Pasaulyje šiandien didėja branduolinės ginkluotės plėtros rizika, perspėja vienas Eliziejaus rūmų pareigūnas.
„Gyvename laikotarpiu, kuris iš esmės palankus branduolinei proliferacijai“, – trečiadienį sakė pareigūnas žurnalistams, pabrėždamas, kad vis labiau silpnėja tarptautinis branduolinės neplatinimo režimas.
Šie komentarai nuskambėjo artėjant Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kalbai apie šalies branduolinę doktriną, kuri numatyta kovo 2 dieną. Tikimasi, kad jis pateiks daugiau detalių, kaip Prancūzijos branduoliniai ginklai galėtų prisidėti prie Europos saugumo stiprinimo. Tokios valstybės kaip Vokietija ir Švedija viešai patvirtino, kad su Paryžiumi aptaria Prancūzijos branduolinio atgrasymo vaidmenį.
Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ne kartą viešai grūmojo branduoliniu ginklu ir atnaujino šalies karinę doktriną, sumažindamas ribą, kuri lemtų branduolinio smūgio panaudojimą.
Per pastaruosius kelerius metus taip pat nustojo galioti nemažai Šaltojo karo laikų sutarčių, ribojusių branduolinį arsenalą. Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis (INF) buvo nutraukta 2019 metais. Susitarimas „New START“, kuriuo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių kovinių užtaisų skaičius buvo apribotas iki 1 550, nustojo galioti šį mėnesį ir artimiausiu metu jo atnaujinti nesitikima.
Taip pat skaitykite:
„Aiškiai matome vis dar išlikusios ginklų kontrolės sistemos irimą“, – pabrėžė Eliziejaus rūmų atstovas, atkreipdamas dėmesį, kad branduolinį ginklą turinčios valstybės nebebijo tiesioginių karinių konfrontacijų. Kaip pavyzdį jis paminėjo Indiją ir Pakistaną.
Kinija taip pat siekia reikšmingai padidinti savo branduolinį arsenalą. JAV vertinimu, iki 2030 metų Pekinas gali turėti apie 1 000 branduolinių kovinių galvučių. Tuo pat metu kitos šalys, tarp jų Iranas, taip pat ieško būdų sukurti savo branduolinį pajėgumą.
Prancūzijos pareigūnas atkreipė dėmesį ir į atvirai reiškiamą kai kurių Europos ir Azijos valstybių norą turėti nuosavą branduolinį ginklą.
„Dar viena [proliferacijos rizikos] priežastis yra saugumo trūkumo jausmas daugelyje šalių, ypač tada, kai politiniai pokyčiai skirtingose sostinėse reiškia, jog anksčiau garantijomis tikėję aktoriai nebegali būti dėl jų tikri“, – sakė jis, aiškiai užsimindamas apie pastarųjų metų Vašingtono užsienio politikos vingius, ypač Donaldo Trumpo prezidentavimo laikotarpiu.
Nors konkrečios valstybės nebuvo įvardytos, Pietų Korėjoje ir Japonijoje vyksta atviros diskusijos, ar jos turėtų kurti savo branduolinio atgrasymo priemones. Šį mėnesį Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pareiškė, kad jo šalis, atsižvelgdama į grėsmę iš Maskvos, turėtų pradėti rengtis nuosavai branduolinei gynybai.
Taip pat skaitykite:
Vis dėlto, anot Prancūzijos pareigūno, Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis (NPT) tebėra viena svarbiausių pasaulinės ginklų kontrolės pamatinių atramų: „NPT nėra mirusi.“
