Daugiau nei prieš dešimtmetį „Meta“pasamdė socialinių mokslų tyrėjus, kad šie įvertintų, kaip socialinio tinklo paslaugos veikia vartotojus. Taip bendrovė ir kitos technologijų įmonės siekė parodyti, kad rimtai vertina inovacijų naudą ir galimą riziką.

Tačiau šios savaitės „Meta“ pralaimėjimai teisme parodė, kad tyrėjų darbas gali virsti pažeidžiamumu. Buvęs „Facebook“ vadovas Brianas Bolandas, liudijęs abiejuose procesuose – Naujojoje Meksikoje ir Los Andžele – teigė, kad vidinių tyrimų ir dokumentų išvados atrodė prieštaraujančios tam, kaip bendrovė save pristatė viešai.

Abiejų bylų prisiekusieji nusprendė, kad „Meta“ nepakankamai kontroliavo platformą, todėl vaikai patyrė žalą.

Po to, kai „Facebook“ tyrėja Frances Haugen tapo žinoma pranešėja apie pažeidimus, „Meta“ prieš kelerius metus ėmė griežtinti tyrimų komandų veiklą. Tuo pat metu naujesnės technologijų bendrovės, tokios kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“, investavo į tyrėjus, pavedė jiems nagrinėti šiuolaikinio dirbtinio intelekto poveikį vartotojams ir skelbti rezultatus.

Didėjant dėmesiui dėl kai kuriems vartotojams žalingo dirbtinio intelekto poveikio, šioms įmonėms kyla klausimas: ar joms naudinga toliau finansuoti tyrimus, ar verčiau juos slopinti.

„Buvo laikotarpis, kai viduje buvo suburtos komandos, galinčios pradėti vertinti situaciją, ir trumpą laiką dirbo išties puikūs tyrėjai, turėję daugiau laisvės, nei, kiek suprantu, turi šiandien“, – interviu sakė B. Bolandas.

Abiejų šios savaitės bylų tematika skyrėsi, tačiau jas siejo bendra mintis: bendrovė neatskleidė visuomenei to, ką žinojo apie savo produktų daromą žalą.

Prisiekusieji turėjo įvertinti milijonus įmonės dokumentų – vadovų el. laiškus, pristatymus ir „Meta“ darbuotojų atliktus vidinius tyrimus. Tarp dokumentų buvo vidinės apklausos, iš kurių matyti nerimą kelianti dalis paauglių, „Instagram“ gavusių nepageidaujamų seksualinio pobūdžio užklausų. Taip pat buvo tyrimų, kuriuos „Meta“ galiausiai sustabdė, leidusių suprasti, kad sumažinę „Facebook“ naudojimą žmonės jautėsi mažiau prislėgti ir nerimastingi.

Nors ieškovų advokatai argumentus grindė ne vien vidiniais tyrimais, tokie duomenys sustiprino jų poziciją dėl galimos „Meta“ atsakomybės. Savo ruožtu „Meta“ gynyba tvirtino, kad dalis tyrimų yra seni, ištraukti iš konteksto ir klaidinantys, todėl esą formuoja neteisingą įspūdį apie bendrovės veikimą ir požiūrį į saugumą.

Abi istorijos pusės

„Prisiekusieji išgirdo abi istorijos puses ir labai sąžiningai pateiktus faktus, o sprendimą priėmė remdamiesi tuo, ką pamatė. Ir abiejose bylose, nors jos buvo labai skirtingos, prisiekusieji grįžo su aiškiais nuosprendžiais“, – sakė B. Bolandas.

„Meta“ ir „Google“ priklausanti „YouTube“, kuri taip pat buvo atsakovė Los Andželo byloje, pranešė, kad sprendimą skųs.

Psichologė ir teisininkė Lisa Strohman, dirbusi vidine eksperte konsultante Naujosios Meksikos byloje, teigė, kad „Meta“ ir kitų technologijų bendrovių vadovai galėjo manyti, jog vidiniai tyrimai padės laimėti visuomenės palankumą.

„Manau, jie neįvertino, kad tyrėjai patys yra tėvai ir šeimų nariai. Ir, mano nuomone, jie nesuprato, kad šių žmonių nebus galima nupirkti“, – sakė L. Strohman.

Bet kokia tikėta viešųjų ryšių nauda atsisuko prieš pačią bendrovę, kai tyrimų turinys ėmė sklisti į viešumą. Skaudžiausias smūgis „Meta“ buvo 2021 m., kai buvusi „Facebook“ produktų vadybininkė F. Haugen paviešino dokumentų rinkinį, leidusį manyti, kad bendrovė žinojo apie galimą savo produktų žalą.

Ne pelno organizacijos „Children and Screens: Institute of Digital Media and Child Development“ tyrimų ir programų direktorė Kate Blocker teigė, kad šie atskleidimai tapo svarbiu lūžiu visame pasaulyje – ne tik pačioms įmonėms, bet ir tyrėjams, politikos formuotojams bei visuomenei.

Nutekėjimai paskatino pokyčius tiek „Meta“, tiek technologijų sektoriuje: imta atsisakyti tyrimų, kurie įmonėms galėjo tapti nenaudingi. Anksčiau nemažai komandų, tyrusių galimą žalą ir susijusias problemas, buvo panaikintos. Kai kurios bendrovės taip pat pradėjo šalinti įrankius ir funkcijas, kuriais trečiųjų šalių tyrėjai naudodavosi analizuodami platformas.

„Bendrovės dabar gali matyti tęstinius tyrimus kaip riziką, bet nepriklausomi, trečiųjų šalių tyrimai turi būti ir toliau remiami“, – sakė K. Blocker.

„Tech Oversight Project“ vykdomasis direktorius Sacha Haworth teigė, kad dalis teismuose naudotos vidinės medžiagos nebuvo visiškai nauja – nemažai dokumentų anksčiau jau buvo paviešinę kiti pranešėjai. Vis dėlto, anot jo, teismai suteikė papildomą kontekstą: „tie patys laiškai, tie patys žodžiai, tie patys ekrano vaizdai, vidinės rinkodaros prezentacijos ir memorandumai“ parodė platesnį vaizdą.

Technologijų sektoriui agresyviai veržiantis į dirbtinio intelekto sritį, tokios bendrovės kaip „Meta“, „OpenAI“ ir „Google“ vis dažniau teikia pirmenybę produktams, o ne tyrimams ir saugai. K. Blocker tai kelia nerimą: jos teigimu, kaip ir socialinių tinklų atveju anksčiau, visuomenei trūksta matomumo, ką dirbtinio intelekto bendrovės iš tiesų tiria apie savo produktus.

„Dirbtinio intelekto bendrovės, panašu, daugiausia tyrinėja pačius modelius – jų elgseną, interpretavimą ir suderinamumą, tačiau yra didelė spraga vertinant, kaip pokalbių robotai ir skaitmeniniai asistentai veikia vaikų raidą“, – sakė ji.

Pasak K. Blocker, dirbtinio intelekto bendrovės turi galimybę nekartoti praeities klaidų, tačiau tam būtina skubiai kurti skaidrumo ir prieigos sistemas, kurios leistų visuomenei sužinoti, ką įmonės žino apie savo platformas, ir sudarytų sąlygas nepriklausomam vertinimui.