Rusijos ekonomika vis giliau klimsta į struktūrinę krizę, kurios epicentre atsidūrė žemės ūkio ir maisto gamybos sektorius. Dėl technologinio atsilikimo, brangstančio finansavimo ir nepalankios valstybės politikos šalies agroverslas praranda pelningumą, o tai didina galimo maisto trūkumo ir naujo kainų šuolio vidaus rinkoje riziką.

Rusijos žemės ūkio technikos rinka išgyvena sisteminę krizę, kuri jau tiesiogiai veikia maisto gamybą. Pačioje pramonėje pripažįstama, kad problemos yra ilgalaikės ir susijusios su technologiniu atsilikimu, keliančiu realią derlingumo mažėjimo grėsmę.

Pastaruoju laikotarpiu žemės ūkio technikos pardavimai sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. Mašinų ir traktorių parko susidėvėjimas viršija 50 %, o jo atnaujinimo tempas siekia tik apie 3,5 % per metus, nors būtinas lygis būtų bent 10 %. Skaičiuojama, kad agroverslui trūksta maždaug 62 tūkst. traktorių ir 34 tūkst. kombainų – tai rodo gilų ir struktūrinį techninės bazės deficitą.

Finansinės sąlygos taip pat sparčiai blogėja. Dėl aukštos bazinės palūkanų normos žemės ūkio sektoriaus metinės pajamos, įvairiais vertinimais, sumažėja 5–8 mlrd. JAV dolerių. Augalininkystės pelningumas 2025 m. smuko iki 15–16 %, nors 2020 m. siekė apie 40 %. Grūdų gamyba tapo nuostolinga.

Papildomą spaudimą daro eksporto muitai, kurie kasmet „suvalgo“ dar 2–3 mlrd. JAV dolerių potencialaus pelno. Tai riboja gamintojų galimybes konkuruoti užsienio rinkose ir mažina jų motyvaciją investuoti į gamybos modernizavimą.

Valstybės parama išlieka menka. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, subsidijų dalis Rusijos ūkininkų pajamose sudaro tik 1–2 %, kai Europos Sąjungos šalyse – 13–15 %. Dėl to smarkiai susiaurėja agroverslo galimybės atnaujinti techniką ir diegti pažangias technologijas.

Esamas reguliavimo modelis faktiškai išsiurbia iš sektoriaus resursus per mokesčius ir muitus, nesuteikdamas paskatų modernizacijai. Kartu su eksporto ribojimais tai silpnina žemdirbių pelningumą ir konkurencingumą bei vidutiniu laikotarpiu didina maisto trūkumo ir kainų augimo riziką vidaus rinkoje.

Maisto kainos Rusijoje

Pastaruoju metu Rusijoje itin sparčiai brangsta daržovės, ypač agurkai. Jų kaina jau dukart viršijo bananų kainą ir perkopė 300 rublių už kilogramą. Dėl to dalis prekybos tinklų buvo priversti riboti agurkų pardavimą vienam pirkėjui.

Pranešama, kad infliacijos ir pridėtinės vertės mokesčio didinimo sąlygomis 2025 m. daugelis rusų yra priversti daržoves augintis patys – naudodami nemokamas sėklas, kurias platina laikraščiai. Tai rodo, kad net bazinių maisto produktų įsigijimas tampa vis didesne našta namų ūkių biudžetams.

Nepaisant valdžios bandymų administracinėmis priemonėmis riboti prekybininkų antkainius ir vykdyti patikrinimus dėl galimų kartelinių susitarimų, maisto, kuro ir komunalinių paslaugų kainos toliau kyla ir didina finansinį spaudimą Rusijos gyventojams.

Rusijos ekonomikos būklė

Tarptautiniai analitiniai šaltiniai prognozuoja, kad Rusijos finansiniai rezervai gali išsekti iki 2026 m. pabaigos. Pagrindinė priežastis – reikšmingai, apie 18 %, sumažėjusios pajamos iš energetikos sektoriaus, Indijos įvestas naftos embargas ir didelės nuolaidos, kuriomis Rusija yra priversta pardavinėti savo žaliavas.

Esant aukštoms palūkanų normoms ir darbo jėgos trūkumui, valstybės išlaidos tik augs. Tuo pat metu federaliniame biudžete suplanuotas karinių išlaidų mažinimas, kurį daugelis ekspertų vadina nerealistišku. Iš dabar turimų 4,1 trln. rublių rezervų gali likti tik apie 1,6 trln. rublių „saugos pagalvė“.

Karas prieš Ukrainą dar labiau apsunkina ekonominę padėtį: išlaidos gynybai ir saugumui sparčiai auga, o modernizacijai ir socialinėms reikmėms lėšų lieka vis mažiau. Vis dažniau kalbama, kad Rusija pradėjo naudoti ir ilgalaikiams „juodos dienos“ scenarijams skirtus finansinius rezervus.

Šių procesų fone maisto krizės pavojus tampa vis labiau realus: silpstant agroverslui, trūkstant technikos ir investicijų bei tęsiantis ekonominiam spaudimui, Rusijos vidaus rinkoje didėja tikimybė pamatyti tuštėjančias parduotuvių lentynas ir dar skaudesnį kainų šuolį.