Jungtinės Karalystės vyriausybė antradienį pristatė naujas taisykles, pagal kurias visiems naujai statomiems namams Anglijoje bus privaloma įrengti šilumos siurblius ir saulės elektrines. Politikai tai vadina dar vienu atsaku į ekonominius padarinius, kuriuos sustiprino konfliktas su Iranu ir su tuo susiję energijos tiekimo sutrikimai.

Ministrų teigimu, karas ir didžiausias naftos tiekimo sutrikimas naftos rinkos istorijoje dar kartą parodė, kad švarios energijos plėtra yra svarbi nacionalinio saugumo dalis. Vyriausybė pabrėžia, jog atsinaujinantys energijos šaltiniai padeda mažinti priklausomybę nuo išorinių, sunkiai prognozuojamų iškastinio kuro rinkų.

Nuo 2028 metų Anglijoje turėtų įsigalioti vadinamasis „Future Homes Standard“ – naujos statybos reikalavimų rinkinys. Jis numato, kad nauji namai turės būti projektuojami taip, jog dalį elektros energijos pasigamintų vietoje iš atsinaujinančių šaltinių. Daugeliu atvejų tai turėtų užtikrinti saulės energija.

Taip pat numatoma, kad nauji būstai bus aprūpinti mažo anglies dioksido pėdsako šildymo sprendimais – pavyzdžiui, šilumos siurbliais ar centralizuotais šilumos tinklais.

Vyriausybė papildė, kad per artimiausius mėnesius parduotuvėse turėtų pasirodyti ir į kištukinį lizdą jungiamos saulės panelės, kurias gyventojai galėtų montuoti, pavyzdžiui, balkonuose.

„Iranų karas dar kartą parodė, kad švarios energijos siekis yra būtinas mūsų energetiniam saugumui – tik taip galime išsivaduoti iš iškastinio kuro rinkų, kurių nekontroliuojame gniaužtų“, – pranešime teigė Jungtinės Karalystės energetikos sekretorius Edas Milibandas.

„Nesvarbu, ar tai būtų saulės panelės, kurios naujuose namuose būtų įrengiamos kaip standartas, ar galimybė žmonėms parduotuvėse įsigyti į kištuką jungiamą saulės energijos įrangą – esame pasiryžę diegti švarią energiją, kad suteiktume šaliai energetinį suverenitetą“, – pridūrė jis.

Energetikos sektoriaus atstovai šias gaires iš esmės pasitiko palankiai, nors dalis kampanijų organizatorių ragina žengti dar toliau, kad būtų greičiau mažinama šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro.

„Žmonės nori išsilaisvinti iš šių iškastinio kuro krizių. Nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios susidomėjimas saulės energija šoktelėjo 50 proc., auga ir šilumos siurblių bei elektromobilių paklausa“, – teigė „Octopus Energy“ įkūrėjas ir vadovas Gregas Jacksonas.

„Kiekviena saulės panelė, šilumos siurblys ir baterija mažina sąskaitas ir stiprina Didžiosios Britanijos energetinę nepriklausomybę. O naujausi vyriausybės žingsniai gali padėti sumažinti elektrifikacijos kaštus“, – pridūrė jis.

Klimato mokslininkai ne kartą perspėjo, kad norint pristabdyti globalų atšilimą būtina reikšmingai mažinti iškastinio kuro vartojimą. Anglies, naftos ir dujų deginimas įvardijamas kaip pagrindinis klimato krizės variklis.

Energetinis saugumas

JAV ir Izraelio vadovaujamas karas su Iranu, prasidėjęs vasario 28 dieną, toliau trikdo naftos gavybą ir gabenimą regione. Pastarosiomis savaitėmis laivyba strategiškai svarbiu Hormūzo sąsiauriu praktiškai sustojo.

Hormūzo sąsiauris – siauras jūrinis koridorius, jungiantis Persijos įlanką su Omano įlanka. Įprastai per jį praeina apie 20 proc. pasaulinės naftos ir dujų.

Tuo metu opozicijos politikai ragina valdančiąją centro kairės „Labour“ partiją labiau koncentruotis į vietinės energijos pasiūlos užtikrinimą, kad dėl karo energetikos krizės būtų mažinamos vartotojų sąskaitos.

Centro dešinės „Conservatives“ atstovė, šešėlinė energetikos sekretorė Claire Coutinho socialiniuose tinkluose paragino vyriausybę išduoti licencijas naujiems naftos ir dujų telkiniams Šiaurės jūroje.

Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose daugelyje šalių pastebimas staigus degalų kainų augimas. Slovėnija neseniai tapo pirmąja Europos Sąjungos nare, įvedusia degalų normavimą, siekiant suvaldyti tiekimo sutrikimus.

Graikija tuo tarpu ėmėsi riboti pelno maržas degalams ir kai kurioms prekybos centrų prekėms trims mėnesiams.

Analitikai prognozuoja, kad Irano karo padariniai gali paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro: vis daugiau valstybių atsinaujinančius energijos šaltinius vertina kaip būdą didinti atsparumą, mažinti taršą ir silpninti geopolitines rizikas.