Faktiškas Hormūzo sąsiaurio uždarymas netikėtai iškėlė į pasaulio dėmesio centrą du alternatyvius naftos vamzdynus: vieną Saudo Arabijoje, kitą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Pirmasis – Saudo Arabijos Rytų–Vakarų vamzdynų tinklas, dar vadinamas „Petroline“. Tai maždaug 750 mylių (apie 1 200 km) ilgio sistema, kuria žalia nafta gabenama per visą Saudo Arabiją: ji sujungia Abkaiką, esantį nafta turtingoje karalystės rytinėje Persijos įlankos pakrantėje, su Janbu uostu Raudonojoje jūroje.
Skaičiuojama, kad po pastarųjų plėtros darbų Rytų–Vakarų vamzdyno projektinis pralaidumas siekia 7 mln. barelių per parą. Saudo Arabijos naftos milžinė „Aramco“ šią savaitę pranešė tikinti, kad artimiausiomis dienomis tinklas pasieks maksimalų pajėgumą.
Antrasis, mažesnis vamzdynas – JAE Abu Dabio žalios naftos vamzdynas (ADCOP), dar vadinamas Habšano–Fudžeiros naftotiekiu. Maždaug 248 mylių (apie 400 km) ilgio linija driekiasi nuo sausumos naftos objektų Habšane iki Fudžeiros. Manoma, kad ji gali transportuoti apie 1,5 mln. barelių per parą, o bendras pralaidumas siekia beveik 1,8 mln. barelių per parą.
Svarbiausia tai, kad abi šios Persijos įlankos infrastruktūros alternatyvos aplenkia Hormūzo sąsiaurį – kritiškai svarbų naftos „butelio kaklelį“, kuris yra blokuojamas nuo tada, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis smogė Iranui.
Taip pat skaitykite:
Iranas atsakė smūgiais, taikydamasis į laivus, bandančius kirsti šį siaurą jūrinį koridorių. Pastarosiomis dienomis pranešta apie kelis incidentus.
Energetikos analitikų teigimu, kartu Rytų–Vakarų vamzdynas ir ADCOP galėtų iš dalies kompensuoti beveik 20 mln. barelių per parą srautą, kuris įprastai keliauja per Hormūzo sąsiaurį. Vis dėlto išlieka nuolatinis iššūkis – rizika, kad plečiantis krizei Artimuosiuose Rytuose gali būti apgadinta infrastruktūra.
„Saudo Arabija ir JAE jau didina vamzdynų, kurie aplenkia sąsiaurį, panaudojimą“, – teigė pasaulinės prekybos žvalgybos bendrovės „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas Naveenas Dasas.
„JAE atveju vertiname, kad 1,5 mln. barelių per parą ADCOP vamzdynas veikia 71 % apkrova, taigi lieka apie 440 tūkst. barelių per parą laisvo pajėgumo. Prireikus ADNOC laikinai gali padidinti pralaidumą iki 1,8 mln. barelių per parą“, – pridūrė jis.
Jis taip pat įspėjo, kad galimos atakos prieš energetikos infrastruktūrą šalyje gali apriboti šiuos pajėgumų vertinimus.
Taip pat skaitykite:
Tuo tarpu žiniasklaida, remdamasi neįvardytais šaltiniais, pranešė, kad Abu Dabio valstybinė naftos bendrovė esą sustabdė milžinišką Ruveiso naftos perdirbimo gamyklą po gaisro viename iš komplekso objektų. Įmonės atstovų komentarų dar laukiama.
Skaičiuojama, kad JAE Ruveiso kompleksas gali perdirbti apie 922 tūkst. barelių žalios naftos per parą.
„Kadangi žalios naftos tiekimas Persijos įlankoje vis labiau įstringa, perdirbėjai netrukus gali būti priversti koreguoti veiklą: mažinti perdirbimo apimtis, kai produktų eksportas stringa, ir nukreipti produkciją tik vidaus rinkai“, – tyrimo pastaboje nurodė energetikos tyrimų bendrovės „Rystad Energy“ vyresnysis viceprezidentas Pankajas Srivastava.
Ji pabrėžė, kad ADCOP leidžia žalią naftą eksportuoti aplenkiant Hormūzo sąsiaurį per Fudžeirą, tačiau Ruveiso komplekse pagaminti rafinuoti produktai vis dar daugiausia priklauso nuo tanklaivių maršrutų, kurie paprastai eina per Hormūzą.
„Dėl to JAE perdirbimo įmonėms gali tekti koreguoti produktų eksportą arba valdyti didėjančias atsargas, jei jūrų srautai ir toliau bus ribojami“, – pridūrė ji.
Įtaka energijos rinkai
Nuo praėjusį mėnesį prasidėjusio Irano karo naftos kainos tapo itin nepastovios. Pasaulinis etalonas „Brent“ savaitės pradžioje buvo pakilęs beveik iki 120 JAV dolerių už barelį, tačiau vėliau smuko iki maždaug 90 JAV dolerių.
Ketvirtadienio rytą naftos ateities sandoriai vėl artėjo prie 100 JAV dolerių už barelį, pasirodžius pranešimams apie naujas atakas prieš laivus Persijos įlankoje.
„Kuo ilgiau tęsis šis konfliktas, tuo labiau pildysis saugyklos, ir galiausiai neliks kitos išeities, kaip tik mažinti gavybą“, – trečiadienį teigė „Marex“ energijos rinkų analitikas Sasha Fossas.
Jo vertinimu, dėl Irano karo Irako naftos gavyba galėjo sumažėti net iki 70 %. Jis perspėjo, kad tolesnis gavybos stabdymas galėtų dar labiau pakelti naftos kainas.
„Kai pamatysime, kad tokios šalys kaip Saudo Arabija ir JAE taip pat mažina apimtis, tuomet pasaulinei naftos rinkai tai smogs ypač skaudžiai“, – sakė Fossas.
