Šveicarijoje reguliuojamas kriptovaliutų bankas „Amina“ prisijungė prie blokų grandine paremtos tokenizuotų vertybinių popierių atsiskaitymo platformos, veikiančios pagal Europos Sąjungos (ES) DLT bandomąjį režimą. Tai dar vienas žingsnis siekiant suderinti skaitmeninio turto infrastruktūrą su tradicinėmis kapitalo rinkomis.
Cuge (Zugo) mieste, Šveicarijoje, įsikūrusi bendrovė pirmadienį pranešė tapusi listinguotojų rėmėja (angl. listing sponsor) ES reguliuojamoje platformoje „21X“. Taip „Amina“ tapo pirmuoju šioje prekybos ir atsiskaitymo vietoje dalyvaujančiu visiškai reguliuojamu banku.
„Amina“ nurodė, kad šis žingsnis leis bankui padėti įmonėms, kurios platformoje „21X“ leis tokenizuotus vertybinius popierius, pasitelkiant partnerystę su Liuksemburge įsikūrusia bendrove „Tokeny“, teikiančia technologijas tokenizuotam finansiniam turtui kurti ir valdyti.
Bendradarbiavimu siekiama spręsti vieną pagrindinių kliūčių, trukdančių institucinėms finansų rinkos dalyvėms plačiau įsitraukti į tokenizuoto turto ekosistemą, – sujungti reguliuojamus bankus su tokenizuotų vertybinių popierių leidyba ir prekyba.
Platforma „21X“ 2024 m. gruodį gavo infrastruktūros leidimą pagal ES DLT bandomąjį režimą. Tai suteikė galimybę reguliuojamoje „bandomojoje“ aplinkoje vykdyti blokų grandine paremtų vertybinių popierių rinką.
Taip pat skaitykite:
„Tokenizuoto turto platformų tarpusavio sąveikos stoka“, – kaip vieną pagrindinių kliūčių finansų institucijoms diegiant tokenizaciją birželį įvardijo „Baker McKenzie“ Europos finansinių paslaugų praktika. „Mastelis bus pasiektas tik tuomet, kai daugybė rinkos dalyvių tarpusavyje vykdys sandorius bendrose arba tarpusavyje sujungtose platformose“, – įmonės tinklaraštyje rašė Ciuricho biuro partneris Yves Mauchle.
DLT sistema, pristatyta 2023 m., leidžia rinkos operatoriams eksperimentuoti su blokų grandine paremtu finansinių priemonių prekybos ir atsiskaitymo modeliu reguliacinėje „smėlio dėžėje“. Programos tikslas – padėti priežiūros institucijoms įvertinti, kaip ši technologija galėtų būti integruota į esamą rinkų infrastruktūrą.
Nors pradinis įsitraukimas buvo juntamas, šis režimas sulaukė ir rinkos dalyvių kritikos – perspėjama, kad dabartiniai apribojimai gali trukdyti Europos „onchain“ rinkoms augti ir konkuruoti su kitomis jurisdikcijomis. Kol kas neaišku, ar reguliuojamų bankų, tokių kaip „Amina“, dalyvavimas padės pagreitinti šio modelio įsisavinimą.
Spartus tokenizuoto realaus pasaulio turto augimas
Šios naujienos pasirodo tuo metu, kai finansų institucijos vis aktyviau investuoja į blokų grandinės infrastruktūrą, skirtą tokenizuotam turtui. Jungtinėse Amerikos Valstijose tokios institucijos kaip „BNY“, „Nasdaq“ ir „S&P Global“ neseniai parėmė tinklo „Canton Network“ plėtrą, o Europa, pasitelkdama ES DLT bandomąjį režimą, testuoja reguliuojamas blokų grandine paremtas prekybos vietas, tokias kaip „21X“.
Vasario mėnesį aštuonios ES reguliuojamos skaitmeninio turto bendrovės paragino politikos formuotojus paspartinti skaitmeninio turto teisėkūrą, įspėdamos, kad blokas rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir kitų jurisdikcijų kuriant tokenizuotų finansų rinkas.
Taip pat skaitykite:
Bendra tokenizuoto realaus pasaulio turto vertė pasiekė 26,5 mlrd. JAV dolerių. Šaltinis: „RWA.xyz“.
Vis dėlto matyti ir teigiamų pokyčių. Rugsėjį kriptovaliutų birža „Kraken“ Europos vartotojams pradėjo siūlyti prekybą tokenizuotais vertybiniais popieriais per platformą „xStocks“, kurioje pateikiamos blokų grandine paremtos JAV biržose kotiruojamų akcijų versijos.
Po dviejų mėnesių tokenizacijos platforma „Ondo“ gavo reguliacinį pritarimą Lichtenšteine, leidžiantį Europos investuotojams siūlyti prekybą tokenizuotomis akcijomis.
