Pasibaigus kalendorinei žiemai neretam kyla klausimas: kada ateis pavasaris? Šis klausimas kirba ir kiekvieno ūkininko galvoje. Kaip prognozuoja Lietuvos klimatologai, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, nors žiema buvo gan šalta ir snieginga, rašoma Linas Agro pranešime žiniasklaidai.

„Pavasario pradžia meteorologine, o ne kalendorine prasme laikoma tuomet, kai pastovi vidutinė paros temperatūra peržengia nulį laipsnių ir yra teigiama. Atsižvelgus į dabartines prognozes, pavasario pradžia numatoma kovo pradžioje. Vis dėlto, tai dar nebus tas tikrasis pavasaris, kurio metu prasideda augalų vegetacija“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas dr. Donatas Valiukas.

Pasak klimatologo, pavasaris šiemet vėluoti neturėtų, o jo pradžia – įprasta šalies klimatui. „Tai, kad turėjome mums jau neįprastai šaltą ir sniegingą žiemą, nors ir prasidėjo ji nuo sausio pradžios, nebus kliūtis laiku ateiti pavasariui. Žinoma, dabartinė šiluma – maloniai nuteikianti. Vis dėlto, dar daug kur turime ir sniego, ir ledo, tad neverta tikėtis, jog su pirmąja šiluma prasidės augalų pokyčiai.“

Tikrasis pavasaris – per Velykas?

Paklaustas, kada verta tikėtis ilgiau trunkančios šilumos, klimatologas teigia: neįmanoma pateikti tikslios orų prognozės kelioms savaitėms į priekį. Anot jo, nors orai stebimi ir prognozuojami su itin modernia įranga, klimato kaita jaukia ilgalaikes prognozes.

„Augalų vegetacijai reikalinga bent 5 laipsnius šilumos siekianti pastovi vidutinė paros temperatūra, kurios galbūt galima tikėtis balandžio pradžioje – apie Velykas. Tačiau laiko iki jų turime dar mėnesį, per kurį prognozės gali pastebimai pasikeisti. Be to, tikėtis staigaus atšilimo ar kitokių anomalijų kol kas nereikėtų“, – paaiškina D. Valiukas.

LHMT klimatologas komentuoja, kad pavienėmis dienomis gali pasitaikyti staigesnių pokyčių, kurios bendrųjų tendencijų nepaveiks. Kaip remdamasis kovo 3 d. ilgalaikėmis prognozėmis prognozuoja D. Valiukas, šį mėnesį vyraus maždaug 1,5 laipsnio šiltesni nei įprasta orai. Taip pat tikimasi sulaukti ir mažiau kritulių.

„Vis dėlto, sunku prognozuoti tai, kas laukia po kelių savaičių ar net mėnesio. Prognozių modeliai – itin jautrūs ir adaptyvūs, tad ir prognozės keičiasi kasdien. Todėl geriausias sprendimas – prognozes tikrinti dažniau ir tikrinti, kas tas prognozes pateikia“, – pataria klimatologas.

Jis taip pat papildo, kad Lietuvos geografinė padėtis – tikrai specifiška: orai šalį gali paveikti iš visų pusių, o ir veikia jie skirtingai. „Pavyzdžiui, Vakarų, Pietvakarių Lietuvoje, nuo Kybartų iki Kretingos, dėl aukštesnės oro temperatūros pavasario procesai gali prasidėti anksčiau nei Rytų Lietuvoje. Netgi Žemaičių aukštumoje, kuri – vos per keliasdešimt kilometrų nuo pajūrio, galime pastebėti akivaizdžius skirtumus. Todėl svarbu stebėti orų prognozes ne tik visoje šalyje, bet ir konkrečiame regione.“

Tikroji situacija laukuose – dar neaiški

Kaip komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, kai kur Lietuvos laukai – vis dar po storu sniego sluoksniu, kuris šildo pasėlius. Ji papildo, kad maloni šiluma kovo pradžioje dar labiau didina temperatūrą prie žemės. Vis dėlto, sausio naktimis buvę šalčiai iki -25 ar net -30 laipsnių galėjo pakenkti jautresniems žiemkenčiams, ypač žieminiams rapsams ir miežiams – labiausiai ten, kur sniego danga buvo plona.

„Pietų Lietuvos ūkininkai pirmieji pamatė pasėlius iš po sniego dangos: ji buvo plona, tačiau pasėliai – vis dar sukaustyti įšalusioje žemėje. Tuo metu Centrinėje Lietuvoje atkasus žieminių rapsų, kviečių pasėlius iš po 40 cm storio sniego sluoksnio pastebime: jie yra intensyvios žalios spalvos – lyg būtų išbrinkę nuo drėgmės. Dirva – su minimaliu įšalu, tad augalų šaknys kol kas mirksta šaltame dirvos paviršiaus tirpale. Kol kas sunku pasakyti, kaip greitai ir kokiu būdu ištirps sniegas. Tačiau yra aišku: jei užsitęs ir tirpimas, ir įšalo, kuris užlaiko paviršinius vandenis, pasišalinimas, balandžio pradžioje galime sulaukti papuvusių augalų šaknų, pavasarinio pelėsio pažeidimų ir vietomis išretėjusių pasėlių“, – sako G. Pšibišauskienė.

Paklausta, ko ūkininkams vertėtų imtis tuo atveju, jei pasėliai bus išretėję, ekspertė pataria skirti jiems kur kas daugiau dėmesio. Pasak jos, nusilpusiems augalams reikės daugiau nitratinio azoto – antžeminės dalies augimui, fosforo – šaknyno formavimui, o kalio – maistinių medžiagų išnešiojimui ir osmosinio slėgio palaikymui.

„Jei  nutiktų taip, kad, atsinaujinus vegetacijai, tektų tręšti išretėjusius pasėlius, paminėtų makroelementų panaudojimas – neišvengiamas. Makroelementinės trąšos – vienas esminių veiksnių atliekant papildomą žieminių javų ir rapsų tręšimą. Be to, jos – nepamainomos vasariniams pasėliams ir pupiniams augalams“, – tvirtina G. Pšibišauskienė.

Planavimas – pagrindinis žingsnis

Agrotechnologijų ekspertė atkreipia dėmesį ir į kitą galimą problemą – įšalo nebuvimą. Pasak jos, ten, kur dirvoje įšalo nėra arba jo sluoksnis – plonas, tirpstančio sniego vanduo pirmiausia išplaus sierą, o tada – azotą.

„Todėl laiku atlikti tręšimai turės didžiulį poveikį formuojamam derliaus potencialui. Žinoma, galimas ir sauso pavasario scenarijus, kai sniego vanduo bus vienintelis gausus vandens šaltinis ir esminė priemonė maksimaliai įsisavinti išbertas trąšas. Kaip bebūtų, amonio sulfatas ir amonio salietra sudaro pagrindines agrotechnologinių produktų sąnaudas, o nuo jų išbėrimo laiko, taip pat drėgmės balanso pavasarį priklauso augalų rentabilumas“, – paaiškina Linas Agro atstovė.

Ji pabrėžia, kad bet koks žemės ūkio augalų technologinių procesų vėlavimas formuoja deficitą. „Pasėliams, kurie vienu metu yra veikiami daugelio aplinkos veiksnių, reikalinga papildoma energija ir maistinės medžiagos, taip išlaikant jų derliaus potencialą. Šiuo atveju, trąšos – tiek mikroelementinės, tiek ir kompleksinės, sieros ar azoto – yra pagrindinė priemonė kovoje su deficitu.“

Ekspertė patikslina, jog atsinaujinus vegetacijai, augalai prabunda „alkani“ ir reikalauja kuo greitesnės bei efektyvesnės mitybos. Jos teigimu, tai apima tręšimą tiek per lapus, tiek per šaknis.

„Pasitelkus trąšų produktus, praturtiname dirvos vandens tirpalą, taip pat patenkiname sudėtingus augalų mitybos poreikius per lapus. Pirmiesiems tręšimams patartina rinktis praktiškai išbandytus fosforo, mangano, sieros, azoto, kalio, organinės anglies, polisacharidų, huminių, fulvinių, amino rūgščių, jūros dumblių turinčius produktus. Vėliau, vegetacijai visiškai atsinaujinus, žemės ūkio augalų derliaus potencialą palaikyti padės produktai su cinku, manganu, magniu, siera, geležimi ir kalciu“, – komentuoja Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.