Ukraina mato siaurą galimybę užsitikrinti savo ateitį Europos Sąjungoje – tarp šių metų balandį vyksiančių rinkimų Vengrijoje ir 2027 m. balandį numatytų Prancūzijos prezidento rinkimų, teigia pareigūnai Briuselyje ir Kyjive.

Kyjivas siekia, kad į taikos susitarimą, kurį derina Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, būtų įrašyta aiški nuoroda į Ukrainos narystę ES 2027 m. Ukraina šį laikotarpį tarp dviejų svarbių Europos rinkimų vertina kaip palankiausią momentą realiai prisijungti prie Bendrijos.

Europos Sąjunga rengia planą, pagal kurį jau kitais metais Ukrainai būtų suteikta dalinė narystė. Tai suteiktų šaliai stebėtojos statusą Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose ir Europos Parlamento komitetuose, kol Ukraina užbaigs būtinas reformas, reikalingas visavertėms narystės teisėms įgyti.

„Tiesa, kad norime greitesnio narystės kelio“, – per spaudos konferenciją Kyjive, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„2027-ieji mums yra labai svarbūs ir, tikiuosi, realūs tam, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas negalėtų blokuoti mūsų narystės dešimtmečiams“, – kalbėjo Zelenskis. Jis pridūrė, jog Kyjivas stengiasi išvengti scenarijaus, panašaus į NATO narystės procesą, kai Ukrainos prisijungimo perspektyva faktiškai atsidūrė aklavietėje dėl Vašingtono nepritarimo.

Skaičiuojama, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas neleis Ukrainos paraiškai pajudėti iš vietos bent jau iki balandį vyksiančių rinkimų, nes priešiška pozicija Ukrainos atžvilgiu yra tapusi viena pagrindinių jo rinkimų kampanijos temų. Tačiau, anot vieno ES diplomato ir vieno Ukrainos pareigūno, jei Orbánas iškovotų dar vieną kadenciją, jis galėtų sušvelninti savo poziciją, ypač jeigu jį spaustų Trumpas. Abu pašnekovai sutiko kalbėti anonimiškai.

Jeigu Orbánas Vengrijos rinkimus pralaimėtų, ir Briuselis, ir Kyjivas matytų galimybę atsiverti naujam etapui, kuriam vadovautų opozicijos lyderis Péteris Magyaras, šiuo metu pirmaujantis apklausose.

Pasak ES diplomato, nors Magyaras yra reiškęs kritikos Ukrainos atžvilgiu, jis atrodo labiau linkęs bendradarbiauti su Briuseliu „konstruktyviai“. Noras atlaisvinti šiuo metu įšaldytas ES lėšas Vengrijai jam galėtų tapti svarbia paskata atsisakyti Vengrijos veto Ukrainos narystės klausimu. Jei to nepakaktų, spaudimą galėtų padidinti ir JAV administracija – jeigu Trumpas ir toliau sieks išlikti pagrindiniu šio „sandorio“ architektu.

„Galite pasikliauti Europos Sąjunga – būsime jūsų pusėje tiek, kiek reikės“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa Zelenskiui per antradienio spaudos konferenciją. „Esame pasiryžę kurti laisvą, suverenią ir klestinčią Ukrainą Europos Sąjungos viduje.“

Problema su pažadu „tiek, kiek reikės“

Kyjive nuogąstaujama, kad jeigu derybos užsitęs ir Trumpas praras susidomėjimą taikos susitarimu, pažadas „tiek, kiek reikės“ gali reikšti, jog Ukraina liks už ES durų bent iki kitų Europos Parlamento rinkimų 2029 m., o gal ir dar ilgiau.

Briuselis ir Kyjivas taip pat atidžiai stebi 2027 m. balandį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, kuriuose kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis susivienijimas“, ilgą laiką palaikęs draugiškus ryšius su Kremliumi, kol kas pirmauja apklausose. Baiminamasi, kad jei Marine Le Pen vadovaujama partija užimtų prezidento postą dar iki suteikiant Ukrainai vietą ES, ji galėtų blokuoti Kyjivo narystę.

Vis dėlto, anot aukšto rango ES pareigūno, visavertė Ukrainos narystė ES iki 2027 m. laikoma nerealia.

Kalbėdama antradienį kartu su Zelenskiu ir Costa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, jog „aiški data“ yra „svarbi“ Zelenskiui, tačiau pabrėžė, kad ES atveju „vien datos, be užbaigtų reformų, neįmanomos“.

Kol Ukraina stengiasi įtikinti valstybes nares, kad artimiausiu metu įvykdys visus kriterijus, reikalingus įstoti į ES, Briuselyje vis dažniau kalbama apie būtinybę atnaujinti stojimo procesą ir jį pritaikyti dabartinei geopolitinei realybei.

„Daugybėje susitikimų dabar svarstome, kaip galėtume paspartinti Ukrainos kelią į Europos Sąjungą“, – sakė ES plėtros komisarė Marta Kos, kartu įspėjusi: „Be reformų niekas nebus įmanoma.“

Vis dėlto, pridūrė Kos, būtina platesnė diskusija tarp ES valstybių narių dėl stojimo proceso metodikos, kuri esą nebėra tinkama laikams, kuriuose gyvename. „Ši metodika gera taikos laikotarpiu, kai turime laiko“, – pabrėžė ji.

Jei ES nesugebės prisitaikyti, ji rizikuoja nustumti potencialias naujas nares Kremliaus ir jo sąjungininkų įtakos link, įspėjo komisarė.

„Jeigu artimiausiu metu nesugebėsime integruoti savo kandidačių į ES, iškils pavojus, kad kažkas kitas įgis didesnę įtaką šiose šalyse ir panaudos jas prieš mus, pavers jas ginklu prieš Europą“, – sakė Kos.