Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad dėl brangstančių degalų nesijaudina, nors kainos kilo po konflikto su Iranu pradžios. Jo teigimu, svarbiausias prioritetas šiuo metu yra karinė operacija, o ne laikini ekonominiai padariniai.

Naftos rinkos jau sureagavo į įtampą Artimuosiuose Rytuose – per kelias dienas pakilusios kainos atsispindėjo ir degalinėse. Vis dėlto Baltieji rūmai tikisi, kad šis laikotarpis bus palyginti trumpas ir rinkos stabilizuosis.

Politikos analitikai pastebi, kad brangstantys degalai gali tapti svarbiu veiksniu artėjančiuose Jungtinių Valstijų Kongreso rinkimuose. Vis daugiau rinkėjų jau dabar nepatenkinti pragyvenimo išlaidų augimu ir ekonomikos padėtimi.

Trumpas: svarbiausia – karinė operacija

Interviu naujienų agentūrai „Reuters“ prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad degalų kainų augimas jo pernelyg nejaudina. Paklaustas apie brangstantį benziną, jis teigė, jog tai laikinas reiškinys.

Pasak prezidento, kainos gali šiek tiek kilti, tačiau tai nėra pagrindinis klausimas. Jo vertinimu, svarbiausia yra karinė operacija prieš Iraną, kuri, anot jo, turi didesnę reikšmę nei laikini energijos kainų svyravimai.

Toks tonas šiek tiek skiriasi nuo ankstesnių prezidento pasisakymų. Dar visai neseniai, kalbėdamas Kongrese ir per energetikai skirtą renginį Teksase, jis pabrėžė mažėjančias degalų kainas kaip vieną iš ekonominių pasiekimų.

Degalų kainos jau kyla

Po konflikto pradžios pasaulinės naftos kainos pakilo maždaug 16 proc. Įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą rinkoms, nes regionas yra vienas svarbiausių energijos išteklių tiekimo centrų.

Remiantis organizacijos „AAA“ duomenimis, vidutinė benzino kaina Jungtinėse Valstijose per savaitę padidėjo maždaug 27 centais už galoną ir pasiekė 3,25 dolerio ribą.

Tai reiškia, kad vidutinė kaina šalyje dabar yra maždaug 15 centų didesnė nei prieš metus. Vis dėlto pats prezidentas tvirtina, kad kainų augimas kol kas nėra labai didelis.

Baltieji rūmai ieško sprendimų

Nors prezidentas viešai ramina situaciją, Baltųjų rūmų komanda aktyviai svarsto galimus sprendimus. Prezidento administracijos pareigūnai jau aptarė energijos kainų situaciją su didžiausių naftos bendrovių vadovais.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt patvirtino, kad prezidento administracijos atstovai kalbėjosi su energetikos sektoriaus vadovais, siekdami įvertinti galimas priemones kainų augimui sušvelninti.

Tuo pat metu Baltųjų rūmų viduje vyksta intensyvios diskusijos tarp energetikos ir nacionalinio saugumo komandų. Pareigūnai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti degalų kainų spaudimą.

Rinkimų kontekstas kelia papildomą įtampą

Respublikonų partijai šis klausimas ypač svarbus dėl artėjančių vidurio kadencijos rinkimų. Juose bus sprendžiama, kuri partija kontroliuos Jungtinių Valstijų Kongresą.

Kai kurie Baltųjų rūmų pareigūnai privačiuose pokalbiuose perspėjo, kad nekontroliuojamas kainų augimas galėtų turėti rimtų politinių pasekmių. Brangstantis kuras dažnai tiesiogiai veikia rinkėjų nuotaikas.

Nepaisant to, prezidentas kol kas atmeta vieną iš galimų sprendimų – JAV strateginių naftos atsargų naudojimą. Tai yra didžiausias avarinis naftos rezervas pasaulyje.

Konfliktas gali paveikti energijos rinkas ilgiau

Prezidentas yra užsiminęs, kad karinė kampanija prieš Iraną gali trukti maždaug keturias ar penkias savaites. Vis dėlto dalis politikos ir saugumo ekspertų abejoja, ar konfliktas iš tiesų bus toks trumpas.

Papildomą įtampą rinkose kelia ir svarbus jūrų kelias – Hormūzo sąsiauris. Per jį gabenama didelė dalis pasaulio naftos. Jei šis maršrutas būtų sutrikdytas, energijos kainos galėtų dar labiau išaugti.

Baltieji rūmai tikisi, kad tiekimo grandinės šiame regione išliks stabilios. Prezidentas Trumpas taip pat pareiškė esąs įsitikinęs, kad Hormūzo sąsiauris liks atviras tarptautinei laivybai.

Kol kas administracija renkasi stebėjimo ir atsargių veiksmų strategiją. Pareigūnai mano, kad skubotos intervencijos energijos rinkoje gali sukelti dar didesnių svyravimų ir nepageidaujamų pasekmių.