Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen patyrė nesėkmę parlamento rinkimuose – jos vadovaujamam kairiųjų blokui, panašu, pritrūko balsų daugumai ir vyriausybei suformuoti. Rinkimų kampaniją temdė JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai aneksuoti Grenlandiją – savivaldžią Danijos Karalystės teritoriją.

Frederiksen vadovaujami „Socialdemokratai“ surinko daugiausia balsų ir, pirminiais duomenimis, laimėjo 38 vietas 179 narių parlamente. Prieš ketverius metus partija turėjo 50 mandatų, o dabartinis rezultatas, kaip pranešama, yra prasčiausias nuo 1903 metų.

Kairiųjų pažiūrų politinių jėgų junginys, vadinamasis „raudonasis blokas“, buvo siejamas su 84 mandatais – tai šešiomis vietomis mažiau nei 90, reikalingų daugumai. Dešiniųjų „mėlynasis blokas“ gavo 77 vietas.

Kalbėdama savo rėmėjams Kopenhagoje, M. Frederiksen pripažino, kad vyriausybę suformuoti bus „sunku“, tačiau bandė sumenkinti partijos populiarumo kritimą, primindama pastarųjų metų iššūkius.

„Mums teko tvarkytis su karu, mums grasino Amerikos prezidentas, o per beveik septynerius metus nukritome 4 procentiniais punktais – manau, tai yra visai gerai“, – cituojama M. Frederiksen.

Rinkimų rezultatai atveria kelią sudėtingoms koalicijos deryboms artimiausiomis savaitėmis. Užsienio reikalų ministro Larso Lokke Rasmusseno vadovaujami centro dešinės „Moderatai“, laimėję 14 vietų, laikomi galimu „auksiniu balsu“ formuojant valdančiąją daugumą.

„Mes stovime centre. Nebėkite į kampines vėliavėles. Mes stovime ten, viduryje. Ten žaidimas įdomiausias. Ateikite ir žaiskite su mumis“, – teigė L. Lokke Rasmussenas.

Premjerė pirmalaikius rinkimus paskelbė keliais mėnesiais anksčiau, nei buvo planuota, siekdama užsitikrinti trečią iš eilės kadenciją. Ji tikėjosi išnaudoti visuomenės palaikymą po to, kai griežtai pasipriešino D. Trumpo spaudimui perimti Grenlandijos kontrolę.

Vis dėlto pačioje rinkimų kampanijoje Danijos politinės partijos daugiausia dėmesio skyrė vidaus temoms – ekonomikos būklei, švaraus geriamojo vandens problemoms, maisto ir degalų kainoms. Grenlandijos ateitis buvo aptariama rečiau, nes šalyje vyrauja platus sutarimas dėl jos vietos karalystėje.

Danijos analitinio centro „Think Tank Europa“ direktorė Lykke Friis teigė, kad Grenlandijos klausimas ir Kopenhagos pozicija dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „apskritai nesuvaidino jokio vaidmens“ rinkimų baigčiai.

„Pagrindinės temos buvo, tarkime, geriamasis vanduo, taip pat gyvūnų gerovė – ir tai yra klausimai, kurie „Socialdemokratams“ nėra palankūs“, – sakė L. Friis. Pasak jos, nepaisant dabartinių sunkumų, trijų rinkimų iš eilės laimėjimas Europos politikoje yra retas reiškinys.

Geopolitinė audra dėl Grenlandijos

Metų pradžioje Grenlandija atsidūrė geopolitinės audros centre, kai JAV prezidentas, jau seniai kalbėjęs apie siekį perimti salos kontrolę, vėl sugrįžo prie šios idėjos. D. Trumpas tuomet teigė, kad sala yra itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui, dažnai minėdamas Rusijos ir Kinijos įtaką Arktyje.

Šis klausimas padidino transatlantinę įtampą ir supurtė NATO, o M. Frederiksen perspėjo, kad iki šiol įprasta pasaulio tvarka baigiasi. Vėliau D. Trumpas sušvelnino toną ir Pasaulio ekonomikos forume pranešė pasiekęs „būsimo susitarimo gaires“, kurios ilgainiui esą atlieptų JAV interesus.

Nepaisant to, Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas šiuos rinkimus pavadino svarbiausiais salos istorijoje, teigdamas, kad teritorija vis dar atsidūrusi „rimtoje situacijoje“.

„Gyvename laikais, kai supervalstybė bando mus įsigyti, paimti, kontroliuoti“, – sakė J.-F. Nielsenas.