Demokratinėje Kongo Respublikoje kasdien išgaunama ir perdirbama apie 30 tūkst. tonų mišrios vario ir kobalto rūdos – žaliavų, laikomų būtinu pagrindu atsinaujinančios energetikos plėtrai. Tačiau vietos gyventojai ir aplinkosaugininkai praneša apie galimus apsinuodijimų atvejus, sunkias vaikų sveikatos problemas ir net mirtis. Įmonė, valdanti objektą, tvirtina laikantįsi saugos reikalavimų.

Varis dažniausiai išgaunamas iš sulfidinių rūdų, o šio proceso metu į aplinką gali patekti sieros dioksidas (SO2). Daugelyje šalių šiai medžiagai taikomi griežti limitai, nes didelės koncentracijos gali būti toksiškos ir net mirtinos. Pasak pranešimų, Demokratinėje Kongo Respublikoje šių emisijų normos esą neretai viršijamos.

2024 m. Aplinkos tyrimų agentūra „Environmental Investigation Agency“ (EIA) gavo pranešimą iš moters, gyvenančios Manomapijos vietovėje, netoli vario gavybos ir perdirbimo komplekso. Ji teigė, kad jos vaikas staiga pradėjo vemti krauju ir netrukus mirė. Moteris tragediją siejo su pramoninės veiklos suintensyvėjimu – vos keli šimtai metrų nuo namų esą buvo pastatytas vienas didžiausių Afrikoje vario ir kobalto perdirbimo kompleksų.

Minimas objektas priklauso bendrovei „Tenke Fungurume Mining“ (TFM), kuri yra Kinijos įmonės „CMOC“ valdoma Kongo įmonė. Skelbiama, kad ši kasykla, be kita ko, yra sudariusi sutartis dėl didelių vario tiekimų, įskaitant apie 100 tūkst. tonų siuntas į Jungtines Valstijas.

Pasak EIA, kompleksas, kurio plotas prilyginamas maždaug 500 futbolo aikščių, gali perdirbti iki 30 tūkst. tonų mišrios vario ir kobalto rūdos per dieną. Varis ir kobaltas yra svarbūs ličio jonų baterijų komponentai, naudojami elektrinėse transporto priemonėse, kompiuteriuose ir išmaniuosiuose telefonuose.

EIA teigimu, kasyklos teritorijoje ir šalia jos sieros dioksido koncentracija ore esą gerokai viršijo ribas, kurias įvairios organizacijos, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją, laiko saugiomis žmogui.

Vietos aktyvistai nurodo, kad pradėjus veikti objektui, smarkiai padaugėjo kvėpavimo takų sutrikimais besiskundžiančių žmonių. Sieros dioksidas dirgina akis, gleivines, odą ir kvėpavimo sistemą. Taip pat pranešama apie kelis mirties atvejus, kurie, kaip teigiama, galėjo būti susiję su stipria ekspozicija aukštoms šios medžiagos koncentracijoms.

„Tenke Fungurume Mining“ savo ruožtu tvirtina, kad emisijos neviršija saugių ribų ir nekelia pavojaus sveikatai. Bendrovė laiške EIA nurodė, jog „nėra įrodymų apie priežastinį ryšį tarp ligos (mirusio berniuko – red. past.) ir gamyklos veiklos“.

Kobalto gavyba, ypač Demokratinėje Kongo Respublikoje, kuri patenkina daugiau kaip 70 proc. pasaulinės šios žaliavos paklausos, dažnai siejama su rimta rizika sveikatai, saugumui ir aplinkai. Antras pagal dydį kobalto tiekėjas pasaulyje yra Rusija.

Pranešimuose pažymima, kad primityvūs gavybos būdai neretai susiję su neformaliu, nereglamentuotu darbu: darbuotojai ir vietos bendruomenės gali būti veikiami toksinių medžiagų, patirti mirtinų nelaimingų atsitikimų, o žmogaus teisių pažeidimai gali apimti ir vaikų darbą. Kartu pabrėžiama, kad didesniems pramoniniams objektams dažnai sudėtingiau įrodyti tiesioginį ryšį tarp jų veiklos ir masinių apsinuodijimų.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad didžioji dalis išgaunamo kobalto iš esmės yra šalutinis produktas veikiančiose vario kasyklose, o pietiniai Demokratinės Kongo Respublikos regionai gali patirti ir kitų žaliavų gavybos pasekmes, įskaitant urano.