Kroatijos ministras pirmininkas Andrejus Plenkovićius pareiškė laidai „Europe Today“, kad jo šalis yra pasirengusi padėti kaimyninėms valstybėms narėms, kurios gali nukentėti nuo didesnių energijos kainų dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose.

Pirmadienį Kroatijos vyriausybės vadovas pabrėžė, kad Europos Sąjungos pozicija dėl dabartinių įvykių Artimuosiuose Rytuose esą yra „labai aiški ir vieninga“, nepaisant kritikos, sulauktos po sekmadienį Briuselio paskelbto pareiškimo.

„Tęsime konsultacijas, – sakė Plenkovićius Euronews rytinei laidai „Europe Today“. – Manau, kad visi iki šiol paskelbti pareiškimai, galbūt išskyrus vieną ar dvi valstybes nares, buvo labai, labai aiškūs ir vieningi.“

Po sekmadienio popietę įvykusio nuotolinio ES užsienio reikalų ministrų susitikimo ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas pareiškė, kad Sąjunga imasi visų būtinų priemonių savo piliečių saugumui Artimuosiuose Rytuose užtikrinti ir perspėjo, jog tolesnė eskalacija gali kelti grėsmę visam regionui.

Tačiau Ispanija ir Slovėnija užblokavo griežtesnės formuluotės naudojimą. Ypač griežtai pasisakė Madridas, pasmerkęs šeštadienį įvykdytus JAV ir Izraelio smūgius Iranui. Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas pirmadienį dar kartą pakartojo šią poziciją, pabrėždamas, kad JAV ir Izraelio „vienašališki veiksmai“ Irane „neturi Jungtinių Tautų Chartijos ar tarptautinės teisės pagrindo“.

Vis dėlto Plenkovićius tvirtino, kad lyderystė šiuo klausimu pagrįstai atitenka vadinamosioms E3 šalims – Prancūzijai, Vokietijai ir Jungtinei Karalystei – dėl jų esminio vaidmens derybose dėl Irano branduolinės programos.

Šios trys valstybės sekmadienio vakarą paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame įspėjo esą pasirengusios imtis „gynybinių veiksmų, kad sunaikintų Irano galimybes paleisti raketas ir dronus jų dislokavimo vietose“.

Pasak Plenkovićiaus, šis pareiškimas „iš esmės turėtų būti laikomas nacionaliniais pareiškimais“, pabrėžiant, kad „jokių sprendimų šiuo klausimu tarp visų 27 valstybių nebuvo priimta“.

Paklaustas, ar Irane neišvengiama režimo kaita, Kroatijos vadovas paragino elgtis „apdairiai“ ir atkreipė dėmesį į „labai įvairias reakcijas“ pačioje šalyje.

„Vienur žmonės gedėjo, kitur džiūgavo“, – pastebėjo jis, pabrėždamas, kaip sunku iš šalies vertinti vidines dinamikas.

„Atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, šalies dydį ir, sakyčiau, dabartinio režimo ilgaamžiškumą, iš išorės labai sunku įvertinti, kokia galėtų būti vidinė raida, kalbant apie galimą režimo pasikeitimą, – sakė Plenkovićius. – Manau, kurį laiką turėtume išlikti itin apdairūs.“

Artimuosiuose Rytuose besirutuliojanti krizė jau paveikė naftos kainas: pirmadienio prekybos pradžioje jos šoktelėjo maždaug 8 %. Vėliau nafta buvo prekiauta 5,9 % brangiau – po 71 JAV dolerį (60 eurų) už barelį. „Brent“ rūšies nafta pabrango 6,2 % – iki 77,38 JAV dolerio (66 eurų) už barelį.

Užsitęsęs karas tikėtina pakeltų ir kitų energijos išteklių bei degalų kainas, o tai galėtų persiduoti visai pasaulio ekonomikai, didindama bendras gamybos sąnaudas.

Plenkovićius teigė, kad Kroatija pasirengusi prisidėti tenkinant kitų ES valstybių narių energetinius poreikius. Jis pabrėžė, kad Zagrebas ne kartą ragino tokias partneres kaip Vengrija ir Slovakija – kurios šiuo metu konfliktuoja su Ukraina dėl žalos „Družbos“ naftotiekiui, per kurį jos importuoja pigią rusišką naftą – laikyti Adrijos jūros naftotiekį pirmine, o ne antrine tiekimo kryptimi.

Šis vamzdynas jungia Kroatijos Omišalio uostą su perdirbimo gamyklomis Sazhalombatoje ir Bratislavoje. Juo kasmet galima transportuoti iki 14 mln. tonų naftos, o papildomi 9 mln. tonų skirti Serbijos perdirbimo gamyklai Pančeve.

Pasak Plenkovićiaus, šis naftotiekis yra „patikimas“, veikia „visa apimtimi“ ir „nesusiduria su transportavimo mokesčių ir sąnaudų problema“.

Jo teigimu, pastarosios „mūsų vertinimu yra tris kartus mažesnės, palyginti su transportavimo mokesčiais per „Družbą“.“