Gyvenimo būdo infliacija – reiškinys, kai augant pajamoms dar sparčiau išauga išlaidos – daugeliui tampa spąstais. Didelė dalis net ir gerai uždirbančių žmonių galiausiai ima gyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, nes finansiniai įsipareigojimai auga greičiau nei realios galimybės.

Vienas dažniausių šio reiškinio simptomų – per brangaus būsto ar automobilio įsigijimas iš skolintų lėšų. Šiame tekste aptariama, ar vartotojiškas lizingas ir brangių automobilių pirkimas gali būti realus poreikis, ar vis dėlto dažniau tai tampa biudžetą sekinančia užgaida.

Kaip pavyzdys dažnai pateikiama situacija, kai didelės pajamos neužtikrina finansinio stabilumo, jei kartu auga ir skolos:

„Adamas iš Finikso (Arizona), 41 metų, vedęs, turi vieną vaiką. Metinės bendrosios pajamos – 330 tūkst. JAV dolerių (27 500 JAV dolerių per mėnesį). Skolos: automobiliai („BMW“ ir naujausias pikapas) – 150 tūkst. JAV dolerių, studijų paskola – 280 tūkst. JAV dolerių, hipoteka – 385 tūkst. JAV dolerių. Iš viso – 815 tūkst. JAV dolerių. Santaupos – 10 tūkst. JAV dolerių. Grynoji vertė – minus 20 tūkst. JAV dolerių“, – 2023 m. rugpjūčio 24 d. laidoje „The Ramsey Show“.

Nors tai JAV pavyzdys, pati problema universali: noras „neatsilikti“ nuo aplinkinių (JAV vadinama keeping up with the Joneses, Lietuvoje artima frazė – „zastavėk, a pastavėk“) dažnai lemia sprendimus, kurie atitolina finansinę nepriklausomybę.

Pajamos ir automobilių finansavimas: kuo skiriasi Lietuva ir JAV?

Lyginti Lietuvos ir JAV gyvenimo lygį nėra paprasta, ypač kalbant apie būstą. Lietuvoje daugelis gyvena daugiabučiuose, o JAV dažniau – nuosavuose namuose, todėl kasdieniai poreikiai ir išlaidų struktūra skiriasi. Tačiau automobilių rinkoje panašumų daugiau: tie patys masiniai modeliai, tokie kaip „Toyota Corolla“ ar „Toyota RAV4“, populiarūs abiejose šalyse, o premium segmente „BMW“, „Mercedes“ ir „Audi“ modelių pasiūla taip pat panaši.

Svarbus skirtumas – sąvokos. JAV „leasing“ dažniausiai atitinka tai, ką Lietuvoje vadiname ilgalaike nuoma: dažniausiai sutarties pabaigoje automobilis nėra išperkamas, o norint jį pasilikti tenka mokėti didelę likutinę vertę. Lietuvoje labiau paplitęs veiklos lizingas su numatomu išpirkimu (pvz., už 1 proc.).

Kokius automobilius perka gyventojai ir kiek tai kainuoja?

Lietuvoje 2022 m. buvo registruota apie 1,13 mln. lengvųjų automobilių, iš jų apie 420 tūkst. – nauji. Naujų automobilių rinkoje dominuoja juridiniai pirkėjai (įmonės), o premium segmente augimą labiau tempė privatūs pirkėjai.

Tarp pagrindinių tendencijų – didėjanti naujo automobilio kaina. Vidutinė naujo automobilio kaina Lietuvoje siekė apie 175 tūkst. (eurais), o tai gerokai viršija daugumos namų ūkių galimybes, ypač jei vertiname ne vidurkius, o medianą.

Naudotų automobilių rinka Lietuvoje išlieka dominuojanti: didelė dalis gyventojų perka senesnius automobilius, dažnai atsiskaitydami grynaisiais. Naudoto automobilio kaina rinkoje paprastai kelis kartus mažesnė nei naujo, tačiau dažnai tokie automobiliai būna gerokai senesni ir su dideliu rida.

Ilgalaikė nuoma: patogu, bet turi kainą

Žmonės dažnai svarsto: pirkti automobilį, imti jį ilgalaikei nuomai ar rinktis klasikinį lizingą. Ilgalaikė nuoma vizualiai atrodo paprasta: mokate mėnesinį mokestį ir pasibaigus sutarčiai grąžinate automobilį.

Ilgalaikės nuomos privalumai:

• galimybė važinėti nauju automobiliu su garantija;
• paprastesnės procedūros ir lengvesnis „įėjimas“ nei banko paskoloje;
• nereikia rūpintis automobilio pardavimu pasibaigus sutarčiai;
• kai kuriais atvejais nuomos bendrovė apmoka periodinius aptarnavimus.

Tačiau trūkumai neretai svarbesni:

• dideli mokesčiai už sutarties nutraukimą ar automobilio keitimą sutarties laikotarpiu;
• ribojimai modifikacijoms;
• dažnai nustatoma maksimali rida, už viršijimą taikomi papildomi mokesčiai;
• grąžinant automobilį vertinama būklė – už defektus skaičiuojami papildomi kaštai;
• pasibaigus sutarčiai dažnai liekate be automobilio ir vėl pradedate mokėjimų ciklą nuo pradžių;
• į sutartis dažnai įtraukiami privalomi draudimai ir paslaugų paketai, kurie nebūtinai yra optimalūs vartotojui.

Klasikinis veiklos lizingas su išpirkimu: kada jis logiškas?

Veiklos lizingas(ypač verslui) dažnai patrauklus dėl mokestinių privalumų. Tai viena priežasčių, kodėl ši finansavimo forma taip paplitusi. Kita – mažiau racionali: lizingasleidžia rinktis brangesnį automobilį, nei žmogus realiai galėtų įpirkti už nuosavas lėšas.

Veiklos lizingo privalumai:

• galimybė naudotis nauju automobiliu su garantija;
• verslui – mokestinė nauda, kai dalis kaštų gali mažinti apmokestinamąją bazę;
• sutarties pabaigoje dažnai galima automobilį išpirkti;
• paprastesnės procedūros nei banko finansavime.

Veiklos lizingotrūkumai:

• aukštos baudos už sutarties nutraukimą;
• ribojamos automobilio modifikacijos.

Lietuvoje lizingas – masinis reiškinys

Lietuvoje automobilių finansavimas per lizingasyra labai paplitęs, ypač tarp įmonių ir individualią veiklą vykdančių asmenų. Didelę visų lizingas sutarčių dalį sudaro būtent lengvieji automobiliai.

Pagal viešai skelbiamus sektoriaus apibendrinimus 2022 m. šimtais tūkstančių skaičiuojama, kiek automobilių buvo perduota naudoti per lizingą. Naujų automobilių segmente lizingas sudaro reikšmingą dalį visų sandorių, o naudotų automobilių segmente jis kur kas retesnis.

Ar lizingas tikrai „pigiau“?

Lizingas dažnai pristatomas kaip patogi ir lengvai pasiekiama finansavimo priemonė, tačiau galutinis kaštas neretai viršija automobilio kainą, jei jis būtų perkamas iš karto. Ypač tai juntama, kai kalbame apie brangesnius automobilius: mėnesinė įmoka tampa nuolatiniu spaudimu biudžetui, o po kelių metų, pasibaigus sutarčiai, žmogus dažnai vėl „peršoka“ į naują sutartį.

Kuo brangesnis automobilis, tuo didesnė ir potenciali finansinė klaida. Ilgainiui nuolatinis naujų automobilių „rolinimas“ gali kainuoti dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų – tai lėšos, kurios galėtų būti kaupiamos finansiniam rezervui ar investuojamos.

Kas iš to laimi labiausiai?

Automobilių rinkoje dažnai didžiausia vertė sukuriama ne pačio automobilio pardavimo maržoje, o finansavimo produktuose, papildomose paslaugose, draudimuose, garantijų pratęsime ir servise. Dėl to pardavėjams ir finansuotojams klientas, pasirenkantis lizingą ar ilgalaikę nuomą, dažnai yra pelningesnis nei tas, kuris perka automobilį už savo lėšas.

Ar daugumai žmonių realiai įkandami brangūs automobiliai?

Lietuvoje viešai prieinamų duomenų, kurie detaliai parodytų, kas perka konkrečių klasių automobilius, nėra. Tačiau bendras vaizdas aiškus: daugumos namų ūkių sukauptas finansinis rezervas nėra didelis, o turto medianos reikšmės paprastai gerokai mažesnės nei vidurkiai. Tai reiškia, kad net ir „vidutinė“ naujo automobilio kaina daugeliui yra per didelė našta.

Jeigu automobilis perkamas ar nuomojamas taip, kad žmogus lieka be saugumo pagalvės, tampa priklausomas nuo vieno pajamų šaltinio ir nebegali kaupti, toks sprendimas dažnai reiškia ne patogumą, o ilgalaikį finansinį nuovargį.

Koks automobilis iš tiesų „pagal kišenę“?

Vieno universalaus atsakymo nėra, nes skiriasi šeimų padėtis, poreikiai, gyvenamoji vieta ir darbo specifika. Tačiau bendra taisyklė paprasta: kuo didesnę dalį pajamų ir santaupų „suvalgo“ automobilis, tuo mažiau lieka stabilumui ir ateities tikslams.

Automobilis pirmiausia turėtų būti patikima transporto priemonė – saugi, tvarkinga ir ekonomiška pagal galimybes. Tuo pat metu reikia nepamiršti, kad automobilis yra greitai nuvertėjantis turtas: priešingai nei būstas, jis paprastai ne didina, o mažina žmogaus grynąją vertę.

Jei tikslas – ilgalaikė finansinė ramybė, verta kritiškai įvertinti, ar brangesnio automobilio pasirinkimas yra realus poreikis, ar noras įtikti socialiniam lūkesčiui. Dažnai būtent šis skirtumas lemia, ar žmogus po kelerių metų turės didesnį finansinį rezervą, ar tik dar vieną įsipareigojimą.