Donaldo Trumpo žinutės apie tai, ko jis tikisi iš JAV sąjungininkų kare su Iranu, Europos sostinėse kelia tiek sumaišties, kad bet kokios pastangos prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio atvėrimo įstrigo, teigia keturi Europos vyriausybių pareigūnai.

Anot jų, Vašingtonas kol kas nepateikė jokių formalių prašymų dėl įrangos ar pajėgumų. Tuo pačiu sąjungininkai nenoriai svarsto karinių pajėgų siuntimą į regioną, nes baiminasi, kad jos galėtų tapti Irano taikiniu.

Vis dėlto daugiau nei 30 valstybių, tarp jų ir dauguma „NATO“ šalių, yra pažadėjusios dėti „atitinkamas pastangas“, kad laivyba per strategiškai svarbų prekybos „butelio kakliuką“ būtų atnaujinta. Tokie pareiškimai pasirodė po to, kai JAV prezidentas viešai sukritikavo sąjungininkus, esą jie neva nesavanoriškai nesiūlo pagalbos.

Tačiau realios diskusijos tebėra ankstyvoje stadijoje, nurodo pareigūnai iš septynių Europos valstybių.

„Norėtųsi daugiau nuspėjamumo, daugiau aiškumo ir daugiau strateginės įžvalgos — ne tik šiuo atveju“, – antradienį „POLITICO“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius, pridūręs: „Palaukime ir pažiūrėkime.“

Lėtas tempas atspindi prieštaringą D. Trumpo komunikaciją jau daugiau nei tris savaites trunkančio konflikto metu: jis tai grasina sąjungininkams dėl nepakankamos paramos, tai pareiškia, kad jų pagalbos apskritai nereikia, bet kartu nepateikia konkrečių detalių, kuo ir kaip jie galėtų prisidėti.

Menka europiečių motyvacija įsitraukti taip pat išryškina augantį žemyno pasitikėjimą savo pozicija santykiuose su Vašingtonu. Europoje vis dažniau pereinama nuo bandymų įtikti D. Trumpui prie griežtesnio tono dėl karo, dėl kurio sąjungininkai nebuvo konsultuoti.

„Šis karas pažeidžia tarptautinę teisę“, – antradienį pareiškė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris. „Beveik nekyla abejonių, kad bet kuriuo atveju argumentas apie neišvengiamą ataką prieš JAV yra nepagrįstas.“

Kai kurioms sostinėms naujausias prašymas atskleidžia ir akivaizdų dvigubą standartą: JAV pareigūnai ne kartą spaudė europiečius daugiau dėmesio skirti savo žemyno gynybai, kad Vašingtonas galėtų koncentruotis į kitus regionus. Tačiau dabar D. Trumpas ragina europiečius dislokuoti pajėgas Artimuosiuose Rytuose.

„Bendras vaizdas toks: JAV prašo mūsų rūpintis ir ginti savo šalis, rūpintis parama Ukrainai… o dabar dar ir Artimieji Rytai bei pasaulinės tiekimo grandinės“, – sakė vienas aukšto rango Europos vyriausybės pareigūnas, šį požiūrį pavadinęs „absurdiškai nenuosekliu, švelniai tariant“.

Baltųjų rūmų pareigūnas nekomentavo konkrečių reikalavimų sąjungininkams, tačiau „POLITICO“ teigė: „Prezidentas Trumpas ir jo nacionalinio saugumo komanda buvo gerai pasirengę Irano režimo bandymams uždaryti sąsiaurį, o JAV kariuomenė sistemingai naikina teroristinio Irano režimo gebėjimą trikdyti laisvą energijos srautą.“

„Prezidentas Trumpas yra įsitikinęs, kad Hormūzo sąsiauris labai greitai bus atvertas“, – pridūrė pareigūnas.

Nesant konkrečių prašymų, sąjungininkai kol kas siūlo tai, ką gali: susitikimus, pareiškimus ir politinį palaikymą.

Jungtinė Karalystė, kuri iki šiol užkulisiuose derina pokalbius kartu su „NATO“ vadovu Marku Rutte, antradienį pranešė artimiausiu metu surengsianti saugumo viršūnių susitikimą, skirtą palaikyti pastangų dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo pagreitį.

Penktadienį netoli Paryžiaus susitiksiantys „G7“ užsienio reikalų ministrai taip pat aptars Iraną, teigė su derybomis supažindintas Prancūzijos diplomatas. Sąjungininkai siektų „suderinti pozicijas“ su Vašingtonu ir diskutuoti dėl „jūrinių maršrutų atvėrimo“ Persijos įlankoje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio.

Nors konkrečios paramos trūksta, bendras sąjungininkų pareiškimas, panašu, Vašingtonui yra priimtinas. Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt teigė, kad D. Trumpo raginimas „NATO“ sąjungininkams aktyviau prisidėti prie Hormūzo sąsiaurio saugumo yra „sveikas protas“, o dabar, esą, jau matyti, jog jie pradeda atsiliepti į kvietimą.

Praktikoje Europa galėtų dislokuoti eskadrinius minininkus ir padėti JAV lydėti laivų konvojus per sąsiaurį, teigė Karališkojo jungtinių paslaugų instituto tyrėjas ir karinių jūrų pajėgų ekspertas Sidharthas Kaushalas. Jo vertinimu, JAV turi apie 25 sunkiai ginkluotus, raketomis aprūpintus tokio tipo laivus, kuriuos galėtų nedelsdamos dislokuoti visame pasaulyje.

Europa taip pat galėtų suteikti minų paieškos ir neutralizavimo pajėgumus — srityje, kur JAV, anot jo, yra „gana apribotos“. Vokietija, Estija, Prancūzija, Rumunija, Belgija, Bulgarija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė kartu eksploatuoja apie 40 priešmininių laivų, kai JAV turi keturis.

„Čia yra vaidmuo, kurį galėtų atlikti įvairių šalių laivynai“, – sakė vienas britų gynybos pareigūnas. Pasak jo, Jungtinė Karalystė jau pradėjo svarstyti galimus variantus, pavyzdžiui, siųsti Karališkojo laivyno laivą ar komercinį laivą, lydimą autonominių sistemų minoms naikinti, kaip tarptautinės koalicijos dalį — tačiau tik tuomet, kai konfliktas aprims.

„Aišku viena: turi būti bent jau, jei ne visiška, tai reikšminga kovinių operacijų tempo ir masto pabaiga regione, kad galėtume įsivaizduoti sąsiaurio saugumo užtikrinimą“, – pridūrė jis.

Kol JAV nenutrauks karo veiksmų regione ir aiškiai nepaaiškins, ko konkrečiai reikia — ir kodėl — Europos partneriai veikiausiai nesiryš žengti toliau.

„Sąjungininkai nesutinka būti įtraukti į karą, kurio nepradėjome, ir neturėdami supratimo, ką JAV ketina daryti“, – sakė vienas „NATO“ diplomatas. „Kol kas didžiuojuosi mūsų ‘ne’.“