Iš ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkės Seimas išbraukė parlamentaro Vytauto Sinicos planuotas pateikti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, siūlančias panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kalbą, išskyrus atvejus, kai viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe.
Tokį Seimo nario konservatoriaus Jurgio Razmos, liberalo Vitalijaus Gailiaus pasiūlymą palaikė 77 Seimo nariai, prieš buvo 20, susilaikė 7 parlamentarai.
„Šiuo metu, kai plinta patyčios, neapykantos kalba, ne laikas svarstyti tokius klausimus. Tuo labiau, kad tokio projekto priėmimas reikštų bylos palengvinimą vienam iš Seimo narių“, – sakė J. Razma, turėdamas omenyje „aušriečių“ lyderį Remigijų Žemaitaitį.
Pataisyti projektą V. Sinicai pasiūlė Seimo narys V. Gailius.
„Suteikime galimybę kolegai ištaisyti klaidas“, – kvietė jis.
Taip pat skaitykite:
Visgi „valstietis“ Dainius Gaižauskas tikino manąs, kad tai „korektiškas, atliepiantis realijas“ projektas.
Kaip ELTA jau skelbė, Mišrios Seimo narių grupės narys V. Sinica ketvirtadienį ketino pateikti parlamentui BK pataisas, siūlančias panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kalbą. Politiko nuomone, tai turi būti ne įstatyminio reglamentavimo, o etikos normų sritis.
„Neetiškus pasisakymus turi lydėti visuomenės vertinimas ir, galimai, pasmerkimas, prarandama reputacija, bet už juos neturime būti baudžiami įstatymu“, – teigia V. Sinica.
Anot jo, projektu siekiama sustiprinti žodžio bei saviraiškos laisvę, skatinti Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti diskusijose.
BK nuostatos dėl neapykantos kalbos, anot V. Sinicos, tapo teisinio persekiojimo įrankiu žmonių, kurie išsakė vienokio ar kitokio pobūdžio nuomonę, pavyzdžiui apie aukšto rango politikus.
Taip pat skaitykite:
Beje, Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, siūlymas dekriminalizuoti atsakomybę už neapykantos kalbą prieštarautų Europos Sąjungos (ES) teisei.
Jei neliktų baudžiamosios atsakomybės tam, kuris viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religijos, įsitikinimų ar pažiūrų, anot Seimo teisininkų, „nebūtų laikomasi iš ES teisės akto kylančio įpareigojimo“.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
