Pastarosiomis savaitėmis pasaulyje vis dažniau kalbama apie galimą branduolinės katastrofos riziką. Po karinių smūgių Irano branduoliniams objektams ekspertai ir tarptautinės organizacijos ragina konfliktuojančias šalis elgtis itin atsargiai, kad situacija neperžengtų ribos, nuo kurios kelio atgal gali ir nebūti.
Nors kol kas radiacijos pavojus neužfiksuotas, įtampa aplink branduolinę infrastruktūrą kelia vis didesnį susirūpinimą. Tarptautinės organizacijos perspėja, kad net ir nedidelė klaida ar nekontroliuojamas incidentas gali turėti rimtų pasekmių ne tik regionui, bet ir visam pasauliui.
Tuo metu valstybės, įskaitant Lietuvą, jau imasi priemonių stiprinti pasirengimą įvairioms ekstremalioms situacijoms – nuo cheminės iki branduolinės grėsmės.
Pažeisti pastatai prie Irano branduolinio centro
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) duomenimis, netoli Irano branduolinių technologijų centro Isfahane buvo apgadinti du pastatai. Vis dėlto, anot organizacijos, objektai, kuriuose saugomos branduolinės medžiagos, nenukentėjo.
Dėl šios priežasties šiuo metu radiacijos rizika neužfiksuota. Tačiau TATENA vadovas Rafaelis Grossi dar kartą paragino visas konflikto šalis laikytis maksimalaus santūrumo ir vengti veiksmų, kurie galėtų sukelti branduolinę nelaimę.
Taip pat skaitykite:
Ekspertai pabrėžia, kad regione saugomas smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas tiek branduolinių reaktorių kurui, tiek potencialiai branduoliniam ginklui kurti. Iranas tokius kaltinimus neigia.
Pažeisti ir kiti branduoliniai objektai
TATENA taip pat patvirtino, kad buvo padaryta nauja žala įėjimo į požeminį urano sodrinimo kompleksą Natantze. Šis objektas laikomas vienu svarbiausių Irano branduolinės programos centrų.
Dar 2025 metų birželį Jungtinės Valstijos ir Izraelis buvo surengę atakas prieš Irano branduolinius objektus, kurios smarkiai apgadino dalį infrastruktūros.
Nors kol kas nebuvo pranešta apie radiacinį incidentą, ekspertai įspėja, kad bet koks smūgis objektams, kuriuose saugomos branduolinės medžiagos, galėtų sukelti ilgalaikes pasekmes aplinkai ir žmonių sveikatai.
Valstybės ruošiasi galimoms grėsmėms
Augant geopolitinei įtampai, šalys vis daugiau dėmesio skiria pasirengimui ekstremalioms situacijoms. Lietuvoje Krašto apsaugos ministerija įsigijo specialių apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės grėsmės.
Taip pat skaitykite:
Šios priemonės bus perduotos šalies sveikatos priežiūros įstaigoms, kad medicinos personalas galėtų saugiai dirbti ir priimti pacientus galimų incidentų metu.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigia, kad tokios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti sveikatos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms.
Anot jo, tinkamas medicinos įstaigų aprūpinimas apsaugos priemonėmis leidžia sustiprinti visos sveikatos sistemos atsparumą krizėms ir suteikia daugiau saugumo tiek personalui, tiek pacientams.
Pasirengimas krizėms stiprinamas
Sveikatos apsaugos ir krašto apsaugos ministerijos dar praėjusių metų balandį pasirašė susitarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo. Juo numatyta stiprinti strategiškai svarbių ligoninių infrastruktūrą, rengti bendras pratybas ir gerinti incidentų valdymo sistemas.
Taip pat planuojama tobulinti sveikatos specialistų rengimą, kad jie būtų pasirengę reaguoti į įvairias grėsmes – nuo cheminių ar biologinių incidentų iki galimų radiologinių ar branduolinių nelaimių.
Ekspertai pabrėžia, kad nors tokie scenarijai yra mažai tikėtini, pasirengimas jiems yra būtinas. Augant geopolitinei įtampai, net ir maža klaida branduolinėje infrastruktūroje gali turėti pasekmių, kurios paliestų ne tik vieną regioną, bet ir visą pasaulį.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
