Vokietijos opozicinė kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai (AfD) spaudžia vyriausybę pateikti informaciją apie praėjusiais metais Estijoje vykusias pratybas, atskleidusias NATO pajėgų pažeidžiamumą. Berlyne tai sukėlė nuogąstavimų dėl saugumo, nes tokia informacija būtų naudinga Kremliui, rašo „Politico“. 

AfD dažnai laikosi Rusijai palankios pozicijos, o dabar oficialiai paprašė informacijos apie NATO gynybos pažeidžiamumą, išryškėjusį per praėjusių metų pratybas „Hedgehog 2025“ – didelę NATO operaciją Estijoje, per kurią Ukrainos dronų specialistai panaudojo mūšio lauke išmoktą taktiką, kaip sunaikinti NATO dalinius. 

AfD atstovas Rüdigeris Lucassenas vasario 19 d. paprašė vyriausybės informuoti šalies parlamento gynybos komitetą apie pratybų metu išmoktas pamokas. 

„Kokie pajėgumų trūkumai buvo nustatyti, ypač kovos su dronais, elektroninės karybos, vadovavimo pajėgumų ir mobiliųjų pajėgų apsaugos srityse?“ – klausiama jo laiške. Jis taip pat prašė paaiškinti „kokių dar esama pajėgumų trūkumų ir iki kada jie bus pašalinti“. 

Tai ne pirmas kartas, kai AfD sukelia susirūpinimą užklausomis, galinčiomis  atskleisti Rusiją dominančią informaciją. Tokį susirūpinimą pareiškė Vokietijos valdančioji koalicija.

„Kyla vis daugiau abejonių dėl kai kurių AfD pasiūlymų ir klausimų, kokiam tikslui jie iš tikrųjų tarnauja ir kieno interesai yra įgyvendinami“, – „Politico“ sakė Florianas Dornas, įstatymų leidėjas ir šalies valdančiojo krikščionių demokratų bloko atstovas Gynybos komitete.

„Jei tokia informacija pateks į netinkamas rankas, tai sukels pavojų mūsų saugumui ir gynybos pajėgumams“, – sakė jis.

Pagal Vokietijos politinę sistemą opozicinės partijos turi didelių galių reikalauti iš vyriausybės atsakymų. Ministerijos gali neskelbti įslaptintos medžiagos, bet paprastai privalo atsakyti į oficialias užklausas. 

Karinių pratybų analizė ne tik apibūdina, kas nutiko ne taip. Ji gali atskleisti, kiek pažeidžiami buvo kai kurie daliniai, kaip greitai jie buvo neutralizuoti ir kiek gali užtrukti išspręsti nustatytas problemas. 

Europos saugumo pareigūnai daro prielaidą, kad Rusija ir kiti priešininkai ieško viešai prieinamos medžiagos, kad sudarytų operacinius modelius. Ypač dronų kare, kur taktika sparčiai vystosi, o prisitaikymo ciklai trumpi, žinojimas, kiek laiko gali išlikti silpnosios vietos, suteikia strateginį pranašumą. 

Krikščionių demokratų gynybos politikos atstovas Thomasas Erndlas taip pat perspėjo apie su tuo susijusią riziką, įskaitant „pavojų, kad su saugumu susijusi informacija gali patekti į netinkamas rankas“. Jis pridūrė, kad ministerijos įprato įvertinti tokią riziką rengdamos atsakymus į parlamentines užklausas. 

Aukštas NATO karinis pareigūnas „Politico“ sakė, kad užklausa nesukėlė jokio „rimto susirūpinimo“ Aljanse, tačiau pridūrė, kad NATO narės „visada nori būti atsargios dėl viešai skelbiamos informacijos“. 

Anksčiau AfD įstatymų leidėjai pateikė užklausas apie karinius transporto maršrutus, infrastruktūros apsaugą ir saugumo sistemas. 

Pernai Vokietijos rytinės Tiuringijos žemės vidaus reikalų ministras Georgas Maieris apkaltino AfD, kad naudoja parlamentines užklausas „sistemingai žvalgant kritinę infrastruktūrą“. Interviu „Handelsblatt“ jis teigė, kad partija iš esmės vykdo „Kremliaus užduočių sąrašą“. 

Remiantis Vokietijos laikraščio „Welt“ pranešimu, žemės vidaus reikalų ministerija sudarė 58 AfD užklausų nuo 2024 m. spalio sąrašą, parodžiusį, kad partija daugiausia dėmesio skiria jautriai infrastruktūrai, įskaitant policijos IT sistemas, dronų gynybos pajėgumus, karinio transporto maršrutus, energetikos tinklus, vandens tiekimą ir civilinę saugą. 

R. Lucassenas atmetė prielaidą, kad partija turėjo slaptų motyvų, prašymus vadino įprasta parlamentinės priežiūros priemone. Jis tikino, kad įstatymų leidėjai turi remtis oficialiais vertinimais, o ne žiniasklaidos pranešimais, kad per įstatymus ir biudžetą paremtų ginkluotąsias pajėgas.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.