Vokietija uždraudė degalinėms kelti degalų kainas dažniau nei kartą per parą – naftos rinkas supurtęs karas Irane ir sutrikęs tiekimas smarkiai didina sąnaudas.
Šalies federalinė vyriausybė trečiadienį pristatė naują reguliavimą: kainą didinti leidžiama tik vieną kartą per dieną – 12 valandą. Pasak valdžios, iki šiol degalų kainos kai kur keisdavosi net iki 22 kartų per parą, energijos ištekliams brangstant dėl besitęsiančio konflikto.
Aiškindama sprendimo logiką, Vokietijos vyriausybė pabrėžė, kad siekia sustabdyti vadinamąjį „raketos ir plunksnos efektą“, kai degalų kainos staigiai šauna aukštyn, kai pabrangsta nafta, tačiau nukrenta gerokai lėčiau, kai naftos kainos atslūgsta.
Kainas mažinti degalinėms leidžiama bet kuriuo metu. Už draudimo pažeidimus įmonėms gali grėsti baudos iki 100 tūkst. eurų.
Taip pat rengiamos teisinės pataisos, kurios, anot valdžios, turėtų palengvinti kovą su didelę rinkos galią turinčių bendrovių vykdomu „piktnaudžiavimu didinant degalų kainas“.
Taip pat skaitykite:
Naftos kainos buvo perkopusios 100 JAV dolerių už barelį ribą po to, kai Iranas faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį – kelią, kuriuo praplaukia apie 25 proc. pasaulio naftos. Tai sukėlė didelį tiekimo sutrikimą ir papildomą spaudimą degalų kainoms Europoje.
Vokietijos sprendimas – dalis platesnio Europos šalių atsako į brangstančius degalus. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris praėjusį mėnesį paskelbė apie 53 mln. svarų paketą pažeidžiamoms šeimoms, kurias labiausiai paveikė išaugusios energijos kainos. Jis taip pat pristatė planus riboti energijos sąskaitas ir pratęsti degalų akcizų ribojimus iki rugsėjo.
Danijos energetikos ministras Larsas Aagaardas ragino gyventojus mažinti energijos vartojimą ir rečiau naudotis automobiliais, o šaliai brangstant degalams labiau remiantis naftos atsargomis. Tuo metu Austrija ir Vengrija jau yra įvedusios degalų kainų didinimo ribojimus, o Prancūzija pradėjo patikrinimus, siekdama užkirsti kelią nepagrįstam kainų kėlimui.
Tą pačią dieną Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolis perspėjo, kad balandį energetikos krizė gali dar paaštrėti. Anot jo, 32 agentūros narės anksčiau sutarė išleisti 400 mln. barelių naftos iš avarinių atsargų, kad būtų bent iš dalies kompensuotas sutrikęs tiekimas, o dabar svarstoma galimybė atlaisvinti dar daugiau atsargų.
