Dirbtinio intelekto bumas turi ir netikėtą šalutinį poveikį: didžiosios technologijų bendrovės vis aktyviau perka anglies dioksido kreditus, kad kompensuotų emisijas, kurias didina energijai imli infrastruktūros plėtra.

Remiantis anglies kreditų valdymo platformos „Ceezer“ duomenimis, „Amazon“, „Google“, „Meta“ ir „Microsoft“ nuo 2022 m., kai „ChatGPT“ iš esmės įžiebė DI lenktynes, smarkiai padidino vadinamųjų nuolatinių anglies šalinimo kreditų įsigijimą.

Šios įmonės yra įsipareigojusios pasiekti nulinį grynąjį emisijų lygį, tačiau spartus energijos ir vandens sąnaudų reikalaujančių DI sprendimų vystymas vis dažniau kelia klausimų, ar šis tikslas realiai įgyvendinamas. Anglies kreditai leidžia kompensuoti emisijas finansuojant projektus, kurie mažina išmetimus arba šalina anglies dioksidą iš atmosferos.

Vienas anglies kreditas paprastai atitinka vieną metrinių toną sumažinto arba iš atmosferos pašalinto anglies dioksido.

„Amazon“, „Alphabet“ (valdanti „Google“), „Microsoft“ ir „Meta“ šiemet, siekdamos įgyvendinti DI planus, kartu gali išleisti beveik 700 mlrd. JAV dolerių. Šios investicijos apima ir milžiniškų duomenų centrų statybas, kurios prisideda prie didesnių emisijų.

Pagal „Ceezer“ surinktus rinkos duomenis, nuolatiniam anglies šalinimui skirtų kreditų pirkimai išaugo nuo 14 200 vienetų 2022 m. iki 11,92 mln. 2023 m. 2024 m. jie didėjo dar 104 proc. iki 24,4 mln., o 2025 m. – 181 proc. iki 68,4 mln. „Ceezer“ analizė rėmėsi ir anglies rinkos duomenų teikėjų „Allied Offset“ bei „Cdr.fyi“ įžvalgomis.

„Ceezer“ duomenys orientuojasi į anglies šalinimą, laikomą nuolatiniu. Tuo tarpu „Microsoft“ pirkimai apima ir riboto laikotarpio anglies šalinimo sprendimus, skirstomus pagal patvarumą į aukštą, vidutinį ir žemą. Pastaruoju atveju kalbama apie metodus, kurie anglies dioksidą sulaiko trumpiau nei 100 metų, pavyzdžiui, dirvožemio ar miškų projektus.

„Amazon“ atsisakė komentuoti savo anglies kreditų strategiją, o „Meta“ ir „Google“ į užklausas neatsakė.

Žemas atskaitos taškas

Iš keturių didžiųjų technologijų bendrovių tik „Microsoft“ nuosekliai skelbia metinius pirkimų duomenis, apimančius laikotarpį iki 2022 m. Taip pat svarbu tai, kad kreditai dažnai perkami paketais, o jų pristatymas išskaidomas per kelerius metus – dėl to skaičiai gali atrodyti iškreipti.

Be to, įmonės neprivalo viešai pranešti apie šiuos pirkimus. Dalis sandorių galėjo likti nepaskelbti dėl reputacinės rizikos – ankstyvoji anglies kreditų rinka buvo kritikuojama, nes ne visada užtikrindavo realų emisijų mažinimą, naujienų portalui teigė „Ceezer“ vadovas Magnusas Dreweliesas.

Pasak jo, dėl ribotos švariosios energetikos pasiūlos, reikalingos DI plėtrai, didžiosioms technologijų įmonėms pasiekti „net zero“ be anglies šalinimo yra „neįmanoma“.

Technologinis anglies šalinimas apima įvairius metodus – nuo tiesioginio oro surinkimo, kai įrenginiai „ištraukia“ CO2 iš oro, iki procesų, kurie paspartina natūralius anglies sugavimo ir saugojimo mechanizmus.

Pramonės koalicijos „Carbon Business Council“ vykdomasis direktorius Benas Rubinas pabrėžė, kad pirkimų šuolis atspindi 2022 m. JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išvadą: norint apriboti atšilimą iki 1,5 laipsnio, anglies šalinimas bus reikalingas visais scenarijais.

„Paklausos šuolis 2023 m. nebuvo trumpalaikė reakcija – tai buvo struktūrinio pokyčio pradžia, kurią lydi augantys privataus sektoriaus veiksmai ir viešosios politikos parama“, – teigė jis, pridurdamas, kad rinka juda nuo mažų bandomųjų pirkimų prie daugiametių tiekimo (offtake) susitarimų.

„Šie pirkėjai siekia užsitikrinti būsimą pasiūlą, siųsti paklausos signalus rinkai ir spręsti likutines emisijas savo ilgalaikėse klimato strategijose“, – pridūrė B. Rubinas.

Kaip DI plėsti tvariai

Tarp didžiųjų technologijų įmonių „Microsoft“ dažnai laikoma klimato lyderiu. Klimato finansų platformos „Opna“ vadovė Shilpika Gautam teigė, kad anglies šalinimo rinka „iš esmės yra „Microsoft““.

Paklausta apie anglies kreditų pirkimus, „Microsoft“ pateikė kitokius skaičius nei „Ceezer“. Bendrovė nurodė duomenis apie visų tipų anglies kreditus, o ne tik nuolatinio anglies šalinimo sprendimus.

„Microsoft“ teigė, kad jos 2022 finansiniais metais, lyginant su 2023 finansiniais metais, kreditų pirkimas išaugo 247 proc. iki 5 mln. vienetų. Vėliau, lyginant 2023 ir 2024 finansinius metus, augimas siekė 337 proc. iki 21,9 mln. Bendrovė taip pat nurodė, kad kitais finansiniais metais augimas sudarė apie 100 proc., tačiau tikslaus skaičiaus nepateikė.

„Microsoft“ tvarumo vadovė Melanie Nakagawa naujienų portalui teigė, kad bendrovė koncentruojasi į emisijų mažinimą ir to, ko sumažinti nepavyksta, šalinimą, siekdama iki 2030 m. tapti anglies neigiama (carbon negative).

„Būdami vieni pirmųjų anglies šalinimo rinkoje, turime unikalią galimybę siųsti paklausos signalus, kurie gali paskatinti pasiūlos augimą. Anglies šalinimo rinka, kurioje yra daugiau sprendimų ir daugiau pirkėjų, priartina mus visus prie bendrų tikslų ir sukuria teigiamą poveikį planetai bei ekonomikai“, – rašoma jos el. paštu atsiųstame komentare.

„Microsoft“ konkrečiai neatsakė, ar anglies kreditų pirkimai tiesiogiai susiję su jos DI strategija.

Augant DI duomenų centrų poreikiui, svarbų vaidmenį, tikėtina, atliks atsinaujinanti energetika. M. Drewelieso teigimu, vertinant didesnių bendrovių duomenis, emisijos DI augimo laikotarpiu šiek tiek padidėjo, tačiau ne itin ryškiai. Tai gali reikšti, kad vadinamieji hiperskaleriai gana greitai reagavo, įskaitant perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių, ir neapsiribojo vien anglies kreditais.

„Opna“ vadovė sakė, kad „Microsoft“ anglies kreditų pirkimus didžiąja dalimi galima sieti su DI duomenų centrų plėtra. Ji pridūrė, kad „Microsoft“ investicijos į mažo anglies pėdsako medžiagas kuriančias įmones, tokias kaip „Sublime Systems“ ir „Stegra“, atrodo logiškos, nes mastelio didinimas ateityje leistų statyti tvaresnę infrastruktūrą.

Tuo pačiu ji pažymėjo, kad didžiųjų technologijų bendrovių „pirkimo karštinė“, kompensuojant emisijas anglies kreditais, kertasi su jų deklaruojamu siekiu kurti geriau. Jos teigimu, po 10 metų būtų „puiku“, jei anglies šalinimo versle nebeliktų nė vieno – tai reikštų, kad „nusprendėme statyti geriau“.

Praėjusiais metais „Amazon“ pristatė platformą, kurioje jos partneriai gali įsigyti anglies kreditų. Bendrovė taip pat investuoja į naudojamų medžiagų poveikio mažinimą, vandens ir energijos efektyvumą bei atsinaujinančią energetiką.

M. Dreweliesas atkreipė dėmesį, kad „net zero“ įsipareigojimai atsirado dar iki DI bumo, todėl anglies kreditų pirkimai, tikėtina, būtų augę ir be jo.

„Yra nemaža tikimybė, kad DI labai praktiškai sustiprino anglies dioksido šalinimo poreikį kaip greitą ir lanksčią priemonę, padedančią susitvarkyti su emisijų augimu“, – pridūrė jis.