pasak ES pareigūnų, Pramonės akceleratoriaus aktas (Industrial Accelerator Act, IAA), kuriame turėtų būti apibrėžta, kas laikoma „pagaminta Europoje“, greičiausiai bus dar kartą atidėtas, nors formaliai ir įtrauktas į Komisijos darbotvarkę pristatymui vasario 26 dieną. Šios strategijos priėmimas pirmą kartą buvo nukeltas dar 2025 m. lapkritį.
Į viešumą patekęs IAA projekto tekstas išvardija strateginius sektorius, kuriems būtų taikoma europietiška pirmenybė: chemijos pramonę, automobilių sektorių, dirbtinį intelektą ir kosmoso sritį. Dokumente taip pat siūlomi ES kilmės slenksčiai: 70 proc. – elektriniams automobiliams, 25 proc. – aliuminiui ir 30 proc. – plastikams, naudojamiems langų ir durų gamybai.
Šis projektas sulaukė griežto pasipriešinimo. Šiaurės ir Baltijos šalys įspėja, kad griežtas „pagaminta Europoje“ režimas gali atbaidyti investuotojus ir apriboti ES įmonių galimybes naudotis pažangiausiomis už ES ribų kuriamomis technologijomis.
Kitame nutekintame dokumente matyti, jog Komisija linksta prie Vokietijos pozicijos: europietiška pirmenybė būtų išplėsta ir „bendraminčiams partneriams“, kurie suteiktų abipuses galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir prisidėtų prie „Sąjungos konkurencingumo, atsparumo ir ekonominio saugumo tikslų“.
Didžiosios Britanijos nuogąstavimai dėl protekcionizmo
Jungtinė Karalystė yra vienas iš partnerių, labiausiai nuogąstaujančių dėl galimo protekcionistinio ES posūkio. Britų pareigūnai pabrėžia, kad ES ir JK ekonomikos yra glaudžiai tarpusavyje susijusios.
„Dabar ne laikas eksperimentuoti su tuo, kas jau veikia“, – teigė vienas Jungtinės Karalystės pareigūnas.
Ypač išryškinama automobilių pramonė: ES išlieka didžiausia Jungtinės Karalystės automobilių eksporto rinka, o ne vienas Europos gamintojas turi gamyklas Jungtinėje Karalystėje. 2024 m. Jungtinė Karalystė buvo antra pagal dydį ES eksporto rinka po JAV.
„Beveik pusė mūsų prekybos vyksta su Europos Sąjunga. Su ES prekiaujame beveik tiek pat, kiek su visu likusiu pasauliu kartu sudėjus“, – praėjusią savaitę sakė Jungtinės Karalystės iždo kanclerė Rachel Reeves.
Britų šaltiniai taip pat pabrėžia, kad gilūs Londono kapitalo rinkų ištekliai galėtų padėti ES pritraukti investicijų pramonės atgaivinimui, tačiau tik tuo atveju, jei Bendrija nepasuks rinkos uždarymo kryptimi.
Įtampa Komisijos viduje
Europos Komisija svarsto, kaip toliau judėti pirmyn, siekdama pateikti pasiūlymą iki kovo mėnesį numatyto ES viršūnių susitikimo, skirto konkurencingumo temai. Tačiau didėjantis spaudimas juntamas ir Komisijos viduje – ypač iš skeptiškai nusiteikusio Prekybos generalinio direktorato, tradiciškai laikomo atviros ES rinkos gynėju.
Paryžius, jau ilgą laiką palaikantis „pagaminta Europoje“ strategiją, tvirtina, kad ši idėja Briuselyje jau įgijo pakankamą politinę trauką ir kad dabar diskusijos yra persikėlusios į praktinio įgyvendinimo lygmenį.
ES pramonės komisaras Stéphane’as Séjourné, kuruojantis šį dokumentą, antradienį pareiškė, kad europietiška pirmenybė reiškia „pakankamai didelį Europos ekonominės doktrinos pokytį“.
„Todėl nenuostabu, kad reikia laiko ir pastangų, norint pasiekti bendrą ir protingą variantą“, – pridūrė jis.
