Australijos finansų reguliuotojas ragina jaunus investuotojus nepasikliauti socialinių tinklų influenceriais ir dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotais priimant finansinius sprendimus. Kartu paskelbto tyrimo duomenys rodo, kad kriptovaliutas šalyje jau turi beveik kas ketvirtas Z kartos atstovas.

Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisija „ASIC“ nurodė, kad Z karta dažnai itin pasitiki „dažnai nepatikimais šaltiniais“, o tai gali prisidėti prie rizikingesnių finansinių sprendimų.

„„Moneysmart“ Z kartos tyrimas parodė, kad nors Z karta turi didelį patikimo ir patikrinto finansinio turinio poreikį, daugeliui jį sunku rasti – o paieškos dažnai nuveda į šaltinius, kurių tikslas yra įsitraukimas, o ne tikslumas“, – teigė „ASIC“.

Reguliuotojas priminė, kad dar pernai birželį ėmėsi veiksmų prieš socialinių tinklų nuomonės formuotojus, kurie, įtariama, neteisėtai reklamavo didelės rizikos finansinius produktus ir teikė nelicencijuotas finansines konsultacijas. Tuo metu įspėjimai buvo išsiųsti 18 asmenų.

Naujausia apklausa buvo atlikta praėjusių metų lapkričio 28–gruodžio 10 dienomis, joje dalyvavo 1 127 respondentai, kurių amžius – nuo 18 iki 28 metų. Duomenys parodė, kad 63 proc. šios grupės finansinei informacijai ir patarimams naudoja socialinius tinklus, 18 proc. remiasi DI platformomis, o 30 proc. kaip informacijos šaltinį išskiria „YouTube“.

Apklausa taip pat atskleidė, kad 56 proc. Z kartos atstovų teigia „iš dalies arba visiškai pasitikintys“ finansine informacija socialiniuose tinkluose, o 52 proc. panašiai vertina ir vadinamuosius „finfluencerius“ – finansų ar investavimo temomis kalbančius influenceriais, kurie dažnai atrodo gerai išmanantys sritį.

Tarp apklausos dalyvių DI buvo įvardytas kaip patikimiausias šaltinis – juo pasitiki 64 proc. respondentų.

Įspėjimai dėl kriptovaliutų reklamos socialiniuose tinkluose

Tyrimas parodė, kad Australijoje kriptovaliutas šiuo metu turi 23 proc. Z kartos atstovų. Iš jų 29 proc. teigė prekiaujantys remdamiesi socialinių tinklų ir influencerių turiniu. „ASIC“ perspėjo, kad influenceriai gali formuoti nerealistiškus lūkesčius dėl investicijų grąžos, nepakankamai akcentuoti rinkų svyravimus bei ilgalaikio investavimo sudėtingumą.

Kalbėdamas su leidiniu „Australian Financial Review“, „ASIC“ komisaras Alanas Kirklandas teigė, kad reguliuotojas atidžiai stebi rinkodaros veiklą, kuri skatina žmones investuoti, ir pabrėžė, jog dalis tokių kampanijų gali būti susijusios su sukčiavimu.

„Mes matome, kad socialiniuose tinkluose vyksta daug rinkodaros veiklos, skatinančios investuoti į kriptovaliutas, ir mūsų darbas parodė, kad dalis jos iš tikrųjų skatina žmones investuoti į sukčiavimo schemas“, – sakė A. Kirklandas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kriptovaliutų rinkoms būdingas nepastovumas yra gerokai didesnis nei kitų investicijų atveju, o šiuos svyravimus dažnai lemia veiksniai, kurių individualiam investuotojui suprasti labai sunku.

Be kriptovaliutų, A. Kirklandas atkreipė dėmesį ir į Australijos pensijų kaupimo fondų rinką, kurios vertė siekia 4,5 trln. JAV dolerių. Pasak jo, būtent čia neretai pasirodo nekvalifikuoti influenceriai, skatinantys žmones keisti pensijų fondus.

„Dažniausiai tai matome ten, kur žmonės įviliojami per socialinių tinklų reklamas, o vėliau skatinami perkelti savo pensijų kaupimą, nes pensijų fondas dažnai yra vertingiausias žmogaus turtas. Dėl to nesąžiningi veikėjai jį taikosi, ir tai gali būti itin skaudu, jei žmonės paskatinami perkelti lėšas į rizikingas investicijas“, – teigė jis.

Reguliuotojas akylai stebi DI teikiamus finansinius patarimus

A. Kirklandas taip pat sakė, kad „ASIC“ „labai atidžiai“ stebi, kokio pobūdžio finansinė informacija generuojama DI įrankiuose. Jo teigimu, licencija yra būtina visais atvejais, kai pateikiamos konkrečios finansinės rekomendacijos.

„Pagal Australijos įstatymus aišku: jei bet kuris subjektas teikia finansines konsultacijas, jis turi turėti licenciją. Jei DI įrankis – arba jį teikiantis asmuo ar įmonė – iš tiesų rekomenduoja konkrečius finansinius produktus, atsižvelgdamas į individualias aplinkybes, tai būtų asmeninė konsultacija, todėl tam reikalinga licencija“, – aiškino jis.

„ASIC“ susirūpinimas pasirodė tuo metu, kai dalis kriptovaliutų biržų jau integruoja DI robotus, siūlančius personalizuotas prekybos įžvalgas ar vadinamuosius „prekybos partnerius“. Tarp minimų platformų – „MEXC“, „KuCoin“ ir „Bitget“.

A. Kirklandas teigė, kad tyrime jį nustebino tai, kiek daug jaunų žmonių pasitiki DI platformomis, tačiau pabrėžė, jog viskas priklauso nuo klausimų pobūdžio ir šaltinių, iš kurių DI semiasi informacijos.

Reguliuotojas užsiminė, kad 2026 metais tarp prioritetų bus ir kriptovaliutų bei DI įmonės, bandančios pasinaudoti licencijavimo „pilkosiomis zonomis“ mokėjimų srityje.