Europos Centrinio Banko (ECB) Vykdomosios valdybos narys Piero Cipollone antradienį pareiškė, kad ECB tikisi jau šią vasarą paskelbti europinius standartus, kurie būtų taikomi galimam skaitmeniniam eurui. Šis žingsnis turėtų padėti mokėjimų paslaugų teikėjams ir prekybininkams iš anksto paruošti savo sistemas dar iki sprendimo dėl skaitmeninio euro išleidimo.

Kalbėdamas Europos Sąjungos įstatymų leidėjams, P. Cipollone pabrėžė, kad paskelbus standartus ECB ketina glaudžiai dirbti su rinkos dalyviais, jog šie galėtų kuo greičiau pradėti juos diegti mokėjimo terminaluose ir kituose sprendimuose.

Anot jo, galutinai parengtas taisyklių rinkinys leistų naujiems terminalams ir mokėjimų programėlėms iš karto turėti reikalingą techninę infrastruktūrą. Tai, P. Cipollone teigimu, suteiktų Europos įmonėms pranašumą, kai tik ES teisės aktai įsigalios – ECB tikisi, kad tai galėtų įvykti 2026 metais.

P. Cipollone taip pat kalbėjo apie skaitmeninio euro bandomąjį etapą. Pasak jo, pilotinis projektas turėtų trukti 12 mėnesių ir prasidėti nuo 2027 metų antrosios pusės. Jo metu kontroliuojamoje aplinkoje būtų testuojami atsiskaitymai tarp žmonių ir mokėjimai prekybos vietose. Tikslas – būti techniškai pasirengus galimam skaitmeninio euro išleidimui apie 2029 metus, jei įstatymų leidėjai patvirtins teisinį reglamentavimą.

ECB: būtina įvertinti sąnaudas ir ilgalaikę naudą

Anksčiau ECB analizė įvertino, kad skaitmeninis euras per ketverius metus ES bankams galėtų kainuoti 4–6 mlrd. eurų. Centrinis bankas šią sumą įvardijo kaip maždaug 3 proc. jų metinio informacinių technologijų priežiūros biudžeto. P. Cipollone įstatymų leidėjams teigė, kad šias sąnaudas būtina vertinti kartu su ilgalaike nauda – pavyzdžiui, galimybe išlaikyti didesnę dalį prekybininkų mokesčių Europoje ir plėsti europines mokėjimų schemas.

Jis pakartojo, kad skaitmeninis euras būtų kuriamas kaip viešoji mokėjimų infrastruktūra, kuria naudotųsi privatūs tarpininkai, tokie kaip bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai. Tokie tarpininkai galėtų siūlyti pinigines ir paslaugas, o pats ECB neplanuoja tiesiogiai vartotojams teikti skaitmeninio euro kaip galutinio produkto.

Pagrindinis sumanymas – sukurti visoje Europoje veikiančią infrastruktūrą, kuri mažintų priklausomybę nuo tarptautinių kortelių schemų. P. Cipollone aiškino, kad bendrai ženklintos kortelės ir bankų piniginės galėtų persijungti tarp nacionalinių schemų ir skaitmeninio euro visoje euro zonoje.

Pasak jo, skaitmeninis euras būtų skirtas papildyti grynuosius pinigus ir bankų indėlius, o ne juos pakeisti. Taip pat akcentuota, kad nuo pat pradžių kuriant etaloninės programėlės dizainą numatomos prieinamumo funkcijos – pavyzdžiui, valdymas balsu ar didesnio šrifto režimas, siekiant užtikrinti įtrauktį.

P. Cipollone teigė, kad ECB taip pat siekia, jog centrinio banko pinigai išliktų būsimos didmeninės rinkos „inkaru“. Jis priminė projektą „Pontes“, kuriame bandoma atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius centrinio banko pinigais skirtingose paskirstytosios apskaitos technologijų platformose, taip pat „Appia“ gairių planą, susijusį su tokenizuotos Europos finansų ekosistemos plėtra.

Atskiroje kalboje, pasakytoje pirmadienį, jis taip pat aptarė galimybę, kad tokenizuoti centrinio banko pinigai ateityje galėtų tapti atsiskaitymo priemone stabilioms kriptovaliutoms ir tokenizuotiems indėliams.