Varėnos rajone nukritus dronui ir viešumoje kilus klausimams dėl Lietuvos oro gynybos pajėgumų, premjerė Inga Ruginienė sako, kad įsigyti reikiamas sistemas sudėtinga. Pasak jos, procesas vyksta, o pakankamą jų kiekį ketinama turėti 2030 metais.

„Labai norėčiau, kad tai būtų prekybos centras, kaip dabar mes einame apsipirkti pieno, duonos ar mėsos. Tai norėčiau, kad gynybai irgi būtų toks prekybos centras, į kurį galėtum nueiti ir išsirinkti tai, ko tau reikia, ir nusipirkti“, – antradienį Vyriausybėje žurnalistams teigė I. Ruginienė.

„Deja, pasaulyje taip nėra. Įvairios šalys net gauna kvotas tam tikrų įsigijimų, negali įsigyti net tiek, kiek yra užsakiusios“, – pridūrė ji.

Pasak jos, Vyriausybė jau užtikrino rekordinį biudžetą gynybai, vadinasi, pinigai nėra problema.

„Pinigų yra, dabar mus stabdo pasauliniai pramonės pajėgumai. Tai, deja, yra, kaip yra. Mes deramės ir viską darome, kad kuo greičiau gautume tam reikalingas sistemas“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Anot jos, pirmosios reikiamos priemonės į Lietuvą atvyks jau šįmet, tačiau pabrėžė, kad visas procesas tęsis ganėtinai ilgai.

„Kiekvienais metais numatyta įsigyti daugiau ir daugiau įvairių sistemų. Pagal mūsų strateginį planą, 2030 m. turėtume jau turėti tam tikrą bazę, kur galėtume matyti, detektuoti ir nukenksminti daug daugiau (oro erdvę pažeidusių objektų – ELTA)“, – sakė ji.

R. Kaunas tikisi, kad likusi užsakytų radarų dalis Lietuvą pasieks 2026–2028 m.

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovas Robertas Kaunas tikina, jog dalis pernai bei šių metų pradžioje užsakytų radarų jau gauta, kitų tikimasi sulaukti 2026–2028 m. 

„Kai kurie atvyko greičiau, tačiau, kai gauni įrenginį, įrangą, ją reikia integruoti į bendrą sistemą, kariai turi išmokti ja naudotis kartu su gamintojo atstovais. Tai irgi yra imlu laikui“, – Vyriausybėje kalbėjo R. Kaunas. 

„Tą dalį radarų mes jau esame gavę. Tai tikrai nėra kritinė dalis, bet tai nėra tai, kad laukiame kažkokio proceso. Užsakymai atlikti, dalis įrangos atvyko, mes ją integruojamės, mokomės ja naudotis ir t. t. Kita dalis, tikimės, atvyks 2026–2028 m., o iki 2030 m. tikslas yra sukurti visą detekcijos ekosistemą“, – akcentavo jis. 

Pasak ministro, dėl oro gynybos priemonių įsigijimų bendraujama su įvairiomis šalimis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Izraeliu, Ukraina, Čekija ir kitomis valstybėmis. 

„Žiūrime visur, kur galime įsigyti greitai ir, svarbiausia, kokybiškai, nes tu irgi negali nupirkti bet ko“, – pažymėjo jis.

„Tai šiandien yra realiai viso pasaulio problema. Turime karą Ukrainoje, turime karą Irane ir turime diktatorius, kurie nenori tų karų stabdyti. Čia ir yra tas pasaulinis iššūkis, nes labai ilgai Europa tiesiog nenorėjo matyti kylančių grėsmių“, – nurodė KAM vadovas. 

R. Vaikšnoras: manęs situacija netenkina

KAM vadovui bei premjerei kalbant apie tai, jog pilna į Lietuvą įskristi galinčių objektų detekcijos sistema galėtų būti sukurta iki 2030 m., generolas Raimundas Vaikšnoras sako – toks terminas jo netenkina nei kaip kariuomenės vado, nei kaip Lietuvos piliečio. Vis dėlto, jo teigimu, šio proceso trukmė priklauso nuo įvairių veiksnių, kurių nėra galimybių kontroliuoti.

„Kas buvo dešimtmečiais nedaroma arba daroma fragmentiškai, mes turime padaryti per keletą mėnesių arba keletą metų. Be abejo, (manęs – ELTA), kaip vado, kaip ir bet kurio piliečio, netenkina (situacija – ELTA). Aš norėjau jau šiandien turėti visą, pilnai uždengtą oro erdvę nuo bet kokių objektų, kurie gali įskristi į Lietuvos teritoriją, tačiau vyksta procesas (…), yra tam tikri objektyvūs niuansai, kur nuo mūsų nelabai priklauso“, – Vyriausybėje žurnalistams sakė R. Vaikšnoras. 

„Po praėjusių metų incidentų iš kariuomenės buvo pateikti visi operaciniai reikalavimai, kokios įrangos ir technikos galima įsigyti, tam buvo skirta 0,5 mlrd. eurų, kas yra išdėliota laike pagal tuos realius įsigijimų gebėjimus. Jeigu pavyks (…) kažką (gauti – ELTA) anksčiau, būtinai anksčiau gausime ir įdiegsime. Procesas yra tęstinis ir nesustojantis“, – kalbėjo jis. 

Kaip skelbta, pirmadienio naktį į Lietuvą įskrido ir Varėnos rajone nukrito, kaip įtariama, ukrainietiškas dronas. Kariuomenė informavo, jog objektas nebuvo užfiksuotas radarų – apie incidentą tarnybos sužinojo pirmadienį popiet. 

Kariuomenės atstovas taip pat informavo, kad sprogmenų nerasta, bet tai esą nereiškia kad jų negalėjo būti.

Šiuo metu yra renkami įkalčiai ir detalės, policija saugo teritoriją. 

ELTA primena, kad pernai liepos pabaigoje policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Nukritęs dronas su pritaisytu sprogstamuoju užtaisu buvo rastas Jonavos rajone esančiame poligone. 

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. – tuomet šalies oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. 

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.