Europos Komisija pasiūlė skubiai keisti Europos Sąjungos taršos leidimų prekybos sistemą (ETS), kad padidintų rinkoje esančių leidimų pasiūlą ir apsaugotų pramonę nuo sparčiai kylančių anglies dvideginio taršos kaštų. Tai – pirmasis iš kelių numatomų pokyčių vienoje svarbiausių ES klimato politikos priemonių.

ETS sistema įpareigoja įmones už taršą mokėti perkant taršos leidimus. Pastaraisiais mėnesiais didžioji pramonė vis garsiau kritikuoja šią sistemą, teigdama, kad ji dar labiau didina finansinę naštą, kai energetikos kainos ir taip yra išaugusios. Šiuo metu taršos leidimų kaina siekia apie 75 eurus už vieną toną CO2.

Kai kurios nacionalinės vyriausybės prisijungė prie pramonės raginimų skubiai keisti teisės aktus: nuo didesnio nemokamai skiriamų leidimų skaičiaus iki siūlymų apskritai sustabdyti ar panaikinti sistemą.

Trečiadienį pristatytas pakeitimas laikomas santykinai nedideliu įvadu į galimai kur kas platesnę ETS reformą, kuri gali būti pasiūlyta vėliau šiais metais. Numatyta koreguoti vadinamąjį Rinkos stabilumo rezervą – mechanizmą, kuris riboja leidimų kiekį apyvartoje ir veikia panašiai kaip naftos atsargos, galinčios daryti įtaką kainoms.

Rezervas buvo įvestas 2015 metais, o jo pirminis tikslas buvo priešingas dabartiniam: kelti anglies kainą iš rinkos išimant leidimus, kai jų apyvartoje susikaupia per daug. Pirmaisiais ETS veikimo metais anglies kaina buvo užsispyrusiai žema dėl leidimų pertekliaus, todėl sistema nesuteikė pakankamo impulso verslui mažinti emisijas.

Rinkos stabilumo rezervas gali sukaupti iki 400 mln. leidimų. Viršijus šią ribą, papildomi leidimai pagal vadinamąją anuliavimo nuostatą būdavo galutinai išimami. Kai leidimų apyvartoje sumažėdavo iki nustatyto lygio, dalis rezervo leidimų būdavo grąžinama į rinką.

Dabar siūlomas pokytis siekia neleisti kainai kilti pernelyg aukštai. Komisija siūlo panaikinti anuliavimo nuostatą, kad rezerve galėtų kauptis neribotas leidimų skaičius. Tai, kaip anksčiau buvo užsiminusi Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, suteiktų ES daugiau galimybių suvaldyti kainų šuolius.

Komisijos logika tokia: jei ateityje, leidimų apyvartoje sumažėjus žemiau nustatytos ribos, į rinką galėtų grįžti daugiau „atsarginių“ leidimų, anglies kaina neturėtų išlikti pakilusi per ilgai. Toks požiūris palankiai vertinamas Italijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir kitose šalyse, kurios ragino iš naujo įvertinti ETS, atsižvelgiant į energetikos krizę, kilusią dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu.

Trečiadienio vidurdienio spaudos konferencijoje Komisijos atstovė spaudai Eva Hrncirova teigė, kad pasiūlymas yra platesnių kainų stabilizavimo pastangų dalis. Pasak jos, didesnė rezervo talpa „turėtų suteikti daugiau stabilumo ir sumažinti kainų svyravimus“.

Komisijos atstovai taip pat atmetė argumentus, esą šis žingsnis kertasi su ES žaliuoju kursu. Komisijos pirmininko pavaduotojas spaudai Olof Gill tikino, kad „prieštaros čia nėra“, o ES „ir toliau judės dekarbonizacijos keliu“, kartu reaguodama į dabartinę energetikos krizę.

Komisija vėliau šiais metais ketina rekomenduoti kur kas gilesnius ETS pakeitimus ir nurodė, kad tai, tikėtina, pratęstų sistemos galiojimą po 2039 metų. Pagal dabartinę trajektoriją bendras leidžiamų emisijų „lubų“ lygis turėtų palaipsniui mažėti iki nulio 2039 metais.

Aplinkosaugos organizacijos ir dalis ES diplomatų, kurie nepritarė ETS „atvėrimui“, perspėja, kad tokie pakeitimai gali lemti didesnę taršą ir didinti emisijas, siekiant labiau įtikti pramonės interesams.

Vienos šalies, tvirtai remiančios ETS, diplomatas naujienų portalui „POLITICO“ sakė, kad siūlomas pakeitimas „reikšmingas bandant atsižvelgti į šalių nuogąstavimus dėl CO2 kainų šuolių“, tačiau pabrėžė, jog „didelė šalių grupė apskritai neprašė šio pakeitimo“.

Diskusijos dėl galimo ES klimato politikos flagmano silpninimo tęsiasi jau ne vieną mėnesį. Vengrija, kuri vis skeptiškiau vertina ES politikos kryptį ir atvirai siekia įsivežti pigesnės rusiškos energijos vidaus kaštams mažinti, prieš kelias savaites ES energetikos ministrų susitikime ragino ETS sustabdyti ar panaikinti.

Vis dėlto dalis pramonės atstovų teigia vis dar palaikantys ETS išsaugojimą, nors ir su papildomomis sąlygomis. Europos plieno gamintojų lobisto „Eurofer“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Adolfo Aiello anuliavimo nuostatos panaikinimą pavadino „sveikintinu pirmuoju žingsniu“ prieš visapusišką ETS peržiūrą, kurios tikimasi iki liepos.

„ETS turi rasti tinkamą pusiausvyrą, – sakė A. Aiello. – Ši peržiūra bus lemiama, kad sistema išliktų tinkama savo paskirčiai ir duotų rezultatų pramonei, klimatui ir ekonomikai.“

Komisija nurodo, kad darbas ties platesne reforma tęsiamas, o tolesni sprendimai turėtų paaiškėti artimiausiais mėnesiais.

Tuo metu karo Irane ekonominės pasekmės vis dažniau lyginamos su ankstesnėmis didelėmis krizėmis. Vokietijos politikas Friedrichas Merzas perspėjo, kad šio konflikto ekonominis smūgis gali prilygti COVID-19 pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltiems padariniams.

Energetikos komisaras savo kalboje teigė, kad dėl karo Irane kilusi naftos krizė gali lemti ilgalaikį sukrėtimą, o tonas, pasak stebėtojų, priminė pandemijos laikotarpio retoriką.

Augančios degalų kainos didina spaudimą Kyjivui, Ukrainai laukiant, kol ES įgyvendins 90 mlrd. eurų paskolos planą.

Agentūrai „Reuters“ „QatarEnergy“ vadovas taip pat nurodė, kad didelio dujų gavybos objekto apgadinimų remontas gali užtrukti iki penkerių metų.