Pasaulinis atšilimas sustiprino pastarosiomis savaitėmis Ispaniją ir Portugaliją užklupusias liūtis, rodo naujas tyrimas. Mokslininkai teigia, kad neįprastai galingiems krituliams įtakos turėjo įkaitęs Atlanto vandenynas.

Nuo sausio vidurio iki vasario vidurio Iberijos pusiasalį užklupo devynios žiemos audros. Jos sukėlė plataus masto potvynius: Portugalijoje žuvo šeši žmonės, o Ispanijoje teko evakuoti daugiau kaip 12 tūkst. gyventojų. Abiejose šalyse audros paliko didelį nuniokojimo pėdsaką.

Ekonominiai nuostoliai taip pat reikšmingi. Ispanijos vyriausybė jau skyrė 7 mlrd. eurų paramos išmokoms nukentėjusiems gyventojams. Portugalijoje žala, kaip skelbiama, gali siekti apie 6 mlrd. eurų – tai daugiau nei 1,5 proc. šalies BVP. Portugalijos valdžia nurodė, kad atstatymo darbų kaina apsunkins valstybės finansines galimybes.

Ketvirtadienį tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad klimato kaita sustiprino kritulius Iberijos pusiasalyje ir kaimyniniame Maroke. Pastarojoje šalyje tos pačios audros privertė iš namų pasitraukti šimtus tūkstančių žmonių.

Tyrimą atliko „World Weather Attribution“ konsorciumas – mokslininkų grupė, taikanti greitas analizes ir vertinanti klimato kaitos vaidmenį ekstremaliuose orų reiškiniuose, remiantis recenzuotais metodais. Jie nagrinėjo du konkrečius intensyvių kritulių epizodus: vieną šiaurės vakarinėje Ispanijoje ir Portugalijoje, kitą – pietinėje Iberijos dalyje bei šiaurės Maroke.

Mokslininkai nustatė, kad šiauriniame regione kritulių intensyvumas padidėjo 36 proc., o pietinėje zonoje – 28 proc. Tyrimo autoriai teigia, kad tai reiškia: pačios lietingiausios dienos dabar yra maždaug trečdaliu drėgnesnės nei iki laikotarpio, kai žmonės pradėjo masiškai šildyti planetą degindami iškastinį kurą.

Siekdami įvertinti, kiek prie šio augimo prisidėjo klimato kaita, mokslininkai atliko simuliacijas ir palygino panašių liūčių tikimybę dabartiniame klimate su hipotetiniu pasauliu be globalinio atšilimo. Nors rezultatai nebuvo vienareikšmiai, jie vis tiek parodė, kad globalinis atšilimas didina kritulių intensyvumą.

„Apskritai vertiname, kad pačios lietingiausios dienos dabar yra apie 11 proc. drėgnesnės, nei būtų be žmogaus sukeltos klimato kaitos“, – sakė Londono Imperatoriškojo koledžo Aplinkos politikos centro tyrėja ir viena tyrimo bendraautorių Clair Barnes.

Vis dėlto pietiniame regione, pasak jos, klimato modeliai nerodo aiškios didėjimo tendencijos būtent pačiai ekstremaliausiai kritulių daliai. Dėl to, anot C. Barnes, „negalima tiksliai įvertinti klimato kaitos poveikio ekstremaliems krituliams pietinėje zonoje“. Ji pabrėžė, kad tai nereiškia, jog klimato kaita neprisidėjo – tiesiog bendras ilgalaikių tendencijų signalas šioje vietovėje sunkiau aptinkamas.

Tyrėjai taip pat nustatė, kad audrų virtinę iš dalies lėmė vadinamoji atmosferos upė – ilga vėjo ir vandens garų juosta, pernešanti drėgmę dideliais atstumais.

„Atmosferos upė sustiprėjo, nes keliaudama į Ispaniją kirto labai stiprią jūrinę karščio bangą Atlante“, – aiškino C. Barnes. Pasak jos, nustatyta, kad toks jūros temperatūros šuolis dėl klimato kaitos tapo 10 kartų labiau tikėtinas.

„Audra neša drėgmę iš Atlanto Iberijos link ir iki šiaurės Maroko. Kadangi ši atmosferos upė praėjo virš labai šilto vandenyno ploto, ji galėjo prisirinkti daugiau drėgmės, nei būtų galėjusi vėsesniame vandenyne. O tai reiškia, kad pasiekus sausumą iškrenta daugiau vandens“, – sakė ji.

Ekstremalius orus paveikė ir vadinamasis užblokuotas orų modelis – aukšto slėgio sritis, nukreipianti vėjus aplink save. Dėl to audra po audros buvo nukreipiamos Iberijos pusiasalio link beveik mėnesį. Mokslininkai dar aiškinasi, ar klimato kaita didina tokių blokavimo modelių dažnį.

Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad, nepaisant didelio masto potvynių, žuvusiųjų skaičius – preliminariai 49 žmonės trijose šalyse – išliko palyginti nedidelis. Tai, jų vertinimu, lėmė ankstyvo perspėjimo sistemos ir organizuotos evakuacijos.

Tikslios atstatymo išlaidos, susijusios su būstu, infrastruktūra ir žemės ūkiu, dar vertinamos. Tačiau netiesioginiai ekonominiai nuostoliai gali būti dar didesni: pavyzdžiui, Portugalijoje per vieną vasario vidurio audrą sugriuvo pagrindinė automagistralė, o jos remontas, kaip manoma, truks kelias savaites.

„Ankstyvas perspėjimas ir iš anksto planuojami veiksmai sumažino gyvybių praradimą, tačiau jie nemažina pačios rizikos poveikio masto“, – teigė viena tyrimo bendraautorių Maja Vahlberg iš „Raudonojo Kryžiaus“ ir „Raudonojo Pusmėnulio“ Klimato centro.

„Žmones galima patraukti iš pavojingos zonos, tačiau to nepasakysi apie mūsų namus, darbovietes, kelius ir pastatus – tai istorijos, kultūros ir atminties nešėjai“, – pridūrė ji.