Vyriausybės raginamos sustabdyti planus diegti amžiaus patikros mechanizmus interneto paslaugose, kol nebus išspręsti privatumo ir saugumo klausimai. Tokį perspėjimą pirmadienį paskelbė šimtai akademikų.
Šis raginimas pasirodė tuo metu, kai įvairios pasaulio valstybės siekia riboti vaikų naudojimąsi socialiniais tinklais. Tam neišvengiamai reikėtų patikimo būdo nustatyti vartotojų amžių, kad būtų galima spręsti, ar žmogus gali naudotis konkrečia paslauga.
Atvirame laiške 371 saugumo ir privatumo srities akademikas iš 29 šalių teigia, kad šiuo metu diegiamos technologijos nėra pakankamai veiksmingos ir kelia reikšmingų rizikų.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokios bendrovės kaip „OpenAI“, „Roblox“ ir „Discord“ jau pradeda diegti amžiaus patikros sprendimus, tikėdamosi būsimų įpareigojimų. Vis dėlto laiško signatarai pabrėžia, jog „pavojinga ir socialiai nepriimtina įdiegti plataus masto prieigos kontrolės mechanizmą, aiškiai nesuprantant jo pasekmių“ saugumui, privatumui bei žmonių laisvei ir autonomijai.
Vietoje skubotų sprendimų jie siūlo paskelbti pasaulinę pauzę, „kol mokslinis konsensusas nusistovės dėl amžiaus užtikrinimo technologijų naudos ir žalos bei jų techninio įgyvendinamumo“. Laišką pasirašė ir plačiai žinomi ekspertai, tarp jų – Tiuringo premijos laureatas Ronaldas Rivestas ir Tarptautinės kriptologinių tyrimų asociacijos prezidentas Bartas Preneelis.
Taip pat skaitykite:
Pranešime pažymima, kad Prancūzija planuoja uždrausti jaunesniems nei 15 metų vaikams naudotis socialiniais tinklais jau nuo rugsėjo. Pastangas spartina ir Vokietija, Danija bei Ispanija.
Tuo metu Australija 2025 m. gruodį tapo pirmąja pasaulio šalimi, įvedusia tokį draudimą. Dalis lyderių šias iniciatyvas grindžia siekiu apsaugoti vaikų fizinę ir psichinę sveikatą, tačiau daugelyje valstybių dar nėra aišku, kaip tokie draudimai būtų praktiškai įgyvendinami ir užtikrinami.
„Dalijamės susirūpinimu dėl neigiamo poveikio, kurį vaikams daro žalingas turinys internete“, – rašo akademikai. Tačiau, jų teigimu, dabartiniai planai reikštų, kad „visi vartotojai – tiek nepilnamečiai, tiek suaugusieji – turėtų įrodinėti savo amžių, kad galėtų bendrauti su draugais ir šeima, skaityti naujienas ar ieškoti informacijos – gerokai plačiau, nei kada nors esame patyrę savo gyvenime neprisijungus prie interneto“.
Mokslininkų vertinimu, patikima amžiaus patikra reikalautų tikrinti „valstybės išduotus asmens tapatybės dokumentus, taikant stiprią kriptografinę apsaugą, kiekvienai sąveikai su paslauga“.
Tokią infrastruktūrą, jų nuomone, būtų itin sudėtinga sukurti ir prižiūrėti pasauliniu mastu, be to, tai apsunkintų naudojimąsi paslaugomis. Dėl papildomos trinties dalis paslaugų teikėjų apskritai galėtų atsisakyti diegti amžiaus patikrą.
Taip pat skaitykite:
Ekspertai taip pat įspėja, kad problemos sprendimas pasitelkiant kriptografines technologijas gali lemti įrankių ir galios centralizavimą kelių didžiųjų bendrovių rankose – tų, kurios pajėgtų tokius sprendimus diegti masiškai.
Be to, jie atkreipia dėmesį į galimą papildomą riziką: siekdamos užkirsti kelią amžiaus ribojimų apeidinėjimui, vyriausybės galėtų imtis riboti ar drausti virtualius privačius tinklus (VPN). Tokie įrankiai dažnai naudojami žmonių, siekiančių apsaugoti savo tapatybę nuo autoritarinių režimų ir išvengti persekiojimo.
