Neseniai užmezgus saugumo partnerystę su „Mozilla“, „Anthropic“ aptiko net 22 atskiras „Firefox“ naršyklės pažeidžiamumo vietas, iš kurių 14 buvo priskirtos prie didelio pavojingumo lygio. Dauguma šių klaidų jau ištaisytos „Firefox 148“ versijoje, išleistoje šių metų vasarį, tačiau kelių taisymus dar planuojama įtraukti į kitą leidimą.

„Anthropic“ komanda dvi savaites naudojo „Claude Opus 4.6“ modelį, pradėjusi nuo „JavaScript“ variklio analizės ir vėliau išplėtusi tikrinimą į kitas programinio kodo dalis. Pasak pranešimo, „Firefox“ buvo pasirinkta todėl, kad tai yra ir labai sudėtinga kodo bazė, ir vienas geriausiai patikrintų bei saugiausių atvirojo kodo projektų pasaulyje.

Pažymėtina, kad „Claude Opus“ kur kas geriau sekėsi rasti saugumo spragas, nei rašyti programinį kodą joms išnaudoti. Komanda išleido apie 4 000 JAV dolerių API kreditų, bandydama sukurti įrodymais pagrįstus išnaudojimo pavyzdžius (proof-of-concept), tačiau sėkmingai tai pavyko padaryti tik dviem atvejais.

Vis dėlto ši patirtis primena, kokie galingi dirbtinio intelekto įrankiai gali būti atvirojo kodo projektams – net jei kartu su naudingais pasiūlymais jie atneša ir daugybę prastų programinio kodo pataisų.