Baltieji rūmai trečiadienį priėmė tai, ką renginio organizatoriai pavadino pirmuoju humanoidiniu robotu svečiu. Pirmoji JAV ponia Melania Trump pasirodė kartu su robotikos startuolio „Figure AI“ humanoidu.

Robotas, įvardytas kaip „Figure 3“, lydėjo M. Trump antrąją „Fostering the Future Together Global Coalition Summit“ dieną. Tai – susitikimas, skirtas technologijoms ir vaikų švietimui.

Renginio metu humanoidas pasisveikino su svečiais keliomis kalbomis ir prisistatė kaip „humanoidas, sukurtas Jungtinėse Amerikos Valstijose“. Šis pasirodymas tapo vienu ryškiausių humanoidinės robotikos pristatymų JAV iki šiol ir parodė, kad ši technologijų kryptis vis labiau laikoma nacionaliniu prioritetu pasaulinės konkurencijos kontekste.

M. Trump renginyje akcentavo dirbtinio intelekto taikymą vaikų ugdyme ir teigė, kad ateityje tokie robotai galėtų tapti interaktyviais namų mokytojais. Tuo metu „Figure AI“ pabrėžia, kad trečiosios kartos humanoidai pritaikomi ir platesniems tikslams – nuo komercinių iki namų ūkio užduočių.

Baltųjų rūmų dėmesys tikėtina sustiprins „Nvidia“ remiamos „Figure AI“ žinomumą. Bendrovė kol kas mažiau atpažįstama nei tokie rinkos vardai kaip „Tesla“ su „Optimus“ ar „Boston Dynamics“, nors dalis komandos yra dirbusi šiose įmonėse, taip pat ir technologijų milžinėje „Apple“.

Greitai augantis startuolis

„Figure AI“ įkurta 2022 m. Jos įkūrėjas – technologijų verslininkas ir milijardierius Brettas Adcockas, anksčiau kartu įkūręs biržoje kotiruojamą dronų bendrovę „Archer Aviation“ bei skaitmeninę darbuotojų atrankos platformą „Vettery“.

Robotus valdo pačios bendrovės sukurta sistema „Helix“ – vadinamasis regos, kalbos ir veiksmų modelis, leidžiantis humanoidams mokytis stebint ir vykdyti žodines komandas.

Augant investuotojų susidomėjimui vadinamuoju fiziniu dirbtiniu intelektu, įmonė rugsėjį per C serijos finansavimo etapą pritraukė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių. Finansavimui vadovavo „Parkway Venture Capital“, taip pat dalyvavo „Nvidia“, „Intel Capital“, „Qualcomm Ventures“ ir „Salesforce“. Po šio etapo bendrovės vertė po investicijų siekė 39 mlrd. JAV dolerių.

Surinktos lėšos turėtų būti skirtos tikslui artimiausiais metais diegti tūkstančius robotų namų aplinkoje ir logistikos sektoriuje. Tikėtina, kad tokį planą palengvina ir aukšto lygio dėmesys iš Baltųjų rūmų.

„Figure AI“ jau pradėjo darbus su pirmuoju komerciniu klientu – „BMW“. Šios bendrovės gamybos padaliniuose robotai naudojami, pavyzdžiui, skardos detalių tvarkymo užduotims.

Vykstantis teisminis ginčas

Neatmetama, kad pirmosios ponios palaikymas, kalbant apie robotų vaidmenį švietime, paskatins naujai įvertinti teisminį ginčą, į kurį įmonė pateko praėjusiais metais.

Lapkritį „Figure AI“ buvo paduota į teismą buvusio produktų saugos vadovo. Jis teigė buvęs atleistas po to, kai perspėjo vadovus, jog bendrovės robotai esą pakankamai galingi, kad galėtų sukelti itin rimtas žmogaus traumas.

Robertas Gruendelis ieškinį pateikė Kalifornijos federaliniame teisme, tvirtindamas, kad buvo neteisėtai atleistas po to, kai 2025 m. rugsėjį iškėlė saugumo klausimus bendrovės vadovui B. Adcockui ir vyriausiajam inžinieriui Kyle’ui Edelbergui.

Ieškinyje teigta, kad naujos kartos robotai juda itin dideliu greičiu ir gali generuoti jėgą, maždaug dvigubai viršijančią lygį, kurio, anot ieškovo, pakaktų sukelti kritinę traumą.

Taip pat nurodyta, kad vienas robotas gedimo metu esą pažeidė plienines šaldytuvo dureles. „Figure AI“ teigia, kad R. Gruendelis buvo atleistas dėl prastų darbo rezultatų, o kaltinimus įvardija kaip neteisingus. Sausį bendrovė pateikė priešieškinį, tvirtindama, kad buvęs darbuotojas neįvykdė pareigos padėti kurti saugų robotą.

Byla atkreipė dėmesį į platesnį klausimą – kokių saugos standartų reikia sparčiai besivystančiai humanoidinės robotikos sričiai. Teisminis procesas tebevyksta.

Ryšiai su nacionaliniais prioritetais

Įdomu tai, kad šis Baltųjų rūmų renginys nėra pirmas kartas, kai su B. Adcocku susijusi įmonė sulaukia ryškaus dėmesio iš D. Trumpo administracijos.

Praėjusių metų birželį smarkiai kilo jo kartu įkurtos „Archer Aviation“ akcijų kaina, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo nurodė sukurti programą, skirtą saugiai integruoti elektrinius oro taksi JAV miestuose.

„Archer Aviation“ dalyvauja šioje iniciatyvoje ir dirba su projektais, susijusiais su orlaivių demonstravimu. Po 2025 m. birželio vykdomojo įsako bendrovė per registruotą tiesioginį akcijų siūlymą pritraukė 850 mln. JAV dolerių.

B. Adcockas „Archer Aviation“ įkūrė 2018 m. kartu su Adamu Goldsteinu ir iš pradžių ėjo bendrovės vadovo pareigas. Vis dėlto 2022 m. balandį jis pasitraukė iš vadovybės, o netrukus – ir iš valdybos. Jis išlieka akcininku, tačiau šiuo metu neužima jokių vykdomųjų, valdybos ar patariamųjų pareigų.