Europoje auga nerimas dėl neįprastai mažų dujų atsargų. Situaciją dar labiau kaitina karas su Iranu, kuris, kaip baiminamasi, gali įžiebti valstybių varžybas dėl mažėjančios pasaulinės energijos pasiūlos.
Europos Sąjungoje galioja reikalavimas valstybėms narėms iki žiemos užpildyti dujų saugyklas iki 90 proc. jų talpos. Ši taisyklė buvo įvesta po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau šiemet šaltesnė nei įprastai žiema atsargas išeikvojo: kovą jos buvo nukritusios žemiau 30 proc. — tai žemiausias lygis nuo 2022 m.
Augant dujų kainoms po Irano atakų, dėl kurių faktiškai buvo uždarytas Hormūzo sąsiauris — siauras kelias, kuriuo keliauja apie 20 proc. pasaulio suskystintų gamtinių dujų, iš jų maždaug 6 proc. buvo skirta Europai — atsargų papildymas iki žiemos tampa gerokai rizikingesnis.
Užkulisiuose vyriausybių pareigūnai ir pramonės lobistai perspėja: jei taisyklės nebus sušvelnintos, šalys gali vienu metu skubėti įvykdyti tikslus. Tokia „vienalaikė“ paklausa keltų kainas ir suteiktų erdvės prekybininkams pasinaudoti rinkos įtampa.
Būtent panaši dinamika 2022 m. išaugino dujų kainas iki daugiau nei 300 eurų už megavatvalandę, kai nauji ambicingi saugyklų tikslai sustiprino paklausos šuolį, kilusį po Rusijos tiekimo mažinimo.
Taip pat skaitykite:
Analitikai pažymi, kad atsargas papildyti trukdys ir intensyvi konkurencija su Azija. Šis regionas labiau nei Europa priklausomas nuo tiekimų, kurie anksčiau judėjo per Persijos įlanką. Tai gali lemti aukštesnes kainas metų viduryje ir sumažinti paskatas prekybininkams parduoti žiemą bei kaupti dujas pavasarį ir vasarą.
Pareigūnai pabrėžia, kad situacija dar ankstyvoje stadijoje. Vis dėlto, pasak trijų Europos energetikos pareigūnų, susipažinusių su aptariamais scenarijais, kelios vyriausybės jau svarstė pasinaudoti esamomis išimtimis, leidžiančiomis laikinai sušvelninti saugyklų pildymo tikslus ir taip sumažinti masinių pirkimų mastą.
Tuo pat metu mažiausiai trys šalys mano, kad ES vykdomoji institucija turėtų įvesti papildomų lankstumo priemonių, įskaitant galimybę tikslą mažinti net iki 30 proc., teigė du pareigūnai. Taip pat esą siūloma nauja ES koordinavimo priemonė bendriems dujų pirkimams.
Tai leistų valstybėms ramiau pasiruošti artėjančiai žiemai. „Su mažesniu tikslu mes nekurtume dirbtinai labai didelės paklausos saugyklų pildymui ir taip nekeltume kainų“, – sakė vienas iš su diskusijomis susipažinusių asmenų.
Pasak šaltinių, „Europos Komisija“ dar neapsisprendė, kaip geriausiai reaguoti. Vis dėlto, pareigūnų teigimu, ši tema aiškiai įvardyta tiek pirmadienį vykusiame energetikos ministrų susitikime, tiek ankstesnėse ambasadorių ir nacionalinių energetikos ekspertų diskusijose. „Europos Komisijos“ atstovas į prašymą pakomentuoti neatsakė.
Taip pat skaitykite:
Viešai dalis pareigūnų išlieka ramūs. Pavyzdžiui, Vokietijos atsargos siekia apie 22 proc. talpos po to, kai Berlynas pernai siekė sumažinti savo saugyklų tikslus, tačiau šalies ekonomikos ministrė Katherina Reiche problemą menkino.
Kiti nusiteikę gerokai nervingiau. „Status quo yra netvarus — esami mechanizmai nepakankamai užtikrina dujų tiekimo saugumą, nes paskatos užpildyti dujų saugyklas yra nepakankamos“, – antradienį paskelbtame pareiškime teigė Vokietijos saugyklų asociacijos „INES“ vadovas Sebastianas Heinermannas.
Dujų sektoriaus lobistų grupė „Eurogas“ taip pat perspėjo, kad griežtos ES taisyklės, taikomos suskystintų gamtinių dujų kroviniams — kurie, priešingai nei vamzdynais tiekiamos dujos, gali būti nukreipiami ten, kur pasiūloma didžiausia kaina — mažina Europos patrauklumą daliai eksportuotojų. Tai dar labiau apsunkina ES galimybes užsitikrinti reikalingą kurą vis labiau įtemptoje rinkoje.
