Antradienį visame pasaulyje smuko įvairių turto klasių, nuo akcijų iki obligacijų, kainos. Rinkas paveikė stiprėjantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, didinęs investuotojų atsargumą ir skatinęs vadinamąją „rizikos mažinimo“ (angl. risk-off) nuotaiką.

Pardavimų banga sustiprėjo tuo metu, kai JAV ir Irano karas įžengė į ketvirtą dieną: regione tęsėsi raketų ir dronų smūgiai, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo, kad konfliktas gali užsitęsti ilgiau nei keturias savaites, kaip buvo manyta iš pradžių.

Pasaulio akcijų rinkose nuosmukis iš esmės pratęsė pirmadienį fiksuotus praradimus. Europoje bendras rinkos barometras – „Stoxx 600“ indeksas – ankstyvą popietę buvo kritęs daugiau nei 3,2% ir taip dar labiau padidino prieš tai buvusios dienos 1,6% smukimą. Pardavimai apėmė beveik visus sektorius: bankų, draudimo ir mažmeninės prekybos įmonių akcijos smuko daugiau nei 4%.

Azijoje prekybos sesija taip pat baigėsi neigiamai. Pietų Korėjos „Kospi“ indeksas patyrė blogiausią dieną per 19 mėnesių – nukrito 7%. Japonijos „Nikkei 225“ smuko 3%, o Kinijos „Shanghai Composite“ – 1,4%.

JAV rinkose nuotaikos prieš atsidarant prekybai taip pat buvo prastos: ateities sandoriai, susieti su visais trimis pagrindiniais indeksais, rodė kritimą.

Pardavimų spaudimas persimetė ir į obligacijų rinkas. Iki vidurdienio Londone pajamingumai Japonijoje, Šveicarijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje buvo pastebimai pakilę. JAV iždo obligacijų pajamingumai taip pat šoktelėjo visoje kreivėje: 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo 5 baziniais punktais, o trumpesnio laikotarpio – 2 ir 5 metų – pajamingumai kilo dar ryškiau, maždaug po 8 bazinius punktus. Kadangi obligacijų kainos ir pajamingumas juda priešingomis kryptimis, tai reiškė kainų kritimą.

„Callanish Capital“ vadovas Haigas Bathgate’as teigė, kad po pradinio šoko rinkos gali netrukus stabilizuotis. Jo vertinimu, investuotojams labiausiai nepatinka ne pats įvykis, o neapibrėžtumas, o šiuo metu jis pasiekęs maksimumą – todėl rinkos dalyviai perskirsto pozicijas ir mažina riziką. Jis pabrėžė, kad pirmadienio ir antradienio kritimus galima laikyti klasikiniu „de-risking“ epizodu, kuris nebūtinai truks ilgai, nes atsiradus daugiau informacijos sprendimai dažnai tampa racionalesni.

Bathgate’o teigimu, Europoje obligacijų pajamingumų šuolį ypač paskatino konflikto eskalacija ir istorinis regiono nepakankamas investavimas į savo saugumą, taip pat JAV spaudimas žemynui prisiimti daugiau atsakomybės už gynybą. Jo manymu, šalims, kurių ekonomikos silpnesnės – pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei – geopolitinė rizika gali reikšti būtinybę didinti vietines gynybos išlaidas. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dalis Europos valstybių esą nebuvo iki galo informuotos apie kai kuriuos planus, todėl ateityje gali tekti labiau remtis nuosavu finansavimu gynybos srityje.

Didelis svyravimas vyravo ir valiutų rinkoje. JAV doleris stiprėjo: dolerio indeksas ryte buvo pakilęs apie 0,9%. Svaras sterlingų, Australijos doleris ir euras silpnėjo JAV dolerio atžvilgiu; kartu smuko ir saugaus prieglobsčio valiutomis laikomi Šveicarijos frankas bei Japonijos jena. Besivystančių rinkų valiutos – Brazilijos realas, Meksikos pesas ir Indijos rupija – taip pat patyrė pastebimų nuostolių.

Kriptovaliutų rinką taip pat pasiekė spaudimas: bitkoino kaina krito 3,2% iki maždaug 66 824 JAV dolerių.

Plačiai išplitęs išpardavimas vyko naftos kainoms kylant dar sparčiau. „Brent“ rūšies nafta pašoko beveik 9% iki maždaug 84,50 JAV dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ kaina buvo pakilusi daugiau nei 8%.

Vis dėlto, nepaisant neapibrėžtumo, dalis strategų vertino, kad kritimas gali būti trumpalaikis. Makrostrategas Henry Allenas teigė, kad svarbių užuominų apie galimą nuosmukio gylį gali suteikti naftos rinka. Jo vertinimu, vien dabartinis naftos kainos kilimas kol kas neprilygsta kai kurioms istoriškai didelėms krizėms. Jis pridūrė, kad istoriškai reikšmingesni ir užsitęsiantys JAV akcijų rinkos nuosmukiai, kuriuos lėmė naftos šokai, dažniausiai sutapdavo su viena iš trijų sąlygų, o nė viena jų, pasak jo, kol kas nėra akivaizdi: ilgiau trunkantis bent 50% naftos kainų šuolis, šokas, įstumiantis ekonomiką į recesiją arba smarkiai ją sulėtinantis, arba griežtas centrinių bankų posūkis, siekiant suvaldyti infliaciją, kylančią dėl brangstančios naftos.

Allenas akcentavo, kad dar nematyti nei ilgalaikio kainų šuolio virš 50%, nei ryškaus ekonominių duomenų prastėjimo (tam gali prireikti kelių savaičių), nei rinkos lūkesčių, jog pagrindiniai centriniai bankai reikšmingai didins palūkanų normas. Būtent šie klausimai, jo nuomone, bus lemiami artimiausiomis dienomis.

„Kingswood Group“ investicijų valdymo vadovas Paulas Surguy pažymėjo, kad nors investuotojai ir politikos formuotojai, regis, pradeda konfliktą vertinti ilgesnio laikotarpio perspektyvoje, bendra prielaida vis dar tokia, kad jis neturėtų trukti ilgiau nei kelias savaites. Jis pabrėžė, kad istorija rodo: daugumos geopolitinių sukrėtimų poveikis rinkoms būna gana trumpas, o vidutinio ir ilgo laikotarpio investuotojams dažnai naudingiau išlaikyti pozicijas, o ne skubėti pereiti į grynuosius pinigus. Jo teigimu, rinkos atšokimai pastaraisiais metais vyksta vis greičiau, todėl bandymai aktyviai „pasinaudoti“ volatilumu kartais baigiasi tuo, kad investuotojas nespėja prisitaikyti prie staigių judesių.

Kiti strategai prognozavo, kad pasaulinės energijos tiekimo grandinės sutrikimas galėtų būti tik laikinas. Jų bazinis scenarijus – naftos kainų šuolis bent iš dalies gali apsiversti, kai paaiškės, jog tranzito trikdžiai trumpalaikiai, svarbiausia infrastruktūra išlieka nepažeista, o motyvacija tęsti intensyvius karinius veiksmus silpnėja. Tokiu atveju rinkos dar kurį laiką galėtų išlikti nepastovios, tačiau vėliau dėmesys esą grįžtų prie palankių pasaulio ekonomikos pagrindų – kaip dažnai nutikdavo ir per ankstesnius geopolitinius sukrėtimus.

„Morningstar“ vyriausiasis akcijų strategas Michaelas Fieldas teigė, kad nors pastaraisiais metais rinka prie tam tikro geopolitinės rizikos lygio buvo pripratusi, investuotojai dabartinę situaciją Artimuosiuose Rytuose vertina diena po dienos. Jo nuomone, šiuo metu gali būti prasminga laikyti grynųjų rezervą ir jį panaudoti atsiradus palankioms progoms. Jis taip pat pažymėjo, kad po naftos ir energetikos bendrovių akcijų šuolio didžiosios naftos įmonės abipus Atlanto bei dalis Europos energetikos sektoriaus akcijų, jo vertinimu, yra įkainotos teisingai, o kai kuriais atvejais – net per brangiai. Investuotojams, kurie neturi grynųjų rezervo, jis siūlė svarstyti laipsnišką tokių pozicijų mažinimą, kad būtų galima sukaupti lėšų investicijoms į labiau nukritusias bendroves.