Pavadinimas gali šiek tiek klaidinti, nes šis tekstas nėra apie vieną konkretų sėkmės pavyzdį. Čia kalbama apie tai, kaip apskritai suprasti ir apytikriai įvertinti sėkmės tikimybę: ką reiškia procentai, kaip jie interpretuojami ir kokias išvadas žmonės dažnai daro per skubotai.
Dažnai galima išgirsti teiginių, kad sėkmės tikimybė vienoje ar kitoje veikloje yra „didelė“, „maža“ ar „vidutinė“. Tokie apibūdinimai mažai ką pasako, nes skirtingiems žmonėms jie gali reikšti visiškai skirtingus dalykus. Dėl to patogiausia remtis skaičiais.
Kartais nurodoma, kad sėkmės tikimybė siekia, pavyzdžiui, 2 proc., 5 proc. ar 10 proc. Ką tai reiškia praktiškai? Įsivaizduokime, kad kalbame apie verslą. Jei teigiama, jog tikimybė, kad verslas bus sėkmingas, yra 10 proc., tai reiškia paprastą dalyką: statistiškai iš 100 bandymų sėkmė pasitaikytų apie 10 kartų. Dar paprasčiau – jeigu tokį patį verslą pradėtumėte 10 kartų, teoriškai vienas iš jų turėtų „neišlūžti“ ir nesibaigti bankrotu. Taip sėkmės tikimybė tampa aiškiau suprantama.
Iš kur atsiranda tokie skaičiai?
Natūraliai kyla klausimas – kaip apskaičiuojama sėkmės tikimybė? Dažniausiai ji remiasi realiais duomenimis ir jų statistiniu apdorojimu. Kai kuriuos reiškinius įvertinti gana paprasta.
Pavyzdžiui, dirbant didelėje korporacijoje tikimybė tapti jos vadovu vidutiniškai gali būti 1/1550, t. y. apie 0,0645 proc. Tokia proporcija gaunama apytikriai dalijant vidutinį vadovų skaičių iš vidutinio visų darbuotojų skaičiaus.
Taip pat skaitykite:
Kaip tai interpretuoti? Matematiškai galima sakyti: jei dirbtumėte toje pačioje įmonėje 1549 kartus (ir kiekvieną kartą turėtumėte tam reikalingas kompetencijas), tuomet teoriškai bent kartą turėtumėte tapti vadovu. Tačiau realybėje viskas nėra taip tiesmuka: net ir dirbdami „dar“ 1549 kartus galite vadovu tapti dar 2, 3 ar 4 kartus, o galite ir netapti nė karto. Taip veikia tikimybė.
Kada tada pasiekiama sėkmė?
Priartėkime prie pagrindinio klausimo: kiek kartų reikia bandyti, kad teoriškai pasiektume sėkmę? Tarkime, sėkmės tikimybė tam tikrame versle yra 5 proc. Tai reikštų, kad pradėjus tokį verslą 100 kartų, maždaug 5 atvejais rezultatas būtų sėkmingas.
Vadovaujantis tokia logika, galima sakyti: jei 5 proc. yra 0,05, tuomet pakartojus bandymą 20 kartų gauname:
0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 + 0,05 = 1,
o tai teoriškai reiškia „užtikrintą“ sėkmę.
Taip pat skaitykite:
Analogiškai, jei sėkmės tikimybė yra 20 proc., tuomet teoriškai pakanka 5 bandymų, kad sėkmė „turi“ pasitaikyti.
Realybė yra kur kas sudėtingesnė
Nors skaičiavimas atrodo paprastas, toks modelis turi daug silpnų vietų. Pirmiausia, pati pradinė tikimybė gali būti netiksli. Tai tik tikimybė, o ne garantija – realybėje sėkmė gali neįvykti net tada, kai statistiškai ji „turėtų“ pasitaikyti.
Antra, toks skaičiavimas tėra iliustracinis modelis, padedantis suprasti principą, bet ne tiksliai numatantis, kas nutiks konkrečiam žmogui.
Trečia, ir galbūt svarbiausia – prielaida, kad kiekvienas žmogus kiekvieną kartą „tą patį verslą“ vykdys vienodai, yra mažai realistiška. Žmonės skiriasi asmeninėmis savybėmis, išsilavinimu, žiniomis, patirtimi. Visa tai lemia skirtingus rezultatus net ir bandant tą patį dalyką kelis kartus. Negalima ignoruoti ir tokio veiksnio kaip darbštumas.
Pabaigai
Aprašytas skaičiavimo būdas išlieka modeliu: teoriškai taip „turėtų“ būti, tačiau praktikoje gali nutikti kitaip. Vis dėlto verta suprasti, kaip veikia tikimybės logika, ir tuo pačiu nepamiršti, kad realiame gyvenime ją koreguoja daugybė papildomų veiksnių.
