JAV ir Izraelio karinėms operacijoms prieš Iraną įsibėgėjus, Rusijos politinis ir verslo elitas skubiai traukiasi iš Persijos įlankos regiono. Skrydžių stebėsenos duomenys rodo intensyvią privačių ir valstybinių orlaivių rotaciją tarp Omano, Jungtinių Arabų Emyratų ir Maskvos. Vienas dažniausiai minimų lėktuvų – su buvusiu Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi siejamas verslo džetas.
Rusijos piliečiai, užimantys aukštas pareigas arba priklausantys pasiturinčiam sluoksniui, pradėjo skubią evakuaciją ne tik iš Persijos įlankos, bet ir iš platesniojo Artimųjų Rytų regiono. Sugrįžimui į Maskvą naudojami prabangūs verslo lėktuvai. Tarp jų užfiksuotas ir orlaivis, siejamas su buvusiu Ukrainos prezidentu pabėgėliu Viktoru Janukovyčiumi.
Pasak Rusijos opozicinio leidinio „Agentstvo. Novosti“, nuo kovo pradžios mažiausiai 11 privačių lėktuvų su Rusijos registracija vykdė skrydžius iš Omano ir Jungtinių Arabų Emyratų oro uostų į Rusijos sostinę.
Remiantis skrydžių stebėsenos sistemų duomenimis, vienas iš verslo lėktuvų, nusileidusių Omano mieste Suhare, buvo „Dassault Falcon 900C“ su borto numeriu RA-09617. Anksčiau šis orlaivis turėjo Ukrainos registraciją UR-CRD.
Šis lėktuvas viešojoje erdvėje žinomas kaip „Janukovyčiaus laineris“. Turima informacija rodo, kad buvęs Ukrainos prezidentas juo reguliariai naudojosi.
Taip pat skaitykite:
2022 m. kovo 7 d. būtent šiuo „Dassault Falcon 900C“ Viktoras Janukovyčius atskrido į Baltarusiją tuo metu, kai ten vyko Rusijos ir Ukrainos derybos ankstyvuoju plataus masto invazijos etapu. Šiuo metu šis lėktuvas įtrauktas į logistinį tinklą, kuriuo iš konflikto zonos išgabenami Rusijos VIP keleiviai.
Evakuacijoje dalyvauja ir Rusijos valstybiniai ištekliai. Analitikai užfiksavo, kad kovo 2 d. į Suharo oro uostą atskrido valstybinės korporacijos „Roskosmos“ lėktuvas „Tu-204-300“ (borto numeris RA-64053), galintis skraidinti 53 keleivius.
Skrydžių organizavimu rūpinasi Rusijos bendrovė „GetJet“. Viena vieta evakuaciniame reise kovo pradžioje kainavo iki 20 tūkst. eurų. Bendrovės atstovai, bendraudami su klientais, patvirtino, kad skrydžiai vykdomi būtent „Roskosmos“ lėktuvu.
Be su Janukovyčiumi siejamo orlaivio ir „Roskosmos“ lėktuvų, VIP evakuacijoje dalyvauja ir Rusijos kompanijų „Dexter Taxi“ bei „Severo-Zapad“ lėktuvai, specializuojantys privačiuose verslo skrydžiuose. Kovo 3 d. jie atliko reisus iš Omano į Maskvą.
Žurnalistai taip pat užfiksavo „Bombardier Global 5000“ panaudojimą. Šiuo orlaiviu, priklausančiu aviacijos bendrovei „Rusjet“, anksčiau naudojosi Rusijos vicepremjero Deniso Manturovo ir koncerno „USM Holdings“ akcininko Ališero Usmanovo šeimos.
Taip pat skaitykite:
Kitas užfiksuotas lėktuvas – „Mitsubishi Challenger 850“, kovo 2 d. pakilęs iš Dubajaus. Analitikų vertinimu, šis orlaivis siejamas su buvusio Rusijos Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo šeima.
Pastaruoju metu Rusijos propagandinė žiniasklaida vėl pradėjo aktyviai minėti buvusį prezidentą pabėgėlį Viktorą Janukovyčių, naudodama jį vidaus ir užsienio propagandiniuose naratyvuose.
Karas Artimuosiuose Rytuose ir Rusijos pozicijos
Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui dalis analitikų ėmė kalbėti apie silpnėjančias Maskvos pozicijas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau kiti ekspertai atkreipia dėmesį, kad situacija gali būti gerokai sudėtingesnė ir tam tikrais aspektais netgi palanki Kremliui.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apsiribojo viešais pareiškimais, kuriais išreiškė paramą Teheranui, tačiau vengė gilesnio įsitraukimo. Tokia laikysena vertinama kaip „strateginio balansavimo“ taktika – Maskva palaiko ryšius su Iranu, bet nesiryžta prisiimti tiesioginių įsipareigojimų.
Nors Rusija ir Iranas yra pasirašę 20 metų trukmės partnerystės sutartį, ji nenumato pilnaverčio karinio aljanso. Be to, Rusijos priklausomybė nuo Irano pastaraisiais metais sumažėjo: pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Maskva intensyviai vysto savo bepiločių orlaivių gamybą ir kuria alternatyvius Vakarų sankcijų apėjimo mechanizmus.
Šių procesų fone rusų elito skubūs skrydžiai iš Persijos įlankos regiono į Maskvą atskleidžia augančią įtampą ir nepasitikėjimą saugumo perspektyvomis Artimuosiuose Rytuose – net ir tarp tų, kurie anksčiau ten jautėsi pakankamai užtikrintai.
