Buvęs „Orlen“ vadovas, o dabar europarlamentaras Danielis Obajtekas socialiniame tinkle „X“ sukritikavo valdžios sprendimus dėl degalų kainų ir pareiškė, kad realių atpigimų vairuotojai nesulauks.

„Didmeninėje prekyboje kainos kyla maždaug 72 eurais, vadinasi, mažmeninėje jokio atpigimo nebus. Taip pat skubino prezidentą pasirašyti įstatymą, o dabar Domańskis liepia laukti iki antradienio. Ir dar Motyka, kuris gyvenime nėra priėmęs jokio svarbaus sprendimo, kasdien nustatinėja maksimalias degalų kainas. Pasakyti, kad tai kabaretas, būtų per švelnu“, – rašė D. Obajtekas.

Tuo metu šeštadienį vyriausybė oficialiajame leidinyje paskelbė du teisės aktus, sudarančius paketą „CPN – Ceny Paliwa Niżej“. Numatyta, kad sumažinus PVM degalams nuo 23 iki 8 proc. ir sumažinus akcizą iki minimalaus lygio, degalai prie kolonėlių turėtų atpigti maždaug 1,2 zl už litrą. Trečiasis paketo elementas – maksimalios kainos mažmeninėje prekyboje mechanizmas.

Už degalų pardavimą didesne kaina nei nustatyta numatytos sankcijos – bauda iš Nacionalinės mokesčių administracijos gali siekti iki maždaug 233 tūkst. eurų.

Paketą ketvirtadienį po pietų pristatė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. Tą pačią dieną jį patvirtino vyriausybė, penktadienį priėmė Seimas, vėliau – Senatas. Prezidentas Karolis Nawrockis abu įstatymus pasirašė skrisdamas vyriausybiniu lėktuvu į Dalasą.

Pagal įstatymų nuostatas jie įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, taigi sekmadienį. Vis dėlto tai nereiškia, kad vairuotojai pokyčius pajus iš karto. Energetikos ministras Miłoszas Motyka šeštadienį teigė, kad pranešimas dėl maksimalių degalų kainų bus paskelbtas greičiausiai pirmadienį, o degalinių kainos turėtų keistis ne anksčiau kaip antradienį.

„Reikia prisiminti, kad tai, kada realiai pasikeis kainos degalinėse, lemia administraciniai, teisiniai ir techniniai dalykai, pavyzdžiui, sistemų ar kasos aparatų pritaikymas“, – aiškino M. Motyka.

Panašiai pasisakė ir finansų ministras Andrzejus Domańskis, taip pat rašęs „X“ platformoje, kad sprendimai dėl PVM ir akcizo jau pasirašyti, o mažesnių kainų degalinėse esą reikėtų tikėtis nuo antradienio.

Diskusijas dar labiau pakurstė tai, kad penktadienį ir šeštadienį „Orlen“ didmenines kainas padidino. Kovo 28 d. dyzelino „Ekodiesel“ didmeninė kaina pakilo 41 euru už kubinį metrą, o bešvinio benzino „Eurosuper 95“ – 25 eurais už kubinį metrą.

Energetikos ministras M. Motyka, komentuodamas šiuos pokyčius, pabrėžė, kad nepaisant augimo, didmeninės kainos vis dar yra mažesnės nei prieš savaitę – daugiau kaip 47 eurais. Jis taip pat akcentavo, kad vidaus rinkos situacija glaudžiai susijusi su pasaulinėmis rinkomis, o apie 40 proc. dyzelino Lenkijoje sudaro importas.

Į D. Obajteko įrašą sureagavo ir „Orlen“ spaudos biuras. Valstybinės įmonės atstovai priminė ankstesnę kainų politiką, kai buvo taikomas sumažintas PVM.

„Pone parlamente, ar prisimenate, kaip 2022 m. kėlėte kainas, pasinaudodamas sumažintu PVM? Tuomet net viršijote kainas, kurias dabar į viršų stumia didžiausia istorijoje pasaulinė degalų kainų krizė“, – teigiama „Orlen“ atsakyme. Prie komentaro bendrovė pridėjo 2022 m. sausio–lapkričio mėn. archyvinių dyzelino didmeninių kainų išrašą.

Priminta ir tai, kad 2022 m. degalams jau buvo taikomas 8 proc. PVM tarifas vietoje 23 proc. Kai 2023 m. sausio 1 d. buvo grąžintas bazinis PVM, visuomenė tikėjosi staigaus kainų šuolio. Vien PVM tarifo atstatymas, kaip tuomet buvo skaičiuota, turėjo kilstelėti mažmeninę kainą mažiausiai 1 zl už litrą.

Vis dėlto vairuotojų nuostabai kainos išliko beveik tokios pačios, todėl viešojoje erdvėje kilo klausimų, ar „Orlen“ D. Obajteko vadovavimo laikotarpiu nepalaikė dirbtinai išaugintų kainų prieš metų pabaigą. Šis reiškinys net buvo pramintas „stebuklu „Orlen“.

Tuomet „PKN Orlen“ nuosekliai neigė kaltinimus dėl dirbtinio kainų kėlimo ir pabrėžė, kad Lenkijoje degalai esą buvo vieni pigiausių Europos Sąjungoje. Pats D. Obajtekas tvirtino, jog tokia kainodara metų pabaigoje buvo atsakomybės ženklas, siekiant išvengti eilių prie kolonėlių ir degalų trūkumo, kaip buvo nutikę Vengrijoje.