Viena žinomo seksualinio išnaudotojo Jeffrey Epsteino auka ketvirtadienį pateikė kolektyvinį ieškinį, kuriuo siekia atstovauti sau ir kitiems išgyvenusiems asmenims. Ieškinyje teigiama, kad „Trumpo administracija“ ir „Google“ neteisėtai atskleidė ir paviešino jų asmeninę informaciją.
Skundas pateiktas JAV Kalifornijos šiaurinės apygardos apygardos teismui, kur įsikūrusi „Google“ būstinė. Jame tvirtinama, kad JAV Teisingumo departamentas 2025 m. pabaigoje ir 2026 m. pradžioje paviešino apie 100 Epsteino aukų tapatybę. Nors valdžios institucijos esą pripažino klaidą ir informaciją atšaukė, ieškinyje teigiama, kad ji toliau platinama internete, o tokie subjektai kaip „Google“ esą nuolat ją perpublikuoja ir neatsižvelgia į aukų prašymus pašalinti.
Kalbant apie „Google“, ieškinyje nurodoma, kad aukų asmeninę informaciją skelbė pagrindinė bendrovės paieškos sistema ir dirbtinio intelekto santraukų funkcija, vadinama AI režimu.
„Išgyvenusieji dabar patiria atsinaujinusią traumą. Nepažįstami žmonės jiems skambina, rašo el. laiškus, grasina jų fiziniam saugumui ir kaltina sąmokslu su Epsteinu, nors iš tiesų jie yra Epsteino aukos“, – teigiama ieškinyje.
Skundą pateikė Epsteino auka, pasivadinusi slapyvardžiu Jane Doe.
Taip pat skaitykite:
Po kelių mėnesių spaudimo JAV Teisingumo departamentas šių metų pradžioje paviešino daugiau kaip 3 mln. papildomų su Epsteinu susijusių dokumentų puslapių, įskaitant vaizdus ir vaizdo įrašus. 2019 m. rugpjūtį Epsteinas nusižudė Niujorko kalėjime, praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo sulaikytas dėl federalinių kaltinimų prekyba nepilnamečiais seksualinio išnaudojimo tikslais.
Imdamiesi bylos prieš „Google“, ieškovai tikrina, ar interneto bendrovėms ir socialinių tinklų platformoms taikomas teisinis „saugiklis“ turi ribas. JAV Komunikacijų padorumo įstatymo 230-asis straipsnis reguliuoja internetinę kalbą ir ilgą laiką leido didžiosioms platformoms išvengti atsakomybės už turinį, skelbiamą jų svetainėse ar programėlėse.
Didėjant dirbtinio intelekto generuojamo turinio apimtims ir kylant naujiems ginčams dėl be sutikimo publikuojamų seksualinių vaizdų, įskaitant vadinamąją „deepfake“ pornografiją, technologijų milžinams tenka nauji iššūkiai ginant savo pozicijas. Šį mėnesį „Google“ buvo paduota į teismą ir dėl neteisėtos mirties atvejo: 36 metų vyro tėvas tvirtino, kad bendrovės pokalbių robotas „Gemini“ esą pastūmėjo jo sūnų planuoti „masinių aukų“ ataką ir galiausiai nusižudyti.
Epsteino aukų ieškinyje teigiama, kad „Google“ sąmoningai, per savo produktų dizainą, prisidėjo prie priekabiavimo, nes talpino informaciją apie aukas. Taip pat nurodoma, kad AI režimo funkcija „nėra neutralus paieškos indeksas“. Skundas pateiktas po dviejų šią savaitę paskelbtų prisiekusiųjų verdiktų – abu nepalankūs „Meta“, o vienas susijęs ir su „Google“ priklausančia „YouTube“ – kuriuose konstatuota, kad platformos nepakankamai kontroliuoja turinį, darantį žalą realiame gyvenime.
Naujosios Meksikos generalinis prokuroras Raúl Torrez, vadovavęs savo valstijos bylai prieš „Meta“, žiniasklaidai teigė, kad „yra aiški tikimybė, jog šios bylos paskatins Kongresą iš naujo įvertinti 230-ąjį straipsnį ir, jei jo nepanaikinti, tai iš esmės peržiūrėti“.
Taip pat skaitykite:
Naujausiame ieškinyje teigiama, kad „Google“ dirbtinio intelekto sugeneruotas turinys atskleidė aukų asmeninę informaciją, o AI režimas, atsakydamas į užklausas, pateikdavo detales, kurių ieškovai nelaiko viešintinomis.
Skunde taip pat tvirtinama, kad valdžia anksčiau nesugebėjo priversti technologijų platformų pašalinti tokią medžiagą, todėl aukų duomenys ir toliau buvo atskleidžiami.
„Kaip dalis šio atsakymo, kuris buvo generuojamas pakartotinai keliose platformose ir įvairiuose įrenginiuose, „Google“ AI režimas įtraukė ieškovės vardą ir pavardę, parodė visą jos el. pašto adresą ir sugeneravo hiperteksto nuorodą, leidžiančią bet kam vienu paspaudimu parašyti ieškovei tiesioginį laišką“, – teigiama ieškinyje.
„Google“ ir „Trumpo administracijos“ atstovai į prašymus pakomentuoti situaciją iš karto neatsakė.
