Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, Lietuvos verslui bei ekonomikai didelių tiesioginių grėsmių nekyla, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. Tiesa, kaip teigia jis, jei kariniai veiksmai regione užsitęstų ir aktualios tiekimo grandinės pradėtų trūkinėti, būtų padedama verslui.

„Šiandien didelių tiesioginių grėsmių nematome, bet dabar esmė yra pasiruošti namų darbus ir, jei atsirastų rizikų bei iššūkių, galėtume iškart į tai reaguoti. (…) Pagalbos priemonių tikrai yra.

Ministerija teiktų Vyriausybei siūlymus, kaip reaguoti į tam tikras situacijas – ar tai būtų apyvartinių lėšų trūkumas, eksporto garantijų klausimai ar kiti dalykai, susiję su sutrikusiomis tiekimo grandinėmis visame pasaulyje“, – antradienį po susitikimo su verslo atstovais žurnalistams sakė E. Grikšas.

„Iššūkių tikrai gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kiek laiko truks karinis konfliktas – ar jis bus kelių savaičių, kaip dabar kalbama, ar jis užsitęs. Nuo to priklausys dalykai susiję su eksportu, su įmonių apyvartinėmis lėšomis. Šiandien tikslas buvo susitikti su svarbiausiais socialiniais ekonominiais partneriais – verslo asociacijomis ir pasimatuoti temperatūrą ir įvertinti, kur galimi iššūkiai“, – aiškino jis.

Nurodoma, kad susitikimo metu verslo atstovams buvo pristatyta, jog Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) rengs tikslines finansines priemones naftos kainų augimo pasekmėms sušvelninti. Teigiama, kad konkretūs instrumentai būtų „atrakinami“ esant poreikiui ir įvertinus situaciją rinkoje.

Tiesa, kiek konkrečiai lėšų tam galėtų būti skirta, ekonomikos ir inovacijų ministras kol kas negalėjo pasakyti.

„Mano esminis atsakymas būtų, kad (lėšų skirsime – ELTA) tiek, kiek reikia, kad būtų atliepti iššūkiai. Valstybės prioritetas yra išlaikyti konkurencingumą, o jei mes matytume trūkinėjančias tiekimo grandines, mažėjantį eksportą bei žaliavų importą – viskas priklausytų nuo to, kokią gilią matytume krizę ar blogą situaciją, kurios šiandien dar nėra“, – tikino E. Grikšas.

„(Priemonėms finansuoti – ELTA) žiūrėtume į valstybės biudžetą ir struktūrinius fondus. (…) Ruošiame planus, kad galėtume proaktyviai sureaguoti, jei vienaip ar kitaip pakryptų situacija“, – teigė ministras.

Pasak EIM, esant poreikiui, būtų kreipiamasi ir į Vyriausybę dėl galimybės taikyti supaprastintą išankstinio vertinimo procedūrą. Taip pat svarstoma galimybė inicijuoti diskusiją su Europos Komisija (EK) dėl laikinojo komunikato parengimo, kuris krizės sąlygomis palengvintų valstybės pagalbos teikimą.

Teigiama, kad panašūs laikini valstybės pagalbos komunikatai buvo parengti COVID-19 pandemijos metu ir prasidėjus karui Ukrainoje.

Janulevičius: didžiausi iššūkiai – energetiniai kaštai ir apyvartinės lėšos

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius savo ruožtu teigia, jog didžiausi iššūkiai konfliktų paveiktam verslui gali kilti dėl energetinių kaštų – naftos kuro bei dujų kainų.

„Pramonei didžiausias iššūkis yra energetiniai kaštai. Ačiū Dievui, kad kai kurios įmonės yra fiksavusios dujų kainą, o viena iš didžiausių naftos perdirbimo įmonių yra fiksavusi pusę kainos – kita pusė kainos vis tiek priklauso nuo rinkos, tad kainos gali būti paveiktos“, – žurnalistams sakė V. Janulevičius.

„Pakilus degalų kainoms, kils ir paslaugų kainos, gali augti infliacija, bet čia yra šalutiniai dalykai. Dabar, jei kiltų problemų, svarbiausia būtų išlaikyti žmones, išlaikyti verslus ir palaikyti visą judėjimą, pinigų transakcijas ir stebėti situaciją toliau“, – tikino jis.

Kita iš to kylanti problema verslui galėtų būti apyvartinių lėšų trūkumas. Kaip teigia pramonininkų atstovas, tokiu atveju paveiktoms įmonėms prireiktų specialių valstybės teikiamų kreditų. Galimus lėšų trūkumus asociacijos šiuo metu vertina ir skaičiuoja.

„Pastebime vieną dalyką – akivaizdu, kad stoja logistika į ir iš tų šalių. Šioje vietoje didžiausias susirūpinimas kyla dėl tiekimo grandinių. Pavyzdžiui, greitai gendantys cheminiai reagentai, kurie yra teikiami į tas šalis. Eksportas iš ten stoja, o tai reiškia, kad atsiskaitymai su tomis įmonėmis gali užtrukti arba jų gali visai nebūti“, – aiškino V. Janulevičius. 

„Pirmoje eilėje čia reikėtų apyvartinių lėšų, nes sustojus tiekimui, be abejo, atsiskaitymai (atlyginimai darbuotojams – ELTA) lygiai taip pat sustos, o žmones išlaikyti reikia“, – teigė LPK vadovas.

Anot jo, šioje vietoje valstybė galėtų pasiremti geraisiais pavyzdžiais iš koronaviruso pandemijos laikotarpio.

„Tiesa, turime patirtį su COVID-19 pandemija ir, manau, kad čia galėtų būti pritaikyta kažkas panašaus iš tos srities. Finansinės pagalbos – apyvartinių lėšų rezervavimas, paruošimas blogesnei situacijai yra kertinis. Jei įmonės turės lėšų, jos galės atsiskaityti su darbuotojais, gali atsiskaityti su tiekimu ir grandinė tada nestoja. Aišku, gal reikėtų persigrupuoti ir ieškoti naujų klientų bei rinkų, bet visa veikla nestotų“, – reziumavo V. Janulevičius.

LVK atstovė: turizmo sektorius paveiktas jau dabar

Turizmo sektorius jau dabar susiduria su problemomis, kylančiomis dėl karinio konflikto Artimųjų Rytų regione, teigia Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Anot jos, sunkumai kyla dėl trikdomos oro linijų veiklos ir keleivių abejonių dėl saugumo.

„Matome, kad turizmo sektorius šiandien yra tas, kuris paveiktas jau dabar – tiek dėl atidėtų ir sutrikusių skrydžių, tiek dėl pačių keliautojų abejonių dėl saugumo“, – žurnalistams sakė I. Rizgelė.

„Natūralu, kad įmonės susiduria ir susidurs su iššūkiais. Jei situacija eskaluosis, mes šioje vietoje tikrai turėsime problemų. Prašėme EIM lyderystės bendradarbiaujant su turizmo sektoriumi ir dėliojantis galimus veiksmų planus“, – pabrėžė verslo atstovė.

Situacija kelia rizikų

Ministerija susitikime su verslo organizacijomis sutarė palaikyti nuolatinį dialogą ir operatyviai keistis informacija apie situacijos raidą bei galimą poveikį skirtingiems verslo sektoriams.

Institucijos vertinimu, situacija Artimuosiuose Rytuose kelia rizikų pasaulio ekonomikai – per Persų įlanką keliauja apie 20 proc. pasaulio naftos srautų (apie 120 mlrd. kub. m.). Vis tik apie 90 proc. Persų įlankos naftos keliauja į Aziją, o į Europos Sąjungą – apie 10 proc., tad poveikis Europai būtų jaučiamas per kainas.

ELTA skelbė, jog „Brent“ žaliavinės naftos balandžio mėnesio ateities sandorių kaina per pirmąsias prekybos minutes šoktelėjo 14 proc. iki 82,37 JAV dolerio už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2025 m. sausio. JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) žaliavinės naftos kaina taip pat pakilo dviženkliu skaičiumi.

Po pradinio šuolio kainos šiek tiek sumažėjo, bet vis tiek išliko apie 9 proc. aukštesnės.

Šis šuolis įvyko po to, kai Izraelis ir JAV savaitgalį surengė atakas prieš Iraną ir be kitų šalies vadovų nukovė Irano aukščiausiąjį lyderį Ali Khamenei. Iranas atsakė kontratakomis ir apribojo laivybą per Hormūzo sąsiaurį, kuris yra svarbus pasaulinės energetikos prekybos taškas.

Skelbta, jog apie penktadalis pasaulio naftos kasdien gabenama per šį sąsiaurį, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas gali padidinti energijos kainas ir destabilizuoti pasaulines rinkas.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.